Nuo praėjusių metų antrojo ketvirčio Kinijos ekspertai daugiau nei pusę tuzino kartų lankėsi pas ginklų gamintoją IEMZ „Kupol“. Per tą laiką „Kupol“ per Rusijos tarpininką taip pat gavo Kinijoje pagamintų atakos ir stebėjimo bepiločių orlaivių siuntų, teigiama dokumentuose ir dviejų pareigūnų pareiškimuose.
Praėjusių metų rugsėjį agentūra „Reuters“ pranešė, kad „Kupol“, padedama vietos specialistų, Kinijoje sukūrė naują droną „Garpija-3“. Dabar naujienų agentūra pirmoji pranešė konkrečių detalių apie platų Kinijos ekspertų dalyvavimą bandymuose ir technologiniuose darbuose, susijusiuose su karinės paskirties dronais Rusijoje.
Pareigūnai, kurie prašė neviešinti nei jų, nei jų organizacijos informacijos, teigė, kad šis bendradarbiavimas rodo gilėjančius „Kupol" ir Kinijos bendrovių ryšius kuriant bepiločius orlaivius, kurie pasirodė esantys itin svarbūs Rusijos karui Ukrainoje.
Kinijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad apie šį bendradarbiavimą nieko nežino.
„Kinija visada laikėsi objektyvios ir sąžiningos pozicijos Ukrainos krizės klausimu, niekada neteikė mirtinų ginklų nė vienai konflikto šaliai ir griežtai kontroliavo dvejopo naudojimo prekes, įskaitant dronų eksportą“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Kremlius, Rusijos gynybos ministerija ir IEMZ „Kupol“ į prašymus pateikti komentarus neatsakė.
JAV ir Europos vyriausybės ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos bendrovių, tiekiančių ginklus Rusijos ginklų gamintojams, ir kai kurioms iš jų taikė sankcijas.
Liepos mėn. agentūra „Reuters“ pranešė, kad „Kupol" gamino tūkstančius vienkartinių atakos bepiločių lėktuvų „Garpija“, naudodama kiniškas dalis, įskaitant variklius.
Šie dronai, sukurti pagal Irano dronų „Shahed“ pavyzdį, gali nuskristi šimtus kilometrų iki iš anksto užprogramuotų taikinių, o po smūgio nusileisti iš dangaus ir sprogti. Kyjivo teigimu, kiekvieną mėnesį Ukrainoje jų panaudojama apie 500.
Du Europos pareigūnai teigė, kad nedidelio kiekio kiniškų atakos bepiločių orlaivių siuntos ir Kinijos ekspertų dalyvavimas gali reikšti, kad „Kupol“ yra suinteresuota plėsti gamybą ir naudoti naujus bepiločių orlaivių modelius.
Agentūra „Reuters“ negalėjo nepriklausomai patvirtinti nei dronų siuntų priežasties, nei tikslaus kinų ekspertų atliekamo darbo pobūdžio.
-
Apie Covid pradžią paskelbusi žurnalistė nuteista kalėti dar 4 metus
-
FT: Kinijos krovininis laivas kelis kartus slapta švartavosi okupuotame Kryme
-
Zelenskis skėlė antausį: „Be Kinijos Putino Rusija būtų niekas“
-
Ukraina smerkia Kinijos krovininio laivo vizitus į Sevastopolio uostą Rusijos okupuotame Kryme
-
Kinija: vizito atvyksta Šiaurės Korėjos diplomatijos vadovė
Vašingtone įsikūrusio Vašingtono analitinio centro „Center for a New American Security“ vyresnysis mokslinis bendradarbis Samuelis Bendettas teigė, kad Kinija tapo svarbia Rusijos karinės tiekimo grandinės dalimi.
„Kinijos komponentų vaidmuo, įtaka ir poveikis Rusijos karinėms sistemoms, ypač bepiločių orlaivių srityje, yra milžiniškas“, – sakė kalbėjo jis.
