Per pastarąjį pusmetį (vasaris–liepa) iš bankų išgrynintų pinigų kiekis pasiekė 2,543 trilijono rublių (27,814 mlrd. eurų) – sumą, lygią beveik dviem metiniams Maskvos srities biudžetams (1,3 trilijono rublių arba 14,21 mlrd. eurų) ir beveik penkiems metiniams Krasnojarsko krašto biudžetams (527 mlrd. rublių arba 5,76 mlrd. eurų).
Kitaip tariant, iš bankų „išplaukė“ 480 tonų grynųjų pinigų, arba 48 klasikinio tipo „Kamaz“ sunkvežimių kroviniai.
Centrinio banko statistika rodo, kad liepos mėnesį pinigai iš bankų sistemos „tekėjo“ 28 dienas iš 30. Didžiausi išsiėmimai užfiksuoti per pirmąsias dvi mėnesio savaites, kai finansų įstaigos beveik kasdien ištuštėdavo po 30–60 mlrd. rublių (328,1 mln. eurų. – 656,3 mln. eurų).
„Tai yra absoliutus šių metų mėnesio rekordas ir apskritai didžiausias liepos mėnesio rodiklis per visą istoriją“, – trečiadienį pareiškė „Sberbank“ viceprezidentas Taras Skvorcovas. Jo teigimu, grynųjų pinigų „nutekėjimas“ tapo „viena iš pagrindinių problemų“ bankų sistemai ir jau sukėlė rublių likvidumo trūkumą kai kuriose bankuose.
Remiantis „Sberbank“ prognoze, iki metų pabaigos apyvartoje esančių grynųjų pinigų apimtis gali padidėti 3,8 trilijono rublių (41,58 mlrd. eurų). Tai taps istoriniu rekordu Rusijai – viršys 2020 m. pandemijos rodiklius.
Pasak T.Skvorcovo, į grynųjų pinigų ir „juodųjų“ atsiskaitymų sistemą masiškai pereina verslas, kurį smarkiai paveikė mokesčių padidinimas.
„Matome staigų, pavyzdžiui, grynųjų pinigų perdavimo į surinkimo tarnybas sumažėjimą. Anksčiau, kai klientas atsiskaitydavo grynaisiais, pinigai į banką grįždavo per surinkimo tarnybas. Dabar taip nėra – pinigai lieka pas klientus, jie, matyt, išmoka jais atlyginimus, atsiskaito su savo partneriais“, – pasakojo bankininkas.
Ekonomistas Nikolajus Korženevskis neatmetė galimybės, kad toks masinis grynųjų pinigų „nutekėjimas“ gali liudyti apie tai, jog pinigus iš bankų sistemos išima žmonės, kurie ką nors žino šalies viduje. Kalbama apie tuos, kurie gali žinoti, kad „Rusijoje įvyks kažkas itin neigiamo – kokia nors eskalacija, karas, platesnio masto geopolitiniai pokyčiai“.

