Vokietijos konstitucija, priimta po Antrojo pasaulinio karo, aiškiai draudžia kariuomenei, arba Bundesverui, imtis pagrindinio vaidmens šalies vidaus saugumo srityje.
Straipsnyje aiškinama, kad taip yra todėl, jog jos rengėjai atsižvelgė į tai, kaip naciai ir jų rėmėjai vidaus politikoje istoriškai piktnaudžiavo Vokietijos karine galia, kad nukreiptų ją prieš kairiąsias politines jėgas.
Tačiau dabar, kai Kremlius, panašu, intensyvina kampaniją, siekdamas išbandyti Europą su dronų antpuoliais, šios konstitucinės apsaugos priemonės turi nenumatytą šalutinį poveikį: jos riboja Vokietijos gebėjimą apsiginti nuo Maskvos provokacijų.
„Turime pakeisti įstatymus, kad vieninteliai, galintys tuo pasirūpinti, t.y. Bundesveras, taip pat gautų įgaliojimus tai daryti“, – leidiniui „Politico" sakė Thomas Röwekampas, Vokietijos Bundestago gynybos komiteto pirmininkas ir kanclerio Friedricho Merzo konservatyviojo bloko narys.
Nors Bundesveras teoriškai gali imtis ginklų šalies viduje didelio masto invazijos atveju, dronų įsibrovimai iki šiol nėra laikomi pakankamai rimtais išpuoliais, pažymėjo teisės ekspertai. Pagal galiojančius įstatymus Bundesveras gali numušinėti dronus tik virš karinių bazių.
Nėra įrodymų, kad bet kuris iš dronų, kurie neseniai įskrido į Vokietijos oro erdvę, būtų gabenęs ginklus. Tačiau, Vokietijos valdžios institucijų teigimu, Kremlius dronus naudoja šnipinėjimui.
Vokietijos policija turi teisę numušti tokius dronus, jei mano, kad tai būtina, tačiau neturi techninių galimybių tai padaryti.
„Federalinė policija, taip pat beveik visos valstijų policijos pajėgos, šiuo metu neturi jokių galimybių apsiginti nuo dronų“, – kalbėjo gynybos komiteto pirmininkas Th.Röwekampas.
Kariuomenė turi daugiau tokių galimybių, tačiau didžiąja dalimi negali veikti dėl šalies istorijos.
Imperinėje Vokietijoje ir prieš Antrąjį pasaulinį karą Veimaro Respublikoje Vokietijos kariuomenė „buvo dažnai ir negailestingai dislokuojama, paprastai siekiant smogti socialdemokratams ir kairiųjų vyriausybėms“, pastebėjo Miuncheno Bundesvero universiteto viešosios teisės profesorė Kathrin Groh.
„Tokių priemonių reikėjo išvengti 1949 m. konstitucijoje, todėl šiandien Bundesveras turi tokias griežtas taisykles“, – pridūrė ji.
Naujoji realybė
Tokia situacija pastato vokiečių lyderius į keblią padėtį, nes jie stengiasi reaguoti į Kremliaus provokacijas.
Šiuo metu Bundesveras gali teikti tik tai, ką konstitucija vadina „administracine pagalba“ ginantis nuo dronų. Jos pajėgos gali, pavyzdžiui, padėti identifikuoti dronus arba perduoti informaciją, jei to paprašoma, kaip nutiko neseniai, kai dronai buvo pastebėti virš Miuncheno oro uosto.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas planuoja įsteigti dronų gynybos padalinį federalinėje policijoje ir įkurti nacionalinį dronų gynybos centrą, kuris leistų policijai, žvalgybos institucijoms ir kariuomenei sutelkti išteklius. Ministras taip pat ketina stengtis, kad būtų priimtas įstatymas, leidžiantis kariuomenei numušti dronus Vokietijos oro erdvėje, jei būtų laikoma, kad kyla pavojus gyvybei.
Praėjusiais metais nežinomos kilmės dronai buvo pastebėti ir virš ginklų gamintojo „Rheinmetall“ bei chemijos koncerno „BASF“ objektų.
Jei A.Dobrindtas tikisi daugiau nei kariuomenės „administracinės pagalbos“, šis klausimas „bus perduotas konstituciniam teismui“, nurodė Marie-Agnes Strack-Zimmermann, Vokietijos politikė, Europos Parlamento saugumo ir gynybos komiteto pirmininkė.
F.Merzo palyginti silpnai centro dešiniųjų konservatorių ir centro kairiųjų socialdemokratų koalicijai gali būti sudėtinga imtis pokyčių. Dėl politinių kraštutinių jėgų, įskaitant kraštutinės dešinės partiją „Alternatyva Vokietijai“, stiprėjimo F.Merzas turi vieną iš silpniausių daugumų Vokietijos pokario istorijoje ir yra toli nuo dviejų trečdalių daugumos, reikalingos konstitucijai pakeisti.
„Dėl to kyla pavojus, kad artimiausioje ateityje Vokietija liks palyginti bejėgė prieš Kremliaus dronų įsiveržimus – arba bent jau tol, kol jos policija išugdys gebėjimus juos sunaikinti“, – reziumavo „Politico“.
-
Trūko kantrybė: Miuncheno oro uoste apsaugai nuo dronų įrengti lazeriai
-
Merkel apkaltino Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl Putino karo prieš Ukrainą
-
Lenkija dislokuos karius padėti pasieniečiams prie sienų su Lietuva ir Vokietija
-
Vokietijos policijai bus suteikti įgaliojimai numušti dronus
-
„Politico“ aiškinasi, kas nutiko Merkel: „Ji prarado ryšį su tikrove“
„Pasaulis pasikeitė ir nebėra jokio skirtumo tarp vidaus ir išorės saugumo, – mano Th.Röwekampas. – Žvelgdami į ateitį, turime pritaikyti mūsų konstitucines nuostatas prie realybės.“
