Baltieji rūmai tikina, kad Ukrainai, kuri susiduria su sunkia karo realybe, turėtų pakakti vien Amerikos ekonominių interesų: JAV nori, kad joms būtų sumokėta už pagalbą šaliai atremiant agresorių.
„Kas gali būti geriau Ukrainai nei ekonominė partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis?“ – penktadienį pareiškė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas.
Komentaruose leidiniui „The New York Times“ apklausti ekspertai griežtai pasmerkė tokią Donaldo Trumpo politiką.
Kolumbijos universiteto politologė, taikos susitarimų ekspertė Virginia Paige Fortna teigė, kad toks aiškus reikalavimas Ukrainai atsisakyti savo naudingųjų iškasenų turtų, kai šalis yra sunkioje padėtyje, „atrodo kaip reketas“.
„Naujosios saugumo garantijos iš esmės yra apgaulė“, – sakė Užsienio santykių tarybos vyresnysis bendradarbis Stevenas A.Cookas, turėdamas omenyje M.Waltzo pareiškimą, kad „ekonominė partnerystė" su Jungtinėmis Valstijomis užtikrins Ukrainos saugumą.
Pasak straipsnio autorės, vienas iš leidinio apklaustų ekspertų negalėjo prisiminti precedento, kai Jungtinės Valstijos ar bet kuri kita šalis karo metu reikalautų pinigų ar išteklių iš savo sąjungininkų.
„Gali atrodyti, kad reikalavimas atiduoti Ukrainos naudingąsias iškasenas yra tiesiog tiesioginis Donaldo Trumpo pareiškimas apie diplomatinę tiesą, kuri paprastai lieka neišsakyta: kad saugumo garantijos dažnai turi paslėptą kainą. Tačiau iš tiesų, ekspertų nuomone, jo požiūris yra radikalus nukrypimas nuo Amerikos užsienio politikos“, – rašo „The New York Times“.
Taip, netrūksta atvejų, kai JAV naudojo savo karinę galią Amerikos ekonominiams interesams apsaugoti. Pavyzdžiui, prieigos prie naftos užtikrinimas buvo pagrindinis JAV politikos Artimuosiuose Rytuose ramstis per Pirmąjį Persijos įlankos karą, ypač kai JAV gynė Kuveitą nuo Irako invazijos.
Tačiau Jungtinės Valstijos „niekada nesakė Kuveitui: „Ei, jūs turite mums už tai sumokėti“, komentavo S.A.Cookas.
Anot jo, tokios sąjungininkės kaip Saudo Arabija padėjo finansuoti Persijos įlankos karą, bet ne per prievartą: „Nebuvo taip, kad Dickas Cheney'is rugpjūčio mėn. atvyko į Saudo Arabiją ir pasakė: „Štai mūsų sąlygos“, – pridūrė analitikas.
Pasak ekspertų, D.Trumpo taktika rodo, kad jis bando pritaikyti Niujorko, kur padarė karjerą nekilnojamojo turto srityje, politikos pamokas tarptautinių santykių pasaulyje. Tokioje politikoje kiekvienas sprendimas iš esmės yra galimybė politiniams bosams gauti naudos sau ir savo rėmėjams, o didesnės naudos gavimas yra didesnės galios signalas.
Tačiau tarptautinių santykių tyrinėtojai tikina, kad užsienio politika veikia ne taip. Tarptautiniuose santykiuose patikimumas yra svarbiausias galios elementas. Jis priklauso nuo to, ar šalis laikosi savo pažadų. Neturėdamos tokio patikimumo, priešiškai nusiteikusios šalys yra labiau linkusios išbandyti leistinumo ribas, pažymėjo „The New York Times“.
Ekspertų teigimu, D.Trumpo diplomatija siunčia sąjungininkams žinią, kad JAV negalima pasitikėti, jog jos padės draugams ar vykdys savo įsipareigojimus.
-
G. Meloni: taikai Ukrainoje būtinos saugumo garantijos, įgyvendinamos NATO kontekste
-
V.Zelenskis apie susitarimą su Vašingtonu: tai gali būti didelė sėkmė
-
V. Zelenskis sako, kad tikisi penktadienį susitikti su D. Trumpu Vašingtone
-
Žiniasklaidai nutekintas visas Ukrainos ir JAV susitarimo dėl naudingųjų iškasenų tekstas
-
„Rheinmetall“ akcijos nuo karo Ukrainoje pradžios pabrango 10 kartų
„O priešininkams ji siunčia signalą, kuris gali turėti dar rimtesnių pasekmių: Jungtinės Valstijos yra pasirengusios trumpalaikę finansinę naudą iškelti aukščiau už platesnius ilgalaikius interesus“, – reziumavo ekspertai.
