Rusija išgabena savo ginklus iš Sirijos į kitą šalį prie Viduržemio jūros

Pasak diplomatinių šaltinių, didžiausią nerimą Rusijai kėlė ginklų perkėlimas. Pažymima, kad nuo gruodžio mėnesio krovininiai lėktuvai į Rusijos Al-Khadimo ir Al-Jufros bazes Libijoje skraido vidutiniškai keturis kartus per savaitę.

Tačiau problemos dėl bazių Sirijoje sutrikdė įprastą logistiką. Pasak skrydžių stebėsenos portalo „Flightradar24“, Rusijos orlaiviai dabar priversti skristi tiesiai iš sąjungininkės Baltarusijos maršrutu, kuris aplenkia Turkiją.

NASA nuotr./Tartuso uostas Sirijoje

Ankara remia Jungtinių Tautų pripažintą Libijos nacionalinės vienybės Abdelio Hamido Dbeibeho vyriausybę Tripolyje, su kuria kovoja Kremliui lojalus feldmaršalas Khalifa Haftaras, kontroliuojantis šalies rytus.

Karinė įranga taip pat gabenama jūra. Tačiau dėl nutrūkusio ryšio tarp Rusijos bazės Tartuse Sirijoje ir rytinių Libijos uostų Tobruko ir Bengazio, laivai turi plaukti tiesiai iš Baltijos jūros per Atlanto vandenyną ir Gibraltarą, paaiškino „Le Monde“.

Straipsnyje teigiama, kad Rusijos kariai taip pat atnaujino apleistą Maaten al-Sarra aerodromą pietryčių Libijoje, 100 km nuo sienos su Čadu ir 300 km nuo Sudano.

Palydovinės nuotraukos rodo, kad 3,9 km ilgio pakilimo ir nusileidimo tako rekonstrukcija baigta 2025 m. vasario pradžioje.

„Le Monde“ šaltiniai atskleidė, kad Rusija bandys įkurti visavertę karinio jūrų laivyno bazę Libijoje, pavyzdžiui, Tobruko arba Sirto uostuose, jei nepavyks susitarti su naująja Damasko valdžia dėl karinio jūrų laivyno buvimo Tartuse išsaugojimo.

Praėjusiais metais aukšto rango Rusijos pareigūnai susitiko su Kh.Haftaro atstovais, kad aptartų ilgalaikes teises į dokus Bengazio arba Tobruko uostuose, kurie nuo Graikijos ir Italijos nutolę mažiau nei 640 km.

Be kita ko, Libijoje lankėsi Rusijos gynybos ministerijos vadovo pavaduotojas Junusas-Bekas Jevkurovas. Gruodžio mėn. vienas JAV pareigūnas leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė, kad Rusija svarsto galimybę modernizuoti Tobruko uosto įrenginius, kad juose galėtų priimti savo karo laivus.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos pajėgos Afrikoje

Maskva jau naudojasi Libija kaip logistikos centru, kad sustiprintų savo įtaką Sahelio šalyse – Burkina Fase, Malyje, Nigeryje ir Sudane, atkreipė dėmesį „Le Monde“.

Kh.Haftaras ribotai kontroliuoja Rusijos objektus.

„Jo pareigūnams net neleidžiama patekti į Rusijos bazes“, – žurnalistams teigė šaltinis Tripolyje.

„Operatyviniu požiūriu Kh.Haftaras yra visiškai priklausomas nuo rusų“, – pažymėjo Europos užsienio santykių tarybos analitikas Tarekas Megerisis. Jo nuomone, Libijos feldmaršalas „nerimauja, nes nežino tikrųjų Rusijos ketinimų“ po B.al Assado režimo žlugimo.

Perkėlė oro gynybos sistemas

Anksčiau naujienų svetainės „The Libya Observer“ ir „USGlobal“ pranešė, kad Rusija į Libiją perkelia savo oro gynybos sistemas S-300 ir S-400, kurios anksčiau buvo dislokuotos Sirijoje.

Pažymėta, kad pirmą kartą Rusija savo sistemas S-400 Sirijoje dislokavo 2015 m. po to, kai Turkijos pajėgos numušė Rusijos taktinį bombonešį Su-24. Priešlėktuvinės gynybos sistemos buvo įrengtos Chmeimimo oro pajėgų bazėje Latakijoje, Sirijos rytuose, ir aprėpė visą šalį. 2018 m. bazių, kuriose dislokuoti Rusijos kariai, priešlėktuvinė gynyba buvo sustiprinta sistemomis S-300.

Vakarų vyriausybės priešinosi tiek Rusijai, tiek Turkijai dėl kišimosi į Libijos reikalus, kaltindamos jas, kad dislokuodamos savo pajėgas ir įgaliotinius destabilizuoja šalį.

„Scanpix“/AP nuotr./Priešlėktuvinės gynybos sistema S-400

Tačiau daugelis analitikų teigė, kad Maskvos ir Ankaros buvimas Šiaurės Afrikos šalyje iš tikrųjų padėjo nustatyti jėgų pusiausvyrą, kuri yra labai svarbi siekiant įšaldyti konfliktą. Tačiau Rusija, perkeldama savo karinį kontingentą ir techniką iš Sirijos, gali pažeisti šią pusiausvyrą.

Anksčiau šią savaitę pranešta, kad Sirijos gynybos ministerija neįsileido iš Chmeimimo oro bazės atvykusio Rusijos karinio konvojaus su ginklais į karinio jūrų objekto Tartuse teritoriją.

Prieš tai naujoji valdžia ilgą laiką neleido į uostą įplaukti Rusijos laivams, atvykstantiems evakuoti karinės įrangos.

Abiejų bazių likimas tebėra abejotinas. Kol kas derybos nedavė rezultatų, po jo delegacijos vizito Sirijoje pripažino Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Michailas Bogdanovas.

Metų pradžioje Damaskas išreiškė pageidavimą, kad Maskva išduotų B.al Assadą Sirijai, o ji pati sulauktų komensacijos už Rusijos paramą pilietiniame kare. Iki šiol Rusija išreiškė norą sumokėti už Sirijos atstatymą. Vladimirui Putinas taip pat pažadėjo naujajam respublikos vyriausybės vadovui „humanitarinę pagalbą“.