Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas šeštadienį atvyko į Kyjivą susitikti su šalies lyderiu Volodymyru Zelenskiu ir po Rusijos minėtos Pergalės dienos pademonstruoti paramą Ukrainai.
Iš V.Putino pareikalauta 30-čiai dienų besąlygiškai nutraukti ugnį – tą patį Donaldo Trumpo administracija pasiūlė Maskvai prieš du mėnesius.
Europos lyderiai teigė, kad JAV prezidentas šeštadienį telefonu asmeniškai parėmė jų planą ir grasinimą taikyti sankcijas, jei Rusija iki pirmadienio nesutiks pasirašyti susitarimo dėl paliaubų.
Net D.Trumpo patikėtinis Keithas Kelloggas prisijungė prie sąjungininkų, reikalaujančių Rusijos laikytis reikalavimo dėl ugnies nutraukimo.
CNN žurnalistai atkreipė dėmesį, kad ši bendrystės iliuzija truko 30 valandų. Po to prabilo V.Putinas.
Naktį transliuotame kreipimesi, kuris, kaip manoma, buvo adresuotas prezidentui D.Trumpui, Kremliaus vadovas net nepaminėjo Europos šalių iškeltų reikalavimų ir vietoje to kaip naują pateikė seną pasiūlymą – ketvirtadienį Rusija ir Ukraina gali susitikti deryboms Stambule.
D.Trumpas iškart pritarė Kremliaus pasiūlymui. Socialiniame tinkle „Truth Social“ jis ėmė spausti Ukrainos prezidentą V.Zelenskį ragindamas „SURENGTI SUSITIKIMĄ, DABAR!!!“.
Ukrainos vadovui neliko nieko kito, kaip tik mesti iššūkį V.Putinui ir pasiūlyti jam akistatą Stambule. Tačiau Kremlius iki šiol aiškiai neatsakė, ar V.Putinas pasirodys Turkijoje.
Berlynas ir Paryžius pirmadienį iškėlė Maskvai ultimatumą, nurodydami, kiek laiko turi V.Putinas atsakyti į jų pasiūlymą, kurį atmetus esą seks griežtos sankcijos. Tačiau pirmadienis praėjo be susitarimo.
O antradienį „Bloomberg“ naujienų tarnyba paskelbė, kad Europos lyderiai pasirengę palaukti Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimo Turkijoje ir tik tada pradės raginti Jungtines Valstijas įvesti naujas sankcijas Maskvai.
Gerai pažinodami Rusijos vadovą, Europos lyderiai greičiausiai ir nesitikėjo, kad jis sutiks su paliaubomis. Tikėtina, kad pagrindinis jų tikslas buvo pateikti D.Trumpui akivaizdžių įrodymų, kad V.Putinas yra pagrindinė kliūtis deryboms dėl taikos Ukrainoje. Apie tai prabilo ir V.Zelenskis teigdamas, kad V.Putinui mestu iššūkiu norėjo parodyti D.Trumpui, jog tai Rusijos vadovas nenori nutraukti karo.
Tai – žingsnis į priekį
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala komentare portalui 15min sakė, kad pirma svarbu atkreipti dėmesį į faktą, jog prieš kelis mėnesius situacija buvo visai kitokia: Europos šalys derybas stebėjo tik iš šono, o dabar bando sugrįžti į procesą.
Tai tikriausiai nebuvo pats stipriausias argumentas, siekiant pagąsdinti Kremlių.
„Jungtinės Valstijos bendravo tik tiesiogiai su Rusija, kažkur paraštėse dalyvavo Ukraina. O Europos šalys, nepaisant to, kad buvo svarstoma Europos saugumo architektūra ir jos ateitis, iš viso buvo paliktos nuošalyje“, – teigė jis.
Tad vieninga Europos pozicija, politologo nuomone, yra progreso ženklas: „Politinis vienybės demonstravimas ir nesuskaldytas Europos šalių požiūris į tai, ką reikėtų daryti ir ko ne, sprendimų nepriėmimas pavieniui – skambinti D.Trumpui ar ne, kalbėtis su juo ar ne – tai jau yra žingsnis į priekį.“
Tačiau, pastebėjo jis, ta bendra pozicija yra labai aiškiai subalansuota, kad atlieptų Jungtinių Valstijų ir D.Trumpo lūkestį siekti derybų, paliaubų, realaus progreso, bet tuo pačiu brėžia „raudonąsias linijas“.
