Šis dekretas yra „išskirtinės, pagreitintos nacionalizacijos“ priemonė, visų pirma iš Rusijos rinkos pasitraukusių arba nacionalizuotų įmonių turto, nepriklausomam portalui „Agentstvo“ paaiškino antikorupcijos ekspertas Ilja Šumanovas.
Dekrete teigiama, kad jis priimtas dėl „nedraugiškų ir tarptautinei teisei prieštaraujančių“ užsienio valstybių, kurioms vadovauja Jungtinės Valstijos, veiksmų. Dokumentu neva siekiama apsaugoti nacionalinius interesus.
Dekrete numatyta pakeisti federalinio turto pardavimo tvarką „prezidento sprendimu nustatytais atvejais“. Tokiais atvejais turto rinkos vertė, kaip teigiama dokumente, bus nustatoma ne vėliau kaip per 10 dienų. Taip pat bus sutrumpinti šio turto registravimo, apskaitos ir nuosavybės teisės perdavimo terminai (dekrete nenurodoma, kiek).
Be to, dokumente numatyta, kad tokio turto pardavimą vykdys PSB bankas (besispecializuojantis dirbti su gynybos sektoriumi).
Kaip vyks privatizavimas
Dokumentu pirmiausia siekiama privatizuoti didelį turtą, konfiskuotą iš užsienio savininkų ir laikinai valdomą išorės subjektų, sakė I.Šumanovas. Kartu jis pridūrė, kad dekretas teoriškai gali būti taikomas ir iš rusų konfiskuotam turtui.
Turto konfiskavimo procesas Rusijoje yra teisiškai įformintas, o jo tolesnis privatizavimas dabar vyksta pagal „gana ilgą formalią procedūrą“, paaiškino ekspertas. Pasak jo, tokia formali procedūra turi apribojimų ir gali ilgai užsitęsti. Todėl įvedama pagreitinta procedūra, padarė išvadą I.Šumanovas.
Prezidento dekrete aiškiai neįvardijamas turtas, kuris bus parduodamas pagal specialią procedūrą. Nuo 2023 m. Rusijoje galioja V.Putino dekretas, kuriuo leidžiama laikinai valdyti Rusijoje esančių užsienio bendrovių turtą.
Per pastaruosius trejus metus bendra turto, kurį Rusijos valstybė perėmė iš savininkų, vertė siekė 3,9 mlrd. rublių, liepos mėn. apskaičiavo advokatų kontora NSP. Kai kurios Vakarų bendrovės ir toliau vykdo veiklą Rusijoje.
Keršija už atimamus milijardus
V.Putino dekretas priimtas atsižvelgiant į Europos iniciatyvą pervesti 140 mlrd. eurų Europoje įšaldyto Rusijos turto Ukrainai, taikant specialų obligacijų mechanizmą ir teikiant Kyjivui kompensacinę paskolą. Ukrainai paskolą reikėtų grąžinti tik tokiu atveju, jei Rusija sumokėtų karo reparacijas.
Trečiadienį Europos Sąjungos valstybių vadovai ketina aptarti galimybę panaudoti Rusijos turtą padėti Ukrainai, pranešė „Politico“. Praėjusią savaitę šiai idėjai pritarė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
