Putinas prižadėjo Ukrainai mirtiną atsaką: analitikai įvertino, ar jis dar turi kuo išgąsdinti Kyjivą

Galima vertinti, kad pirmąjį atsakomąjį smūgį Rusija sudavė dar ketvirtadienio vakarą, kai surengė masinę dronų ir raketų ataką prieš Kyjivą ir likusius šalies rajonus. Pati Rusijos gynybos ministerija smūgius apibūdino kaip „atsaką“ į Kyjivo neva „teroristinius veiksmus“.

67 metų sostinės gyventoja Olha CNN žurnalistams sakė kad, jei ketvirtadienio naktį suduoti smūgiai buvo Rusijos atsakomieji veiksmai, tai Ukrainos laukia „daug tokių atsakomųjų veiksmų – kartą per mėnesį, o gal ir dažniau“.

AFP/„Scanpix“/Ukrainos operacija „Voratinklis“

Tarp ukrainiečių tvyro nerimas, ar Rusija jau jaučiasi davusį atkirtį Ukrainai, ar tai, kas blogiausia, dar tik laukia priešakyje.

Ekspertai įvardijo, kad apibrėždamas, kaip į tai atsakys Rusija, V.Putinas susidūrė su keliais apribojimais. Vienas iš jų yra politinis. Pasak Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikės Katerynos Stepanenko, atsakas į operaciją „Voratinklis“ būtų panašus į pripažinimą, kad Ukraina sudavė rimtą smūgį Rusijai.

Trečiadienį vykusiame susitikime su vyriausybės ministrais V.Putinas buvo išsamiai informuotas apie neseniai įvykusias tiltų griūtis Kurske ir Brianske, dėl kurių Rusija kaltina Ukrainą. Tačiau, išskyrus užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo nuorodą į pastarojo meto Kyjivo neva „nusikalstamas provokacijas“, apie operaciją „Voratinklis“ nebuvo užsiminta.

Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje nušviečiant trečiadienio V.Putino pokalbį su D.Trumpu taip pat, mažai kalbėta apie Rusijos prezidento pažadą „atsakyti“ į Ukrainos puolimą. Vietoje to pranešimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama neseniai Stambule vykusių taikos derybų rezultatams.

K.Stepanenko teigė, kad tai yra apgalvotos strategijos dalis.

„Putinas bando tai užglaistyti ir dar kartą nuslėpti šią nesėkmę“, – sakė ji CNN. Jos teigimu, plačiai nuskambėjęs pažadas duoti atsaką „prieštarautų Kremliaus strateginiam tikslui viską užglaistyti ir paslėpti po kilimu“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Be to, tikėtina, kad V.Putiną riboja ir materialiniai suvaržymai. Anksčiau Rusijos beveik kasdien rengiamuose smūgiuose Ukrainai dalyvaudavo vos kelios dešimtys bepiločių orlaivių, o dabar įprastai naudojama daugiau kaip 400.

Dieną prieš Ukrainos operaciją „Voratinklis“, gegužės 31 d., Rusija į Ukrainą paleido 472 bepiločius orlaivius – tai buvo trejus metus trunkančio karo rekordas, kuris vėl buvo viršytas per sekmadienio vakaro atakas, per kurias buvo panaudoti 479 bepiločiai orlaiviai.

„Rusijos atsaką riboja nuolat pasitelkiamos jėgos kiekis“, – sakė Williamas Alberque'as, buvęs NATO ginklų kontrolės pareigūnas, dabar dirbantis Stimsono analitiniame centre.

„Iš kur jūs galite žinoti, ar Rusija iš tikrųjų imasi atsakomųjų veiksmų? Kas būtų brutaliau, nei tai, kad jie naikina daugiabučius ar puola prekybos centrus? Kaip atrodytų eskalacija?“, – retoriškai klausė jis.

Prokariškai nusiteikusiai Rusijos „Telegram“ tinklaraštininkų bendruomenei netrūko idėjų, kaip esą Maskva galėtų „atkeršyti“ Ukrainai.

Kai kurie žinomi tinklaraštininkai tikino, kad įvykdyta Ukrainos operacija pateisina branduolinį smūgį. Kiti ragino smogti naudojant balistinę raketą „Orešnik“, ją V.Putinas pristatė praėjusiais metais ir iki šiol prieš Ukrainą ji buvo panaudota tik kartą.

Nors V. Putinas dažnai giria savo naująją raketą, jos panaudojimo galimybės yra ribotos, įvertino vienas pagrindinių Rusijos istorikų Markas Galeotti.

„Shutterstock“/Rusijos balistinių raketų sistema „Jars“

„Orešnik“ iš tikrųjų yra pritaikyta konkrečiam taikiniui. Ji nėra tokia tiksli... ir nėra bunkerių griovėja, – paaiškino jis CNN, o tai reiškia, kad raketai būtų sunku sunaikinti pagrindinius gamybos ir sprendimų priėmimo centrus, kuriuos Ukraina yra perkėlusi giliai po žeme. – Jei ketinate ją dislokuoti... norėtumėte, kad taikinys būtų vertas šio pavadinimo.“

Manoma, kad vienu iš taikinių galėtų būti Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), kuri vadovavo operacijai „Voratinklis“.

„Bet tai nėra kažkas, ką galima padaryti greitai, – įspėjo M.Galeotti. – Tam tikra prasme V.Putinas jau nušlavė didžiąją dalį savo turimų eskalacijos pakopų, o tai reiškia, kad jis neturi galimybės aiškiai nubausti.“

Praėjus dviem dienoms po dronų atakos, Ukrainos SBU atskleidė dar vieną operaciją – trečią bandymą susprogdinti tiltą, jungiantį Rusiją ir okupuotą Krymo pusiasalį. Tiltas per Kerčės sąsiaurį nebuvo smarkiai apgadintas, tačiau išpuolis sustiprino SBU siekį įteigti Maskvai, kad tęsti karą kainuoja brangiai.

Jei tokios operacijos tęsis, V.Putinas patirs didesnį spaudimą duoti atsaką, pažymėjo W.Alberque'as.

„Putinas yra „stiprų vyrų politikos“ sutvėrimas, – paaiškino jis. -(Kremlius) ieškos kitų būdų, kaip suduoti atsakomąjį smūgį, kad parodytų Rusijos žmonėms, jog V.Putinas yra didis karo prezidentas, darantis siaubingą žalą savo priešui, o ne šių įspūdingų Ukrainos atakų auka.“