Po pirmojo prezidento rinkimų turo abu kandidatus skiria mažiau nei 2 procentiniai punktai. Rafalas Trzaskowskis ir Karolis Nawrockis sieks įtikinti likusių kandidatų rinkėjus balsuoti už juos birželio 1 d., antrajame ture.
Pastaruoju metu itin juntama, kad Lenkijoje rusų propaganda suaktyvino informacinę kampaniją, siekiančią destabilizuoti situaciją regione.
Vėl išgalvojo teritorines ambicijas
Tarp platinamų melagienų – melas apie tariamą „Voluinės pasiruošimą prisijungti prie Lenkijos“.
Rusiški „Telegram“ kanalai skleidžia išgalvotą istoriją apie tai, kad esą lenkų kalbos dėstytoja Voluinės srityje dalija vietinio universiteto studentams žemėlapius su „hipotetinėmis Lenkijos sienomis“, kurios apimtų dalį Ukrainos teritorijos.
Įrašai lydimi užuominų apie tariamus Lenkijos planus aneksuoti dalį Ukrainos žemių.
Kaip akcentuoja Ukrainos kovos su dezinformacija centras, šie rusų propagandininkų sukurti pareiškimai neturi nieko bendra su tikrove, o žemėlapis, apie kurį kalbama, egzistuoja tik rusiškuose šaltiniuose.
„Šios informacinės provokacijos tikslas — pasėti nepasitikėjimą tarp ukrainiečių ir lenkų, diskredituoti Ukrainos ir Lenkijos bendradarbiavimą, taip pat paveikti rinkėjų nuotaikas prieš antrąjį rinkimų turą Lenkijoje“, – įspėja kovotojai su dezinformacija.
Ne pirmas kartas
Rusijos propagandininkai nuolat kuria melus apie tai, kad Lenkijos vyriausybė ir ministras pirmininkas Donaldas Tuskas neva planuoja aneksuoti („užgrobti“) Vakarų Ukrainą.
Tačiau šios išgalvotos teritorinės ambicijos prieštarauja oficialiai Lenkijos valstybės pozicijai, be to techniškai jų neįmanoma įgyvendinti dėl tarptautinių susitarimų, kurių laikosi civilizuota šalis.
Lenkija yra Helsinkio susitarimų – 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos baigiamojo akto – šalis.
Šio dokumento III skirsnis vadinasi „Sienų neliečiamumas“ ir jame yra tokia gana nedviprasmiška norma:
„Dalyvaujančios valstybės laiko neliečiamomis visas viena kitos sienas, taip pat visų Europos valstybių sienas ir todėl dabar ir ateityje susilaikys nuo bet kokio kėsinimosi į šias sienas.
Atitinkamai jos taip pat susilaikys nuo bet kokių pretenzijų ar veiksmų, kuriais siekiama užgrobti ir uzurpuoti dalį ar visą bet kurios dalyvaujančios valstybės teritoriją.“
Be abejo, ši norma taikoma Ukrainai, kuri yra Jungtinių Tautų narė nuo 1945 m. spalio 24 d.
Lenkijos vyriausybė griežtai ir nuosekliai laikosi pozicijos dėl šalių sienų neliečiamumo.
Štai 2024 m. vasario 3 d. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis savo paskyroje socialiniame tinkle X pareiškė:
„Lenkija pripažįsta Ukrainos nepriklausomybę tarptautiniu mastu nustatytose sienose, kurias ne kartą patvirtino Rusijos Federacija: pradedant 1990 m. lapkričio 19 d. sutartimi, baigiant 1994 m. gruodžio 5 d. Budapešto memorandumu ir 2003 m. sausio 28 d. Sienų sutartimi.“
Akivaizdu, kad taip Kremliaus propaganda vėl bando atgaivinti savo seną melą, kuris, viena vertus, turėtų pakirsti ukrainiečių pasitikėjimą savo sąjungininkais Europoje, kita vertus, sustiprinti rusų įsitikinimą, kad V.Putino vyriausybės pradėtas agresyvus karas prieš Ukrainą nėra kažkas beprecedenčio ir blogo.
Pasitelkė dirbtinį intelektą
Artėjant rinkimams, informacinėje erdvėje pasirodė ir dirbtinio intelekto (DI) programomis sukurtų manipuliacijų.
Viena tokių – socialiniame tinkle X pasirodęs vaizdo įrašas, kuriame pirmaujantis kandidatas Rafałas Trzaskowskis neva tvirtina, kad „netiki demokratija“, mano, jog „socializmas yra vagystė“, ir užtikrina, kad būdamas prezidentu „niekada nesiųs lenkų į Ukrainos karą“.
Juo ėmė aktyviai dalytis socialinių tinklų vartotojai ir net kai kurie šalies politikai.
Ši klastotė buvo sugeneruota, paėmus medžiagą iš interviu, kurį R.Trzaskowskis davė gegužės viduryje „Polsat News“ televizijai.
Prezidento posto siekiantis kandidatas kalbėjo apie savo štabo klaidas, susijusias su pono Ježio, iš kurio K.Nawrockis esą ketino pirkti butą, duomenų atskleidimu. R.Trzaskowskis taip pat paminėjo Vladimirą Putiną. Tačiau jis nė karto neužsiminė apie tai, kad būtų monarchistas ar kad „netiki demokratija“.
Dar viena giluminė klastotė (angl. deepfake), nukreipta prieš R.Trzaskowskį, įtraukė ir dabartinį šalies prezidentą Andrzejų Dudą.
Vaizdo įraše rodoma kaip prezidentas A.Duda teigia, kad R.Trzaskowskis „nuslėpė reikšmingas lėšas“. Tuo pačiu jis mini, kad dabar „kiekvienas Lenkijos gyventojas gali gauti iki trijų tūkstančių zlotų per mėnesį“. Sąlyga – „paspausti mygtuką po vaizdo įrašu“.
Šis įrašas buvo skirtas ne tik apgauti rinkėjus, bet ir bandyti iš jų pasipelnyti.
Klastotė buvo sukurta pasitelkus dirbtinio intelekto priemones ir vaizdo įrašo ištraukas iš prezidento vizito Taline. Per pokalbį su žiniasklaida A.Duda neminėjo jokių tariamų R.Trzaskowskio nuslėptų lėšų ar finansinių pažeidimų.
-
Lenkija renka prezidentą: incidentai balsuojant – apkandžiotas komisijos narys ir mirtis prie balsadėžės
-
Ramūnas Vilpišauskas. Ko tikėtis iš rinkimų Lenkijoje ir Rumunijoje?
-
Lenkija užsiaugino raumenis: ekspertas įvertino, kaip Rusija kišo nagus į rinkimus
-
Euforija Varšuvos mero štabe: per plauką atitrūko nuo varžovo, radikalų antrajame ture nebus
-
Rusija „nulaužė“ vaizdo kameras Ukrainoje, Lenkijoje ir Rumunijoje: į ką ji taikėsi
Taikinyje – abu kandidatai
Melagienų kūrėjai nuošalyje nepaliko ir kito kandidato. Socialiniuose tinkluose imta platinti nuotrauką, kurioje neva užfiksuota kaip K.Nawrockis dalyvauja Lenkijos futbolo sirgalių muštynėse.
Tačiau iš tiesų nuotraukoje užfiksuotas visai ne kandidatas į prezidentus. Ši nuotrauka buvo padaryta 2004 metais ir joje užfiksuotos grupės skinhedų (liet. skustagalvių) „pratybos“ Maskvos pakraštyje.
Pirmojo turo rinkimų tylos laikotarpio metu „Facebook“ socialiniame tinkle pasirodė vaizdo įrašai ir nuotraukos su riedučiais važinėjančiais žmonėmis. Prie aprašymų buvo pridėtas grotažymė #NaWrotki.
Įrašų kontekstas leidžia manyti, kad tokiu turiniu buvo siekiama parodyti, esą K.Nawrockio šalininkai pažeidžia draudimą agituoti prieš pat balsavimą.
Šie vaizdai buvo sugeneruoti naudojant dirbtinį intelektą. Tą patvirtino DI analizės ir kūrinių aptikimo programa „Hive Moderation“, kuri nurodė, kad tikimybė, kad jie buvo sukurti naudojant dirbtinį intelektą, siekia net 99,7 proc.
Kursto ksenofobiškas nuotaikas
Tačiau melagienų kūrėjų taikinyje atsiduria ne tik politikai. Siekiant skaldyti visuomenę ir kiršinti šalies piliečius, socialiniuose tinkluose taip pat pasirodė dezinformacijos žinučių, nukreiptų prieš migrantus.
Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuris, kaip teigiama aprašyme, esą rodo migranto su mačete sulaikymą autobuso stotelėje Legnicos mieste, Lenkijos pietvakariuose.
Tačiau Legnicos miesto policijos komisariatas šią informaciją paneigė.
Pasak pareigūnų, gyventojai sunerimo, nes vyras, sėdintis stotelėje, laikė daiktą, primenantį mačetę. Tačiau jis nekėlė jokios grėsmės, ir nėra migrantas, o Lenkijoje gyvenantis lenkas.
Šiuo metu Legnicoje vyksta diskusijos dėl Užsieniečių integracijos centro steigimo. Planuojama, kad čia galėtų atsirasti informaciniai ir paslaugų punktai, kuriuose, be kita ko, vyktų lenkų kalbos kursai. Legnicos miesto tarybai jau buvo pateikta peticija, kuria siekiama užkirsti kelią tokio centro atidarymui.
Manipuliavimas vaizdo ar vaizdo įrašo kontekstu yra vienas iš dezinformacijos platinimo būdų.
15min verdiktas: melas. Visos aprašytos istorijos yra kryptingai kuriamas melas, siekiant kiršinti Lenkijos visuomenę.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
