Mažiausiai penkios tokių dronų paleidimo bazės per pastaruosius dvejus–trejus metus atsirado Rusijos ir Baltarusijos pasienio regionuose, anksčiau šią savaitę pranešė baltarusių kalba transliuojantis naujienų kanalo „Radio Free Europe/Radio Liberty“ padalinys.
Nustatytos paleidimo bazės yra Rusijos Briansko, Oriolo ir Smolensko srityse, o kai kurios jų nuo Baltarusijos nutolusios vos kelias dešimtis kilometrų. Vieną iš jų „Radio Free Europe/Radio Liberty“ apibūdino kaip „vieną didžiausių“ dronų uostų pasaulyje.
Jų vieta suteikia Rusijos pajėgoms lengvesnę prieigą smogti taikiniams Kyjive ir Vakarų Ukrainoje, nes gerokai sumažėja atstumas, kurį dronams reikia įveikti; šie ginklai dažnai skrenda per Baltarusijos oro erdvę. Baltarusijos saugumo pajėgos šių metų pradžioje teigė, kad dronai per Baltarusijos teritoriją skrenda „beveik kiekvieną dieną“, o 2025 m. užfiksuota daugiau nei 1400 oro erdvės pažeidimų, pranešė „Radio Free Europe/Radio Liberty“.
Tačiau šis naujienų kanalas pranešė, kad Minskas – svarbus Maskvos sąjungininkas – viešai nepripažįsta, jog tokius pažeidimus sukelia Rusijos dronai; vietoj to kaltinama Ukraina arba nenurodoma jų kilmės šalis.
Nors Baltarusija nesiuntė savo karių į Ukrainą, ji palaikė Kremliaus karą, veikdama kaip placdarmas, iš kurio Rusija pradėjo savo 2022 metų invaziją, ir toliau teikia tvirtą diplomatinę paramą Maskvai.
Praėjusį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Maskva mėgina įtraukti Baltarusiją „dar giliau į karą“. Tačiau Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka viešai atmetė galimybę siųsti karius kovoti į Ukrainą, teigdamas, kad jo kariai netaps „patrankų mėsa“ šiame konflikte.
Rusija dažnai naudoja Irane pagamintus „Shahed“ dronus ir jų Rusijoje gaminamas modifikuotas versijas, vadinamas „Geran“, oro atakoms prieš Ukrainą.
Iranas, Kremliaus sąjungininkas, jau seniai neigia tiekiantis Maskvai savo „Shahed“ tipo kamikadzių dronus naudojimui prieš Ukrainą, tačiau šie bepiločiai orlaiviai dažnai numušami Ukrainos oro gynybos pajėgų.
