„Pelnėsi iš surūdijusių ir nesaugių tanklaivių“
Šiame tarptautiniame tyrime atskleista, kad Vakarų laivų savininkai, pardavę senus naftos tanklaivius šešėliniam laivynui, gabenančiam rusišką naftą, gavo daugiau nei 6 mlrd. dolerių.
Vokietijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir – visų pirma – Graikijos įmonės pelnėsi iš itin aukštų kainų už senus, surūdijusius ir nesaugius tanklaivius. Šie laivai dabar naudojami rusiškai naftai gabenti, sankcijoms apeiti ir Rusijos karui Ukrainoje finansuoti.
„Daugiau nei trečdalį šešėlinio tanklaivių, gabenančių rusišką naftą, laivyno sudaro laivai, kurie anksčiau priklausė Vakarų šalių laivų savininkams – tų pačių šalių, kurios taiko sankcijas Rusijai dėl jos agresyvaus karo prieš Ukrainą.
Šie 230 senstančių tanklaivių buvo parduoti už itin dideles kainas. Savininkai pasisavino daugiau nei šešis milijardus dolerių už laivus, kurie kitu atveju būtų parduoti metalo laužui“, – pasakoja žurnalistai.
Anot jų, šešėlinis laivynas naudojamas rusiškai naftai gabenti už didesnę nei Vakarų šalių nustatyta kainų riba kainą. Tai netiesiogiai suteikia Rusijos valstybei milijardus dolerių pajamų karui prieš Ukrainą finansuoti. Nors sankcijos šiai prekybai griežtinamos, nedaug nuveikta, kad senų tanklaivių nebūtų parduota šešėliniam laivynui.
Kyjivo ekonomikos mokyklos institutas tyrėjams pateikė tanklaivių, kurių savininkai veikia neskaidriai ir kurie gabeno rusišką naftą, sąrašą.
„Šešėlinio laivyno paslaptys“ yra tęstinis tyrimo projektas, kurį inicijavo „Follow the Money“. Bendradarbiaudami su 13 kitų redakcijų ir 40 žurnalistų iš viso pasaulio, autoriai analizuoja šešėlinio laivyno laivų nuosavybės struktūras ir atskleidžia dažnai nepastebimas įgulas, valdančias šiuos laivus.
Projekto partneriai, be kita ko, yra „Earth Dialogue“ ir „SourceMaterial“ Jungtinėje Karalystėje, „Süddeutsche Zeitung“, NDR ir WDR Vokietijoje, „De Tijd“ Belgijoje, „DanWatch“ Danijoje, „Solomon“ ir „Inside Story“ Graikijoje, OCCRP, IRPI Italijoje ir NRK Norvegijoje.
Dėmesys – ir aplinkosaugai, ir karams
Nugalėtojai išrinkti iš 10 finalininkų. Teisėjų kolegijai savo žurnalistikos darbus pateikė šimtai žurnalistų iš visų 27 Europos Sąjungos valstybių (iš viso buvo 316 paraiškų).
Tyrimas apie šešėlinį laivyną – ne vienintelis pretendentas į premiją, prie kurio prisidėjo „Follow the Money“. Šios grupės pavadinimas minimas ir prie tyrimo apie tai, kaip Europos raketų pramonės grupė MBDA parduoda bombų dalis, kurios žudo vaikus Gazoje. Jį taip pat atliko „Disclose“ ir „The Guardian“.
Kiti į finalą patekę tyrimai: Prancūzijos leidinio „Paris Match“ publikuotas „Kibernetinių nusikaltimųi vergai“ („Les forçats du cybercrime“), Kroatijos tinklalapio „Novosti“ paskelbtas „Mirtis plačiame kadre“ („Širokokutni kadar smrti“, 1 dalis ir 2 dalis), organizacijos European Investigative Collaborations ir 20 partnerių „Nešvarūs pervedimai“ („Dirty Payments“), konsorciumo „Forbidden Stories“ tyrimas „Viktorijos projektas“, „Missy Magazine“ pasakojimas apie seksualinę prievartą kare Ukrainoje „Nematomas frontas“ („Die unsichtbare Front“).
Taip pat – Italijos tinklalapio „IrpiMedia“, „Journalism Fund Europe“ ir „IJ4EU“ tyrimas „Ekocidas Irake – kaip stambios naftos kompanijos pelkes paverčia dykumomis“ („L’ecocidio in Iraq. Come le grandi aziende del petrolio stanno desertificando il Paese“), Estijos „Delfi“, OCCRP, „Paper Trail Media“, „Der Standard“, „Tamedia“, „ZDF“, „Re:Baltica“ tyrimas „Pagamink Molotovo kokteilį” – kaip per Telegram kanalą verbuojami europiečiai sabotažams, padegimams ir žmogžudystėms“ („Make a Molotov Cocktail“: How Europeans Are Recruited Through Telegram to Commit Sabotage, Arson, and Murder“), Prancūzijos dienraščio „Le Monde“ ir partnerių „Nuolatinis lobizmo projektas“ („The Forever Lobbying Project“).
Pastarajame pasakojama apie per- ir polifluoralkilo pagrindu pagamintas chemines medžiagas (PFAS), kurios dar vadinamos amžinaisiais chemikalais. Jų, galinčių skaidytis šimtmečius, rasta net popieriniuose šiaudeliuose. Apie tai yra rašęs ir portalas 15min. Šiame tyrime pasakojama apie kovos su užterštumu kainą.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai vietoj plastikinių šiaudelių naudojami popieriniai kenkia ir aplinkai, ir sveikatai?
Už darbą sumokėjo gyvybe
D.Caruana Galizia premija įteikta jau penktą kartą. Anksčiau ją yra gavę šie tyrimai: 2021 m. – minėto „Forbidden Stories“ koordinuotas projektas „Pegasus“, 2022 m. – dokumentinis filmas apie Rusijos įtaką Afrikoje (rež. Clément Di Roma ir Carol Valade) (ARTE, „France24“, „Le Monde“), 2023 m. – migrantų laivo skendimo prie Pilo bendras tyrimas („Solomon“ kartu su „Forensis“, „StrgF/ARD“ ir „The Guardian“), 2024 m. – nelydimų vaikų migrantų dingimo tyrimas („Lost in Europe“).
Kandidatais gauti 2020 m. įsteigtą premiją gali būti bet kurios tautybės profesionalūs žurnalistai ir jų komandos, pateikusios išsamius darbus, kuriuos paskelbė vienoje iš 27 ES valstybių narių įsisteigusi žiniasklaidos įmonė.
Laimėtoją išrenka nepriklausoma komisija, kurią sudaro žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės atstovai iš 27 Bendrijos valstybių ir pagrindinių Europos žurnalistikos asociacijų. Piniginės premijos dydis – 20 tūkst. eurų.
D.Caruana Galizia buvo Maltos žurnalistė ir tinklaraštininkė, daug rašiusi apie korupciją, pinigų plovimą, organizuotą nusikalstamumą, pilietybės pardavimą ir Maltos vyriausybės ryšius su vadinamaisiais Panamos dokumentais.
Žurnalistė patyrė priekabes ir grasinimus, o galiausiai 2017 m. spalio 16 d. buvo nužudyta susprogdinus jos automobilį.
Dėl skandalo, susijusio su valdžios institucijų vykdomu šios žmogžudystės tyrimu, atsistatydino šalies premjeras Josephas Muscatas. Europarlamento nariai kritiškai įvertino tyrimo spragas ir 2019 m. gruodį paragino Europos Komisiją imtis veiksmų.
