„Tikiuosi išgirsti išsamius pranešimus apie tai, kodėl makroekonominiai rodikliai neatitinka ne tik ekspertų ir analitikų lūkesčių, bet ir realių vyriausybės bei centrinio banko prognozių“, – piktinosi V.Putinas.
Tarp tų, kurie pateko į jo rūstybę, yra Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina, kuriai tenka lemiamas vaidmuo remiant Kremliaus ekonomiką. Ekspertai teigia, kad galimas E.Nabiullinos atsistatydinimas galėtų turėti toli siekiančių pasekmių Rusijos ekonomikai, skelbia portalas „Unian“.
Kas būtų, jei atleistų Centrinio banko vadovę
„Jos atsistatydinimas dabar ne tik parodytų silpnumą. Ji pakirstų vienintelį institucinį ramstį, kuris išlaikė rinkų pasitikėjimą ir teisingą infliacijos stabilizavimo kryptį“, – sako Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro Berlyne mokslo darbuotoja Aleksandra Prokopenko.
Nicholasas Birmanas-Trickettas, buvęs JAV įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto bendradarbis, pritaria šiam vertinimui.
„Jei ji bus atleista, visą verslo ekosistemą apims panika“, – pažymi jis.
Londono verslo mokyklos ekonomikos profesorius Richardas Portesas sako, kad E.Nabiullina yra „vienas iš nedaugelio stiprių Rusijos ekonomikos valdymo ir visos ekonomikos elementų“. Jo nuomone, V.Putinas neturi labiau kvalifikuoto asmens vadovauti Rusijos centriniam bankui, todėl bet koks pakeitimas tik pablogintų padėtį.
Taip valdo vidinę įtampą
Kartu ekspertai įspėja, kad V.Putino susitikimo su vyriausybe ir Rusijos reguliavimo institucija nereikėtų aiškinti pernelyg pažodžiui, ir teigia, kad visa tai yra kruopščiai surežisuota.
„Tai, kad šis spaudimas viešai nukreiptas į ekonominį bloką, nėra neįprasta – taip Kremlius valdo vidinę įtampą. Tai nebūtinai signalizuoja apie politikos kurso pasikeitimą ar pinigų politikos galių perskirstymą“, – priduria A.Prokopenko.
Pagrindiniai Rusijos ekonomikos skaičiai
Rusijos vyriausybės duomenimis, praėjusiais metais Rusijos BVP augimas gerokai sulėtėjo – nuo 4,9 proc. 2024 m. iki vos 1 proc. 2025 m.
Per pirmuosius du 2026 m. mėnesius ekonomika susitraukė 1,8 proc. Rusijos pareigūnai įspėjo, kad 2026 m. augimo prognozė, dabar siekianti 1,3 proc.
Taip pat pranešama, kad Rusijos federalinio biudžeto deficitas smarkiai išaugo iki 4,5 trilijono rublių (apie 60 mlrd. JAV dolerių), t. y. dvigubai daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Tai vyksta mažėjant pajamoms iš naftos eksporto.
Taiklios Ukrainos atakos
Kremliaus pajamos mažėja ir dėl nuolatinių Ukrainos pajėgų atakų. Primorsko ir Ust Lugos atakos Rusijos energijos eksportuotojams kainavo apie 970 mln. JAV dolerių negauto pelno. Žinoma, kad Primorskas ir Ust Luga sudaro daugiau kaip 40 proc. visų Rusijos naftos eksporto jūra pajėgumų.
Balandžio 20 d. naktį ukrainiečių bepiločiai atakavo jūrų naftos terminalą Tuapsėje. Socialinės žiniasklaidos duomenimis, įmonės teritorijoje buvo užfiksuota keliolika gaisro židinių.
20-asis sankcijų paketas, kurį neseniai patvirtino ES, gali būti papildomas smūgis Rusijos ekonomikai.
