Kol kas Rusijos pajėgos – Egipte, bet jei jos bus permestos į kaimyninę Libiją, tokius veiksmus bus galima vertinti kaip paramą libiui karo vadui Khalifai Haftarui, kurio pozicijas kovo pradžioje užpuolė Bengazio gynybos brigados.
Pastarosios perėmė Kh.Haftaro Libijos nacionalinės armijos kontroliuotus naftos laukus.
JAV pareigūnai „Reuters“ teigė, kad amerikiečiai pastebėjo Rusijos specialiųjų pajėgų narius ir bepiločius orlaivius Sidi Barrani oro bazėje, maždaug 100 km nuo Egipto ir Libijos sienos.
Pasiruošusi paremti Kh.Haftarą
Egiptiečiai suteikė dar daugiau informacijos – esą į šalį atvyko 22 rusų kariškiai. Daugiau informacijos apie jų misiją nesuteikiama, bet jau žinoma, kad Rusija vasario pradžioje pasinaudojo ir kita Egipto baze rytiniame Marsa Matruho mieste.
Visa tai – konfidenciali informacija. Oficialių duomenų apie rusų karius Egipte nepatvirtina nei Maskva, nei Kairas. Egipto armijos atstovas Tameras al-Rifai pabrėžė: „Užsienio karių Egipte nėra. Tai suverenumo klausimas.“
JAV kariuomenė irgi susilaiko nuo komentarų, bet privačiai teigia, kad Rusijos karinę veiklą žvalgyti dažnai nelengva, nes Kremlius naudoja kontraktininkus, kurie nevilki oficialių uniformų.
Rusijos karinę veiklą žvalgyti dažnai nelengva, nes Kremlius naudoja kontraktininkus, kurie nevilki oficialių uniformų.
„Reuters“ šaltinis Egipto saugumo pajėgose teigia, kad Rusijos karinis orlaivis į Mara Matruhą vasarį atskraidino šešis karinius dalinius. Po 10 dienų lėktuvas pasuko Libijos link.
Į Libiją specialiąsias pajėgas ir karinius patarėjus pastaraisiais metais siuntė ir kelios Vakarų šalys, įskaitant JAV. Amerikiečiai ties Sirto miestu, kur buvo įsitvirtinę „Islamo valstybės“ kovotojai, pernai rengė ir bombardavimus.
Vašingtone pastaruoju metu jau augo susirūpinimas dėl Rusijos planų Šiaurės Afrikoje ir konkrečiai Libijoje, kurioje daug naftos.
Kai 2011 metais padedant NATO čia buvo nuverstas ilgametis diktatorius Muammaras Gaddafi, čia įsiplieskė konkuruojančių karo vadų kovos.
Jungtinių Tautų remiama vyriausybė Tripolyje nesutaria su Kh.Haftaru, o Rusijos pareigūnai, kaip pranešama, neseniai susitiko su abiem pusėms.
Dabar manoma, kad Maskva yra pasiruošusi viešai paremti Kh.Haftarą, nors Vakarų vyriausybės ir taip šnairuoja į Kremlių dėl karinės intervencijos Sirijoje, kur rusai palaiko prezidentą Basharą al-Assadą.
Egiptui skauda dėl turistinių skrydžių
JAV karinio jūrų laivyno generolas Thomas Waldhauseris, atsakingas už pajėgas Afrikoje, Senatui praėjusią savaitę teigė, kad Rusija siekia padidinti įtaką Libijoje.
Rusijoje Libijoje siekia atkurti sovietmečiu turėtą įtaką – M.Gaddafi buvo artimas Maskvos sąjungininkas.
O vienas žvalgybos pareigūnas „Reuters“ tvirtino, kad Rusijoje Libijoje siekia atkurti sovietmečiu turėtą įtaką – M.Gaddafi buvo artimas Maskvos sąjungininkas.
„Tuo pačiu metu, kaip ir Sirijoje, jie (Rusija, – red.) bando apriboti savo karinį kišimąsi ir jėgą taikyti tik taip, kad išspaustų kokią nors rezoliuciją. Problemų savintis jie nenori“, – svarstė JAV žvalgybininkas.
Maskva Kh.Haftarą favoritu galbūt pasirinko todėl, kad nemažai libių į jį žvelgia kaip į tvirtą lyderį, kurio šaliai reikia po kelerių nestabilumo metų. Paralelės su Sirija ir B.al-Assadu – akivaizdžios.
Kodėl rusus įsileidžia Egiptas, irgi galima nuspėti. Kairas bando įtikinti Maskvą atnaujinti skrydžius į Egiptą, ypač – į populiarius pajūrio kurortus.
Maršrutai buvo įšaldyti, kai 2015 metų buvo susprogdintas į Sankt Peterburgo iš Šarm al Šeicho vykęs lėktuvas su 224 žmonėmis. Gali būti, kad egiptiečiai nori įsiteikti Kremliui.
Rusija dabar gilina santykius su Egiptu. Pernai spalį šalys surengė pirmąsias bendras karines pratybas, o dienraštis „Izvestija“ skelbia, kad Maskva Afrikos šalyje nori įsirengti arba išsinuomoti oro pajėgų bazę.
