Užklausų apie persikėlimą iš Rusijos į kitas šalis skaičius paieškos sistemose „Yandex“ pasiekė maksimumą nuo 2022 m. rudens mobilizacijos, matyti iš statistikos „Yandex Wordstat“, kurią skelbia „Vedomosti“.
Palyginti su metų pradžia, užklausų persikraustymo iš Rusijos į kitą šalį tema padvigubėjo: sausį – 19,6 tūkst. užklausų, vasarį – 22,9 tūkst. užklausų, o kovą – 40 tūkst. užklausų. O palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, rusai informacijos apie galimybes persikelti ėmė ieškoti tris kartus dažniau: 2025 m. sausį-kovą tokių prašymų buvo atitinkamai 16,2 tūkstančio, 12,4 tūkstančio ir 12,9 tūkstančio.
„Sprendžiant iš naujausių duomenų, valdžia susiduria su tuo, kad įprasta draudimų logika nebėra automatiškai paverčiama visuomenės sutikimu“, – teigia politologas Ilja Graščenkovas. – Visuomenė pavargo ne tiek nuo paties griežtumo, kiek nuo jausmo, kad apribojimų daugėja ir neatsiranda jokio horizonto, kaip juos pagerinti. <...> Kalbame apie didėjantį konfliktą tarp draudžiančio valdymo modelio ir visuomenės poreikio gyventi normaliai, be apribojimų.“
Po besikartojančių interneto draudimų oficialūs valdžios institucijų reitingai parodė didžiausią kritimą nuo karo pradžios: „pritarimo“ Vladimiro Putino veiklai lygis pagal VCIOM apklausas prarado 8 punktus ir nukrito iki 67,2 proc., o „pasitikėjimo“ reitingas (jis skaičiuojamas pagal atvirą apklausą, kai V.Putino pavardė neminima) nukrito žemiau 30 proc., t. y. perpus mažiau nei 2015 m.
Daug kam nelaiko nervai
Prie valdžios kritikos prisijungė net lojalistai: „Z“ tinklaraštininkas Ilja Remesla, anksčiau smerkęs opozicionierius, šokiravo žiniasklaidos erdvę ragindamas suimti V.Putiną, o protesto „lydere“ netikėtai tapo buvusi realybės šou „Namai-2“ dalyvė Viktorija Bonia. Savo kreipimesi į V.Putiną, kurį peržiūrėjo daugiau kaip 20 mln. žmonių, ji perspėjo, kad žmonių kantrybė gali pratrūkti kaip spyruoklė, o tarp visuomenės ir valdžios išaugo „siena“, skelbia „The Moscow Times“.
Keli verslininkai ir bankininkai neviešai kreipėsi į V.Putiną su prašymu sulėtinti interneto puolimą, kuris tapo „galvos skausmu“ įmonėms, ir taip kenčiančioms nuo didesnių mokesčių ir lėtėjančios ekonomikos, sakė „Reuters“ šaltiniai.
Kremliui artimi „Bloomberg“ pašnekovai teigė, kad dėl visuomenės nepasitenkinimo valdžia gali atsisakyti toliau riboti internetą ir net leisti „Telegram“ toliau veikti Rusijoje. Tačiau žinučių programos, kuri metų pradžioje Rusijoje turėjo apie 100 mln. naudotojų, blokavimo lygis nepasikeitė – jis siekia apie 90 proc.
Viskas gali dar labiau sugriežtėti
Valdžios institucijos greičiausiai neatsisakys bendro kontrolės kurso, tačiau stengsis, kad jis mažiau traumuotų kasdienį gyvenimą, sako I.Graščenkovas: „Jos ieškos pusiausvyros tarp saugumo ir dirgiklių, tarp represinės inercijos ir poreikio nepakenkti socialinei gerovei.“
Tačiau neatmetamas ir tolesnio griežtinimo scenarijus, tęsia ekspertas: „Jis taip pat įmanomas, ypač jei saugumo logika išliks prioritetinė, o reitingų kritimas bus interpretuojamas ne kaip signalas prisitaikyti, bet kaip priežastis dar stipriau disciplinuoti erdvę.“
