Aliaskos istorija
Rusiška Aliaskos istorija apima beveik šimtą metų – pirmosios nuolatinės rusų kolonistų gyvenvietės čia atsirado 1784 m.
Vėliau buvo įkurta Rusijos ir Amerikos bendrovė, kuri užsiėmė šių žemių apgyvendinimu, kol Rusija teises į jas „perleido“ Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Jei kalbėsime apie ankstesnį šių teritorijų tyrinėjimo laikotarpį ir pirmąsias kolonijines ekspedicijas, rusų buvimą čia galima skaičiuoti nuo Semiono Dežnevo ekspedicijos 1648 m., kuris pirmasis pasiekė šias vietas.
Būtent nuo šio momento šiuolaikiniai Amerikos tyrinėtojai skaičiuoja rusiškąjį laikotarpį Aliaskos istorijoje.
1860-aisiais, pralaimėjęs Krymo karą Didžiajai Britanijai, caras Aleksandras II nusprendė sudaryti susitarimą ir 1867 m. parduoti Aliaską Jungtinėms Valstijoms už 7,2 mln. JAV dolerių. Šis regionas oficialiai tapo 49-ąja JAV valstija 1959 m.
Pretenzijų nebuvo
Iš Rusijos pusės ši sutartis yra įtvirtinta „Pilname Rusijos imperijos įstatymų rinkinyje“, kuriame yra atitinkamas Valdančiojo senato nutarimas.
Jame taip pat pateikiamas oficialus sutarties tekstas rusų kalba, kurio formuluotė neleidžia jokių klaidingų interpretacijų:
„Jo Didenybė Visos Rusijos Imperatorius įsipareigoja nedelsiant po apsikeitimo ratifikaciniais raštais perduoti Šiaurės Amerikos Jungtinėms Valstijoms visą teritoriją su aukščiausia teise į ją, dabar priklausančią Jo Didenybei Amerikos žemyne, taip pat gretimas salas“.
Imperatorius Aleksandras II sutartį ratifikavo 1867 m. gegužės 3 d., po to ji ir įsigaliojo.
Jungtinių Valstijų suverenitetą Aliaskos atžvilgiu pripažino Rusijos imperijos valdžia ir niekada jo neginčijo. Sovietų Sąjunga taip pat niekada nereiškė jokių teritorinių pretenzijų į šį regioną.
„Rusų pasaulio“ mitas
Interneto vartotojai tvirtina, kad 2024 m. Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo esą 1867 m. Aliaskos pardavimas Jungtinėms Valstijoms paskelbtas neteisėtu.
Greičiausiai kalbama apie dekretą, kuriuo, kaip teigia Kremlius, bus siekiama atrasti ir susigrąžinti buvusios SSRS ir Rusijos imperijos lobius, – labai miglota formuluotė, tačiau niekaip neliečianti Aliaskos.
Dokumente nėra jokios nuorodos nei į Aliaską, nei į teritorijos pardavimą, pripažintą neteisėtu.
Dekretu numatoma skirti lėšų valstybinei įmonei, kurios užduotis – „ieškoti, registruoti ir užtikrinti teisinę Rusijos turto, įskaitant Sovietų Sąjungos ir Rusijos imperijos turtą, apsaugą užsienyje“, kaip skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Rusijos valdžia dažnai pabrėžia istorinį tęstinumą tarp dabartinės Rusijos ir buvusios Rusijos imperijos. Tai ypač išryškėja kalbose apie valdžią, „nepertraukiamą tūkstantmetę Rusijos valstybingumo istoriją“ ir „rusų pasaulį“.
Už šių pareiškimų slypi ir konkretūs valdžios veiksmai, susiję su ikirevoliucinio laikotarpio paveldo perėmimu. Pastaruosius 30 metų Kremlius ne kartą siekė perimti nuosavybę, įskaitant ir bažnytinę, kuri po Rusijos imperijos žlugimo liko užsienyje ir priklausė emigrantų organizacijoms. Nereti atvejai, kai šie bandymai baigdavosi sėkmingai.
Šiame procese dalyvavo Rusijos politinis elitas, asmeniškai Vladimiras Putinas, specialiosios tarnybos ir Rusijos stačiatikių bažnyčia. Tokiu būdu valdžia įgijo kontrolę į turtą Europoje ir Artimuosiuose Rytuose bei sustiprino savo įtaką tarp rusų kilmės emigrantų ir stačiatikių tikinčiųjų visame pasaulyje.
Teismo sprendimo nebuvo
Kai kuriuose socialinių tinklų įrašuose taip pat teigiama, kad 2022 m. Rusijos Aukščiausiasis Teismas esą pripažino 1867 m. Aliaskos pardavimo JAV sutartį „neatitinkančia reikalavimų“.
Tačiau šio teiginio nepatvirtina jokie oficialūs tekstai, dekretai, pareiškimai ar teisiniai dokumentai. Jos nėra nei oficialiuose šaltiniuose, nei šalies žiniasklaidoje.
Tačiau V.Putinas iš tiesų yra pasakęs frazę: „Ten, kur koja žengia Rusijos kareivis, ten – mūsų žemė“ (rus. Там, где ступает нога русского солдата, то — наше).
Tačiau jis kalbėjo ne apie Aliaską. 2025 m. birželį Sankt Peterburge vykusiame ekonomikos forume, komentuodamas galimą Ukrainos miesto – Sumų – užėmimą, Rusijos prezidentas pareiškė, jog rusai ir ukrainiečiai „kadaise buvo viena tauta“ ir pacitavo „seną taisyklę“, kuria siekė „pateisinti“ Maskvos veiksmus.
„Aliaska mūsų“
2013 m. su Stačiatikių Bažnyčia susijusi asociacija „Pčelki“ („bitutės“) paragino panaikinti 1867 m. sutartį, pagal kurią Rusija pardavė Aliaską Jungtinėms Valstijoms.
Tokį siūlymą organizacija motyvavo „tradicijų išsaugojimu“, kurį neva pažeistų JAV federaliniu lygmeniu įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos.
Pasak Rusijos žiniasklaidos, ekspertai šią iniciatyvą įvertino kaip „absurdišką“, ir ji nebuvo įgyvendinta.
2014 m., paklaustas apie galimus planus aneksuoti Aliaską, V.Putinas vengė tiesaus atsakymo ir juokaudamas teigė, kad ten „per šalta“.
2017 m., minint 150-ąsias Aliaskos pardavimo metines, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu leidiniui „Argmenty i fakty“ pažymėjo, jog ši tema gali „sukelti įvairių emocijų“.
„Kalbant apie Aliaskos pardavimą pagal 1867 m. sutartį, artėjantis jubiliejus, žinoma, gali kelti įvairių emocijų. Tačiau tai gera proga prisiminti rusų indėlį į Amerikos žemyno įsisavinimą, Aliaskos vietinių gyventojų dvasinio gyvenimo plėtrą, stačiatikybės sklaidą“, – kalbėjo Rusijos diplomatijos vadovas.
2022-ųjų liepos mėnesį, stiprėjant rusų patriotinėms nuotaikoms ir augant įtampai tarp Maskvos ir Vašingtono dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, vėl iškilo Aliaskos klausimas.
Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas Aliaską pavadino „grąžintina žeme“, teigdamas, kad tai yra „ginčytina teritorija“.
V.Volodinas pagrasino, kad Rusija gali susigrąžinti Aliaską, jei Jungtinės Valstijos įšaldys jos turtą kaip sankcijų už įsiveržimą į Ukrainą dalį.
Tais pačiais metais Sibire pasirodė plakatai su užrašu „Aliaska – mūsų“. Vietos valdžios atstovai teigė, jog tai buvo privati iniciatyva.
2022 m. liepos 7 d. Aliaskos gubernatorius Mike'as Dunleavy socialiniame tinkle X atkirto: „Rusijos politikams, manantiems, kad gali susigrąžinti Aliaską: sėkmės“.
Tuometinis JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Vedantas Patelis komentavo: „Manau, kalbu visos JAV vyriausybės vardu, kai sakau, kad jis jos tikrai nebesusigrąžins“.
Imperinės galios simbolis
JAV Aliaskos valstija, kur penktadienį susitiks Kremliaus šeimininkas V.Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ekspertų vertinama kaip Rusijos imperinės nostalgijos simbolis ir dažnai ne itin rimtų teritorinių pretenzijų vieta.
Teritorija, kurią Rusija 1867 metais pardavė Jungtinėms Valstijoms, dabar yra šalių, kurių santykiai smarkiai pablogėjo Rusijai 2022 metais pradėjus puolimą Ukrainoje, susipynusios istorijos simbolis.
Kai kurie ekspertai artėjantį V. Putino ir D.Trumpo viršūnių susitikimą lygina su Šaltojo karo laikų atšilimu tarp Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų.
„Tai klasikiniu būdu surengtas aukščiausiojo lygio susitikimas, kaip santykių atšilimo laikais“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Rusijos politologas Fiodoras Lukjanovas.
„Jos simbolinė reikšmė yra ta, kad nėra tarpininkų: jėgos, taip sakant, sprendžia pačios“, – pridūrė jis.
Kinija nėra arti Aliaskos viršūnių susitikimo, o Europos Sąjunga (ES) – dar toliau, sakė F.Lukjanovas.
„Ekspansijos viršūnė“
Pasak ekspertų, Aliaska yra ne tik unikali būsimo susitikimo vieta, bet ir kelia Rusijai prisiminimus apie įvairius istorinius laikotarpius, pavyzdžiui, carinę imperiją.
„Rusijai Aliaska simbolizuoja ekspansijos viršūnę“, – nurodė nevyriausybinės organizacijos „Carnegie Russia Eurasia Center“ vyresnysis mokslinis bendradarbis Aleksandras Baunovas.
Jis pridūrė, kad tai buvo tada, „kai Rusijos žemyninei imperijai vienintelį kartą pavyko perplaukti vandenyną, kaip kad Europos imperijoms“.
-
Paaiškėjo Trumpo ir Putino susitikimo vieta – amerikiečių karinė bazė, nors rimtai svarstė ir Vengriją
-
Ar tikrai Aliaskoje taip laukia Putino, kad net kuria jo vardo patiekalus?
-
Kremlius: JAV ir Rusijos prezidentai Aliaskoje aptars karo Ukrainoje sprendimo būdus
-
Putino delegacija į Aliaską išskrido „kokaininiu“ laineriu
-
Ekspertai: JAV Aliaskos valstija – Rusijos imperinės nostalgijos simbolis
Aliaska buvo Rusijos kolonija nuo XVII amžiaus iki 1867-ųjų, kai caras Aleksandras II pardavė šią teritoriją JAV.
Ekspertų teigimu, šią atokią teritoriją Rusijai buvo sunku ekonomiškai išnaudoti, todėl jos pardavimą palankiai vertino to meto valdovai, ypač dėl to, kad šalis turėjo finansinių sunkumų.
Tačiau vėliau šis sandoris buvo įvertintas labai neigiamai, kai paaiškėjo, kad Aliaskoje yra vertingų gamtos išteklių – aukso ir naftos.
Pastaraisiais metais Rusija vis dažniau kelia klausimus dėl kainos, už kurią Aliaska buvo parduota JAV, taip pat dėl sandorio teisėtumo. Rusija teigia, kad Aliaska Jungtinėms Valstijoms buvo parduota už juokingą kainą.
Kodėl susitikimas vyks Aliaskoje?
Kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad susitikimas su Kremliaus diktatoriumi Vladimiru Putinu vyks Aliaskoje, labiausiai tuo džiaugėsi šios didžiulės valstijos respublikonų gubernatorius Mike'as Dunleavy, praneša „The Times“.
Straipsnyje teigiama, kad, skirtingai nuo kitų aptartų susitikimo vietos variantų, viršūnių susitikimas Amerikos žemėje suteikia Putinui dar vieną svarbų pranašumą: jis nerizikuoja būti suimtas pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotą arešto orderį, nes Jungtinės Valstijos nepripažįsta šio Hagos institucijos jurisdikcijos.
„Nuo seniausių laikų susitikimo vietos pasirinkimas varžovams imperatoriams, karaliams ir karo vadams turėjo didžiulę simbolinę reikšmę. Tai ypač pasakytina apie JAV prezidentų ir sovietų, o vėliau – Rusijos lyderių susitikimus“, – pabrėžia žurnalistas Peteris Conradi.
Trumpui svarbu, kad Putinas atvyksta į JAV, o ne atvirkščiai, nepaisant septynių valandų skrydžio. Kaip šeimininkas, jis taip pat turi privilegiją pirmasis paskelbti apie susitikimą – žinoma, savo „Truth Social“ platformoje.
15min verdiktas: melas. Aliaska nebepriklauso Rusijai nuo 1867 m. ir jos statusas kaip JAV valstijos yra užtvirtintas tarptautine sutartimi bei daugiau nei 150 metų praktiniu valdymu. Dabartiniai Rusijos politikų ar aktyvistų pareiškimai yra istorinės realybės iškraipymas, naudojamas vidaus ar užsienio propagandos tikslams.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
