Estijos parlamento vadovai sausio 29 dieną priėmė pareiškimo „Dėl istorinės atminties ir istorijos klastojimo“ projektą, kuriame Rusija kaltinama mėginanti iškraipyti Antrojo pasaulinio karo istoriją, nutylėdama sau neparankius faktus. Šią iniciatyvą palaikė 73 iš 101 parlamentaro. Pareiškimo svarstymas parlamente numatytas vasario 18 arba 19 dieną.
„Bandymų apibūdinti Sovietų Sąjungą kaip „vieną iš pagrindinių Antrojo pasaulinio karo iniciatorių“ negalima vadinti kitaip nei šventvagiškais. Svaidytis panašiais kaltinimais dabar, matyt, yra lengviau, nes vis mažiau ir mažiau lieka anų laikų liudininkų. Bet tai neturėtų reikšti, kad galima visiškai atrišti rankas bandymams pakeisti istorinę atmintį, atvirai ją falsifikuoti“, – sakoma Rusijos atstovybės pareiškime.
Rusijos diplomatinės atstovybės pareiškime pabrėžiama, kad „projekto iniciatoriai, atsižvelgdami į tai, kad jį pasirašė 73 parlamento nariai, paskubėjo pranešti, kad šiuo klausimu tikimasi „patikimo konsensuso“.
„Atkreipiame dėmesį, kad konsensusas reiškia ne ką kita, o visų suinteresuotų šalių sutarimą, vieningą nuomonę vienu ar kitu klausimu. Jau dabar galime numatyti, nebijodami suklysti, kad tokio konsensuso nebus nei parlamente, nei – kas yra dar svarbiau – pačios Estijos pilietinėje visuomenėje“, – sakoma ambasados dokumente.
„Šių laikų mitų kūrėjai iš visų jėgų stengiasi įtikinti, kad visų iki Antrojo pasaulinio karo atvedusių negandų šaknys glūdi sovietų ir vokiečių 1939 metų rugpjūčio 23 dieną sudarytoje nepuolimo sutartyje. Bet ar 1938 metų rugsėjį nebuvo taip vadinamo Miuncheno sąmokslo, kai Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos lyderiai su (Adolfu) Hitleriu pasirašė garsiąją sutartį, kurios pasekmė – sudraskyta Čekoslovakija? Ar anksčiau, 1938 metų kovą, nebuvo Austrijos anšliuso?“ – klausiama pareiškime.
Rusijos atstovybė taip pat priminė apie 1939 metais Maskvoje vykusias derybas su Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos karinėmis misijomis, atvykusiomis į Sovietų Sąjungos sostinę be atitinkamų įgaliojimų, kai galutinai tapo aišku, kad viltims sukurti bendrą frontą kovai su nacizmu nelemta išsipildyti.
„Tai, kas vyko, buvo daug metų prieš karą trukę bandymai nukreipti hitlerinės Vokietijos agresiją į Rytus, siekis užsitikrini savo saugumą kitų sąskaita. Tragiškos visų šių (įvykių) pasekmės gerai žinomos“, – nurodoma pareiškime.
