Šaltinių teigimu, abiejų šalių lyderiai iš žvalgybos duomenų žinojo, kad aukščiausiasis Irano lyderis Ali Khamenei ir jo artimiausia aplinka planuoja susitikimą Teherane. Taip atsirado unikali galimybė vadinamajam „dekapitacijos smūgiui“ – aukščiausios vadovybės pašalinimui.
„Geresnio šanso nebus“
Norėdamas palenkti trumpą į savo pusę, B.Netanyahu tvirtino, kad geresnės progos pašalinti A.Khamenei gali niekada nebūti. Jis taip pat ragino atkeršyti už tariamus Irano bandymus organizuoti pasikėsinimą į D.Trumpą per 2024 m. rinkimų kampaniją, agentūros žurnalistams atskleidė šaltiniai.
Jų teigimu, B.Netanyahu taip pat apeliavo į D.Trumpo tuštybę, sakydamas, kad jis gali įeiti į istoriją, padėdamas pašalinti Irano vadovybę, kurios jau seniai nekenčia Vakarai ir daugelis iraniečių.
Pasak Izraelio premjero žodžių, tai gali net priversti iraniečius išeiti į gatves ir nuversti teokratinę sistemą, kuri šalį valdo nuo 1979 m. ir nuo to laiko yra pagrindinis pasaulinio terorizmo ir nestabilumo šaltinis.
Tuo metu D.Trumpas jau iš esmės buvo davęs pritarimą karinei operacijai prieš Iraną, tačiau vis dar dvejojo dėl laiko ir formos. Pašnekovų teigimu, būtent pokalbis su B.Netanyahu buvo „paskutinis argumentas“.
Vasario 27 d. D.Trumpas įsakė pradėti operaciją, pavadintą „Epinis įniršis“.
Smūgis ir likvidavimas
Pirmosios bombos ant Teherano nukrito vasario 28 d. rytą. Tos pačios dienos vakare JAV prezidentas paskelbė apie ajatolos A.Khamenei mirtį.
Baltieji rūmai paaiškino, kad operacijos tikslas buvo sunaikinti Irano raketų programą, laivyną ir neleisti jam įsigyti branduolinių ginklų.
Paradoksalu, bet per rinkimų kampaniją D.Trumpas žadėjo vengti naujų karų ir kliautis tik diplomatija. Tačiau nepavykusios derybos dėl Irano branduolinės programos, panašu, pakeitė jo nuomonę.
Dar birželio mėnesį Izraelis smogė smūgius Irano branduoliniams ir raketų objektams. Vėliau prie šios operacijos prisijungė ir Jungtinės Valstijos, teigdamos, kad „sunaikino“ pagrindinius branduolinės infrastruktūros elementus. Tačiau to nepakako. Rudenį prasidėjo naujos konsultacijos dėl antrojo puolimo.
B.Netanyahu tiesiogiai perspėjo D.Trumpą, kad A.Khamenei pašalinimas gali išprovokuoti sukilimą ir režimo žlugimą. Tačiau Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) situaciją vertino kitaip, manydama, kad valdžią paprasčiausiai perims dar griežtesnis lyderis, rašo „Reuters“.
Ketvirtadienį spaudos konferencijoje B.Netanyahu atmetė kaip „melagingas naujienas“ teiginius, kad „Izraelis kažkokiu būdu įtraukė JAV į konfliktą su Iranu“.
„Ar kas nors tikrai mano, kad kažkas gali nurodyti prezidentui Trumpui, ką daryti? Nagi...“, – kalbėjo Izraelio premjeras.
D.Trumpas taip pat yra viešai sakęs, kad sprendimą smogti smūgį priėmė jis vienas.
Operacijos pasekmės
Prognozės dėl eskalacijos išsipildė. Iranas, ko gero, pasimokęs iš smūgių kampanijos praeitų metų birželį, nedvejodamas ėmėsi atsakomųjų veiksmų prieš JAV objektus ir sąjungininkus Persijos įlankoje.
Preliminariais duomenimis nuo JAV ir Izraelio kampanijos prieš Iraną pradžios vasario 28 d.:
- žuvo daugiau kaip 2 300 Irano civilių;
- žuvo mažiausiai 13 JAV kariškių;
- buvo užblokuoti svarbiausi jūrų keliai;
- smarkiai pakilo naftos kainos.
Naujuoju Irano aukščiausiuoju vadovu tapo žuvusiojo ajatolos sūnus Mojtaba Khamenei, kuris laikomas dar griežtesniu Jungtinių Valstijų priešininku.
Nepaisant D.Trumpo išsakytų raginimų Irano tautai sukilti, Teherano režimas išlaikė kontrolę. Islamo revoliucijos gvardijos korpusas ir toliau taiko griežtas priemones išlaikyti stabilią padėtį šalyje.
Konfliktas tęsiasi jau beveik mėnesį, o Artimieji Rytai atsidūrė ant plataus masto karo, kurio pasekmes jau dabar jaučia visas pasaulis, slenksčio.
-
Karas Irane. JAV į Artimuosius Rytus siunčia dar 3 tūkst. karių
-
Saudo Arabija gali prisijungti prie Trumpo karo prieš Iraną
-
Iranas iškėlė griežtas sąlygas karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimui
-
Po Trumpo pažadų – du smūgiai Irano dujotiekiui
-
Degalų kainos šauna į viršų: kokių veiksmų imasi pasaulio valstybės?
-
Atskleidė, kas privertė Trumpą staiga pakeisti nuomonę dėl Irano
