Jų teigimu, netrukus po to, kai Izraelis pradėjo oro antskrydžius prieš Iraną, šalies kariškiai į Persijos įlankoje esančius laivus pakrovė jūrines minas.
Pažymima, kad tai sustiprino Vašingtono nuogąstavimus, kad Teheranas rimtai ketina blokuoti vieną judriausių pasaulyje laivybos kelių ir sukelti nepatogumų pasaulinei prekybai.
Galiausiai minos sąsiauryje nebuvo padėtos, tačiau vis dar neaišku, ar jos buvo iškrautos iš laivų.
„Reuters“ pašnekovai pripažino, kad Iranas iš tikrųjų neketino užminuoti sąsiaurio, tačiau grasinimu pasinaudojo kaip triuku, siekdamas paveikti Juntines Valstijas.
Nepaisant to, Irano parlamentas balsavo už sąsiaurio blokavimą po to, kai JAV atakavo tris šalies branduolinius objektus. Tuo pat metu Islamo Respublikos Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba turėjo priimti galutinį sprendimą, tačiau to nepadarė.
Baltieji rūmai pareiškė, kad Hormūzo sąsiauris liko atviras dėl „puikiai įvykdytos operacijos, kuri gerokai susilpnino“ Iraną, taip pat dėl sėkmingos kampanijos prieš husius.
Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką ir Omano įlanką Arabijos jūroje. Jis yra tarp Irano ir Omano ir didžiąja dalimi patenka į abiejų šalių teritorinius vandenis.
Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuveitas ir Irakas per sąsiaurį eksportuoja didžiąją dalį savo naftos žaliavos.
Pasak „Vortexa“, nuo 2022 m. pradžios iki 2025 m. gegužės mėn. per sąsiaurį gabenamos naftos dienos srautai siekė nuo 17,8 iki 20,8 mln. barelių. Šios siuntos daugiausia keliauja į Aziją.
Taip pat per sąsiaurį eina beveik visas suskystintų gamtinių dujų eksportas iš Kataro - vieno didžiausių pasaulio tiekėjų. Užblokavus Hormūzo sąsiaurį galėtų smarkiai išaugti pasaulinės energijos kainos, atkreipė dėmesį „Reuters“.
Irako užsienio reikalų ministras įspėjo, kad dėl maždaug 5 mln. barelių naftos per dieną iš Persijos įlankos praradimo naftos kainos galėtų pakilti iki 200-300 JAV dolerių už barelį.

