Kai po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. Rusija ir Vakarai dar draugavo, Pergalės dienos šventėse Maskvoje lankydavosi patys įtakingiausi pasaulio lyderiai.
1995 metais tarp garbingų svečių Maskvoje lankėsi JAV prezidentas Billas Clintonas, Jungtinės Karalystės premjeras Johnas Majoras ir Kanados premjeras Jeanas Chretieanas.
2005-aisiais Pergalės dienos paradą stebėjo JAV prezidentas Džordžas Bushas kartu su Prancūzijos, Vokietijos ir kitų valstybių vadovais, o 2010 metais Raudonojoje aikštėje pasirodė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Tačiau viskas pasikeitė, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą, tuomet Vakarų lyderiai pradėjo vengti šios šventės. O 2022 metais prasidėjus plataus masto invazijai, svečių sąrašas dar labiau susitraukė – pastaraisiais metais neatvykusiųjų buvo nepalyginamai daugiau nei atvykusiųjų.
Šių metų Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtas svečių sąrašas yra trumpiausias per visą šiuolaikinę Maskvos istoriją. Iš tikrųjų tarptautinių lyderių laukiama tik dviejų – Laoso prezidento ir Malaizijos valdovo.
Kremlius įrodinėja, kad parade dalyvaus ir Slovakijos premjeras Robertas Fico. Tačiau pats R.Fico sako, kad nors susitiks su Putinu, bet parade dalyvauti neplanuoja.
Slovakijos užsienio reikalų viceministras Rastislavas Chovancas patvirtino, kad R.Fico prie tribūnos nestovės, ir užsiminė, kad šia proga gali perduoti Vladimirui Putinui žinią iš Volodymyro Zelenskio.
Kremliui tai yra turbūt blogiausias įmanomas scenarijus – Europos lyderis, kuriuo jie tikėjosi pasikliauti, atvyksta su žinute iš Ukrainos prezidento.
Tačiau yra ir tokių, kurie, regis, neturi kitos išeities, kaip tik dalyvauti parade – tai Maskvos paskirti okupuotų teritorijų vadovai. Šiuos svečius sunku vadinti tikrais užsienio atstovais, ar savarankiškais lyderiais. Pavyzdžiui, Abchazijos vadovas Badra Gunba ir Pietų Osetijos vadovas Alanas Gagloyevas.
Rusija savo kontrolę Abchazijoje ir Pietų Osetijoje įtvirtino po 2008 metais įvykusios invazijos į Sakartvelą. Tarptautinė bendruomenė tiek Abchaziją, tiek Pietų Osetiją pripažįsta neatskiriama Sakartvelo dalimi – kartu jos sudaro apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, kaip ir kiekvienais metais, planuoja dalyvauti. Jis nėra praleidęs nė vieno Pergalės dienos parado ir apskritai nė vieno susitikimo su Putinu. Tiesa, jo statusas kaip „užsienio lyderio“ taip pat kelia nemažai klausimų – nei ES, nei JAV nepripažįsta A.Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu. Tačiau tai niekada nesutrukdė patikimiausiam A.Putino sąjungininkui užimti savo vietos tribūnoje gegužės 9-ąją.
Parade dalyvaus ir Bosnijos Serbų Respublikos delegacija ( red. past. Republika Srpska).
Kurių svečių labiausiai trūks?
Ką daryti, kai į tavo vakarėlį niekas neateina? Pasakyti, kad jų ir nekvietei.
Kremlius tvirtina, kad keli vis dėlto atvykstantys svečiai tai daro „savo iniciatyva“ – esą jokie kvietimai nebuvo siunčiami.
Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė: „Mes sąmoningai nekvietėme užsienio svečių į iškilmes – skirtingai nei pernai.“
Tačiau vienų neatvykimas skauda labiau nei kitų.
Armėnijos premjeras Nikolas Pashinyanas pranešė, kad į Maskvos Pergalės dienos paradą nevyks.
Vos prieš kelias dienas N.Pašinianas pats surengė grandiozinį renginį – šią savaitę Jerevane vyko Europos politinės bendrijos susitikimas bei ES ir Armėnijos viršūnių susitikimas.
N.Pašinianui pavyko tai, ko Putinui nepavyksta – sutelkti įspūdingą tarptautinį palaikymą: dešimtys užsienio lyderių susirinko Armėnijos sostinėje.
Tačiau Maskvą supykdė ne tai, kad N.Pašinianas kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu spontaniškai užtraukė „La Bohème“ pasirašinėjant dokumentus.
Maskvą supykdė kas kita – Į Armėniją, šalį, kurią Rusija ilgai laikė savo artimiausia sąjungininke Pietų Kaukaze, drįso atvykti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Maskva į tai sureagavo žaibiškai – Armėnijos ambasadorius buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją. Kremlius įsiuto dėl to, ką pavadino „kategoriškai nepriimtinu“ platformos suteikimu V.Zelenskiui.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zakharova „draugišką ir brolišką“ Armėniją pkaltino priėmus „teroristą“.
„Kurioje istorijos pusėje jūs esate?“, – retoriškai ministerijos spaudos konferencijoje klausė M.Zacharova.
N.Pašinianas atsakė nedviprasmiškai – Armėnija nėra Rusijos sąjungininkė kare prieš Ukrainą. O savo nedalyvavimą Pergalės dienos parade jis paaiškino prasidedančia kampanija prieš artėjančius parlamento rinkimus.
Iškilmės – be pašalinių akių
Kai nėra nei užsienio lyderių, nei sunkiosios karinės technikos – geriau pasauliui ir nerodyti, kas liko iš didingosios karinės galios demonstravimo.
Kremlius atšaukė užsienio žiniasklaidos akreditacijas – net tų leidinių, kurie jas jau buvo gavę anksčiau. Redakcijos, vis dar turinčios atstovybes Rusijoje, buvo informuotos, kad jų akreditacijos panaikintos. Maskva tai aiškina „renginio formato pasikeitimu dėl susiklosčiusios situacijos“.
Išimtis taikoma tik valstybinei Rusijos žiniasklaidai, kuriai suteikta išskirtinė teisė nušviesti paradą. Tačiau ir čia neapsieita be papildomų saugumo priemonių – penktadienį Rusijos „Telegram“ kanaluose pasirodė pranešimų, kad tradicinė tiesioginė parado transliacija bus rodoma su kelių minučių vėlavimu.
Tokia praktika įprastai taikoma esant saugumo grėsmėms – ji leidžia redaktoriams iškirpti nepageidaujamus kadrus.
Siekiant užkirsti kelią neoficialios informacijos sklaidai, likus kelioms dienoms iki iškilmių Rusijoje taip pat buvo įvesti griežti interneto ryšio apribojimai.
