Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: pildosi didžiausia Europos baimė – JAV griauna 80 metų gyvavusią saugumo sistemą
13:10
Kai paaiškėjo, kad Pentagonas atsisako parduoti Vokietijai ilgojo nuotolio „Tomahawk“ raketas, tapo akivaizdu, jog Vašingtonas greičiausiai baiminasi, kad Maskva tokius pajėgumus Europos rankose laikytų pavojinga eskalacija.
Šis sprendimas yra tik vienas iš daugelio signalų apie JAV atsitraukimą, kurie kaupėsi pastarosiomis savaitėmis. Tarp jų – planai išvesti 5 tūkst. karių iš Vokietijos, sustabdyti JAV bataliono su „Tomahawk“ raketomis dislokavimą Europoje ir smarkiai sumažinti planuojamą amerikiečių indėlį į NATO gynybą krizės ar galimos atakos atveju.
Kaip rašo „Politico“, mažinamas bombonešių, naikintuvų, eskadrinių minininkų, povandeninių laivų ir kitų pajėgų skaičius.
Pentagonas teigia, kad šie žingsniai reikalingi siekiant subalansuoti Europos ir JAV indėlį į žemyno gynybą.
Tačiau sprendimas blokuoti „Tomahawk“ raketų pardavimą rodo kur kas neramesnę tendenciją: Vašingtonas ne tik atsisako dislokuoti Europoje ilgojo nuotolio precizinio smūgio sistemas, bet ir neleidžia Europos sąjungininkams jų įsigyti dėl galimos Rusijos reakcijos.
JAV aktyviai atsieja savo saugumą nuo Europos
Tai ne pirmas kartas, kai transatlantiniuose santykiuose iškyla atsiejimo (decoupling) klausimas.
Pirmieji nuogąstavimai pasirodė dar XX a. šeštajame dešimtmetyje, kai Sovietų Sąjunga įgijo galimybę tiesiogiai smogti Jungtinėms Valstijoms.
Antrą kartą ši tema tapo aktuali septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntajame dešimtmetyje, kai SSRS dislokavo SS-20 branduolines balistines raketas, galėjusias pasiekti visą Europą, bet ne JAV teritoriją.
Tuometinis Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas paragino NATO reaguoti į šią grėsmę. 1979 metais Aljansas nusprendė dislokuoti ilgojo nuotolio branduolines raketas, galinčias pasiekti Sovietų Sąjungos teritoriją, ir tuo pačiu pasiūlė pradėti derybas dėl ginkluotės kontrolės.
1987 metais NATO jau buvo dislokavusi šimtus tokių raketų, todėl Vašingtonas ir Maskva pasirašė Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF), uždraudusią raketas, kurių nuotolis siekia nuo 500 iki 5 tūkst. kilometrų.
Ši sutartis galiojo daugiau nei 30 metų, kol 2019 metais pirmoji Donaldo Trumpo administracija iš jos pasitraukė dėl Rusijos pažeidimų.
Nuo tada NATO šalys diskutuoja apie būtinybę dislokuoti ilgojo nuotolio raketas, galinčias pasiekti taikinius Rusijoje.
Straipsnyje teigiama, kad „Tomahawk“ raketų dislokavimas ir pardavimas Vokietijai turėjo užpildyti šią spragą, kol Europa sukurs savo analogiškas sistemas.
Tačiau jų diegimas dar užtruks ne vienerius metus. Todėl JAV sprendimas stabdyti pardavimą iš esmės palieka reikšmingą spragą NATO atgrasymo strategijoje.
Kuo dabartinė situacija skiriasi nuo praeities?
Anksčiau atsiejimas buvo Sovietų Sąjungos veiksmų pasekmė.
Dabar jis yra pačių Jungtinių Valstijų politikos rezultatas.
Anot straipsnio autorių, Pentagonas šiuo metu labiau atsižvelgia į Rusijos nuogąstavimus nei į NATO atgrasymo poreikius.
Prieš 50 metų Europa baiminosi, kad JAV gali nusisukti. Šiandien, kai Vašingtonas vis daugiau dėmesio ir resursų skiria kitoms pasaulio kryptims, atsiribojimas tapo oficialia JAV politika.
Nors siekis sumažinti tai, ką NATO pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas G. Grinkevichius yra pavadinęs „nesveika priklausomybe“ nuo JAV karinių pajėgumų, gali būti pagrįstas, Europos sąjungininkų galimybių apsiginti ribojimas yra visai kitas klausimas.
Paradoksalu, kad šie sprendimai priimami tuo metu, kai Trumpo administracija jau kelias savaites kritikuoja NATO sąjungininkus dėl nepakankamos paramos JAV ir Izraeliui konflikte su Iranu.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad NATO tapo „vienkrypte gatve“, kurioje Amerika gina Europą, tačiau nesulaukia tokio pat atsako.
Tačiau kai Europa mėgina pati stiprinti savo gynybą ir net prašo leisti įsigyti amerikietišką ginkluotę, atsakymas būna neigiamas.
Dvi pagrindinės sąjungų baimės
Klasikinė sąjungų teorija išskiria dvi pagrindines baimes:
- būti paliktam vienam, kai sąjungininkas neateina į pagalbą;
- būti įtrauktam į karą, kurio pats nenori.
Trumpas ir jo patarėjai ilgą laiką kaltino Europą paliekant Ameriką vieną.
Dabar europiečiai baiminasi, kad Amerika paliks juos.
Straipsnio autoriai teigia, kad abi pusės jaučiasi teisios ir dėl to vis labiau tolsta viena nuo kitos.
JAV mažinant savo vaidmenį, Europa didina gynybos išlaidas ir kuria įvairias ilgojo nuotolio smogiamąsias sistemas, kai kurios jų gali turėti tiek įprastines, tiek branduolines kovines galvutes.
Tai bus nacionaliniai Europos ginklai, kurių panaudojimo laiko ir sąlygų Vašingtonas nebekontroliuos.
Todėl JAV turės dar daugiau paskatų atsiriboti nuo Europos ir vengti galimo konflikto su Rusija.
Atsiejimas nereiškia, kad Europa liks be gynybos.
Tai reiškia, kad Europos ir Amerikos saugumas nebelaikomi neatskiriamai susijusiais.
Vašingtonas gali nebevertinti krizės Varšuvoje ar Taline kaip tiesioginės grėsmės savo pačios saugumui.
O tai reikštų integruotos atgrasymo sistemos, kuri padėjo išlaikyti taiką pastaruosius 80 metų, pabaigą.
Helmutas Schmidtas manė, kad Europos saugumas yra nedalomas.
Donaldas Trumpas lažinasi, kad taip nėra.
„Netrukus pamatysime, kuris buvo teisus“, – reziumuoja „Politico“.
Anksčiau Švedijos žvalgyba perspėjo, kad Rusija teoriškai galėtų būti pasirengusi atakai prieš NATO greičiau, nei manyta anksčiau.
Tuo metu NATO vadovybė pabrėžia, kad Rusija šiuo metu nesiekia tiesioginio konflikto su Aljansu ir supranta NATO, kaip gynybinio aljanso, galimybes bei pranašumus.
Šie pareiškimai skamba augant Europos sąjungininkų susirūpinimui dėl galimo JAV karinio buvimo žemyne mažinimo.
„Flamingo“ Rusijoje sunaikino gamyklą, paslėptą po metaliniu narvu
14:24
Ukrainos pajėgos surengė raketinį smūgį gynybos pramonės gamyklai Čeboksaruose, Rusijoje, kuri, remiantis palydoviniais vaizdais, buvo papildomai apsaugota metaliniu tinklu („narvu“), skirtu apsisaugoti nuo dronų atakų.
Apie tai praneša „Business Insider“, remdamasis palydoviniais duomenimis ir atvirais šaltiniais.
Kalbama apie gamyklą „Progress“, esančią Čiuvašijoje, daugiau nei už 900 kilometrų nuo fronto linijos. Įmonė gamina elektroninius komponentus Rusijos ginkluotės sistemoms.
Amerikiečių erdvinės analizės bendrovės „Vantor“ duomenimis, dalis gamyklos pastato buvo uždengta metaline konstrukcija, skirta apsaugai nuo dronų smūgių. Rusija aktyviai naudoja tokius „antidroninius tinklus“ karinių ir energetikos objektų apsaugai.
Tačiau palydovinės nuotraukos ir vaizdo įrašai iš įvykio vietos rodo, kad po smūgio pastatas patyrė reikšmingų sugadinimų.
Ukraina panaudojo sparnuotąsias raketas
Pranešama, kad smūgis buvo suduotas Ukrainoje sukurtomis FP-5 „Flamingo“ sparnuotosiomis raketomis.
Tai buvo vienas pirmųjų viešai užfiksuotų šio tipo ginklo panaudojimo atvejų.
Pagal skelbiamas charakteristikas raketos veikimo nuotolis viršija 2 900 kilometrų, o kovinės galvutės svoris siekia daugiau nei vieną toną.
Ukrainos kariuomenės teigimu, „VNIIR Progress“ yra vienas svarbiausių navigacijos įrangos gamintojų Rusijos aukšto tikslumo ginklų sistemoms, įskaitant „Shahed“ dronus bei raketas „Kalibr“ ir „Iskander“.
Per pastaruosius metus ši gamykla buvo atakuota ne kartą. Analitikų vertinimu, tai rodo sistemingas Ukrainos pastangas trikdyti Rusijos ginkluotės komponentų tiekimo grandines.
JAV karo tyrimų instituto analitikai pažymi, kad pasikartojančios atakos prieš šį objektą rodo augančias Ukrainos galimybes nuolat smogti svarbiems kariniams taikiniams giliai Rusijos teritorijoje.
Tuo pačiu metu vis dažniau naudojamos antidroninės konstrukcijos Rusijoje, jų vertinimu, liudija apie didėjantį tokių objektų pažeidžiamumą naujų tipų Ukrainos ginklams.
Naujausi smūgiai Rusijos teritorijoje
Primename, kad birželio 13-osios naktį dronai atakavo jūrų terminalą Temriuko rajone, Krasnodaro krašte. Po smūgio objekte kilo gaisras. Rusijos valdžios duomenimis, žuvo vienas žmogus, dar trys buvo sužeisti.
Be to, birželio 12-osios naktį Ukrainos Nepilotuojamų sistemų pajėgų daliniai smogė Rusijos kariuomenės dislokacijos vietoms poligone laikinai okupuotoje Zaporižios srities dalyje.
Rusija prie Baltarusijos dislokuoja dronų paleidimo bazes dėl „lengvesnės prieigos prie Ukrainos“
14:02
Rusija prie savo sienos su Baltarusija dislokavo kelias naujas „Shahed“ tipo „kamikadzių“ dronų paleidimo bazes, kurios leidžia jai lengviau smogti Ukrainai, karui ir toliau užsitęsiant, teigiama vienoje ataskaitoje, rašo tvpworld.com.
Mažiausiai penkios tokių dronų paleidimo bazės per pastaruosius dvejus–trejus metus atsirado Rusijos ir Baltarusijos pasienio regionuose, anksčiau šią savaitę pranešė baltarusių kalba transliuojantis naujienų kanalo „Radio Free Europe/Radio Liberty“ padalinys.
Nustatytos paleidimo bazės yra Rusijos Briansko, Oriolo ir Smolensko srityse, o kai kurios jų nuo Baltarusijos nutolusios vos kelias dešimtis kilometrų. Vieną iš jų „Radio Free Europe/Radio Liberty“ apibūdino kaip „vieną didžiausių“ dronų uostų pasaulyje.
Gubernatorius: dronais atakuotas jūrų terminalas Rusijos Krasnodaro krašte
12:01
Pietų Rusijoje Ukrainos dronai atakavo jūrų terminalą, žuvo vienas žmogus, kilo gaisras, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius.
Per ataką apgadinti uosto įrenginiai Temriuko rajone prie Azovo jūros, netoli Kerčės sąsiaurio, skiriančio Rusiją nuo Krymo pusiasalio, kurį Maskva okupavo 2014 metais.
„Dėl krintančių dronų nuolaužų jūrų terminale kilo gaisras (...), vienas žmogus žuvo“, – „Telegram“ paskelbė Krasnodaro krašto gubernatorius Veniaminas Kondratjevas.
V. Kondratjevas pridūrė, kad, pirminiais duomenimis, dar mažiausiai trys žmonės buvo sužeisti, o gesinti gaisro pasiųsti 96 žmonės.
Rusijos kariuomenė pranešė, kad praėjusią naktį iš viso numušė 177 Ukrainos dronus.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina suintensyvino atakų kampaniją Rusijos teritorijoje, teigdama, kad tai yra teisingas atsakas į pačios Maskvos masinius bombardavimus per daugiau nei ketverius metus trunkantį konfliktą.
Kyjivas tvirtina, kad Ukrainos kariuomenė taikosi į karinius objektus ir energetikos infrastruktūrą, siekdama atimti iš Kremliaus karo iždo gyvybiškai svarbias pajamas už iškastinį kurą.
Paskutinis Rusijos sausumos kelias į Krymą: Ukraina jį pavertė „mirties keliu“
09:48
Dešimtmečius JAV kampanija prieš Ho Ši Mino kelią buvo laikoma klasikiniu nesėkmingo bandymo nutraukti priešo tiekimo linijas pavyzdžiu. Amerikiečių bombonešiai daugelį metų bombardavo šį maršrutą džiunglėse, tačiau Šiaurės Vietnamo pajėgos vis tiek tęsė puolimą į pietus.
Dabar Ukraina, atrodo, pasiekia tai, ko Vašingtonui nepavyko padaryti.
Kaip rašo „The Telegraph“, tai vyksta laikinai okupuotoje Ukrainos pietų dalyje. Greitkelis R-280 – paskutinis patikimas Rusijos sausumos maršrutas į Krymą – dėl nuolatinių Ukrainos dronų smūgių tapo tuo, ką patys Rusijos kariškiai vadina „mirties keliu“.
Skirtingai nei Vietnamo džiunglėse, čia transporto kolonoms nėra kur pasislėpti.
Rusija turi tik du kelius į Krymą
Pirmasis – Kerčės tiltas. Tačiau jis taip apgadintas ir pažeidžiamas galimų naujų atakų, kad Maskva jau seniai vengia juo gabenti kurą ir karinę techniką.
Antrasis – R-280 magistralė, kuri dabar yra nuolatinių atakų taikinys.
Tai dilema, verčianti Maskvą pripažinti nemalonią tiesą: po ketverių karo metų nebėra saugaus būdo aprūpinti Krymą.
„Tai labai klasikinė karinė strategija. Dažnai sakoma, kad mėgėjai kalba apie taktiką, o profesionalai – apie logistiką“, – teigė Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) analitikas Robertas Tollastas.
R-280 yra viena svarbiausių pietų Ukrainos transporto arterijų. Daugiau kaip 480 kilometrų ilgio magistralė driekiasi nuo Rostovo prie Dono per okupuotus Mariupolį ir Melitopolį iki Krymo palei Azovo jūros pakrantę.
Ji tapo pagrindiniu tiekimo keliu Rusijos pajėgoms visame pietiniame fronte – nuo Zaporižios ir Chersono iki pat Krymo.
„Yra Kerčės tiltas, yra R-280 magistralė – ir viskas. Tai visada buvo problema, su kuria Rusija susidurtų, jei vienas iš šių maršrutų būtų efektyviai atkirstas“, – sakė RUSI tyrėjas Nickas Reynoldsas.
„Logistikos blokada“
Gegužės 27 dieną Ukrainos vicepremjeras ir skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fedorovas šiai kampanijai suteikė oficialų pavadinimą – operacija „Logistikos blokada“. R-280 magistralės atakoms buvo skirta apie 4,7 mlrd. grivinų.
Taip buvo oficialiai įtvirtinta tai, kas jau kelias savaites vyko vis intensyvėjančiu tempu.
„Dar prieš ministro pareiškimą Ukrainos ginkluotosios pajėgos ilgą laiką smogė Rusijos logistikai pietuose – dar nuo pirmosios gegužės pusės“, – aiškino Ukrainos Saugumo ir bendradarbiavimo centro analitikas Nazarijus Barčukas.
Pasak jo, oficialus „logistikos blokados“ paskelbimas buvo skirtas parodyti Ukrainos pajėgumus ir pabrėžti operacijos sėkmę.
Iš Ukrainos dronų dalinių platinamų vaizdo įrašų matyti degantys degalų sunkvežimiai ir tiekimo transportas, sunaikinti važiuojant R-280 magistrale.
Pirmiausia – oro gynybos naikinimas
Straipsnyje teigiama, kad kampanija prasidėjo ne nuo logistikos objektų, o nuo sistemingo Rusijos trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų, ypač „Pancir“, naikinimo.
„Pancir“ yra mobilioji raketinė ir artilerinė sistema, skirta naikinti dronus, raketas ir orlaivius nedideliame nuotolyje.
Būtent tokios sistemos Rusijai reikalingos apsaugoti kolonas nuo FPV dronų, kurie dabar medžioja techniką R-280 kelyje.
Dėl to Rusija susidūrė su sudėtingu pasirinkimu: ką saugoti pirmiausia – sandėlius Kryme, geležinkelių tinklą ar naftos perdirbimo objektus.
„Buvo sukurti koridoriai, leidžiantys Ukrainos dronams sėkmingai prasiskverbti pro Rusijos oro gynybą ir vykdyti smūgius“, – sakė N. Barčukas.
Atakas vykdo vadinamieji vidutinio nuotolio smogiamieji dronai, tarp jų „Hornet“, „Darts“, FP-2 ir tolimojo nuotolio „Begemot“, galintys veikti 100–240 kilometrų gylyje.
Pasak N. Barčuko, operacijoje dalyvauja Nacionalinės gvardijos 1-asis korpusas „Azov“, 17-asis armijos korpusas, Nepilotuojamų sistemų pajėgos, Ukrainos saugumo tarnyba ir karinė žvalgyba.
„Vidutinės klasės smogiamieji bepiločiai, kuriuos dabar gali naudoti Ukraina, pagal technines charakteristikas nusileidžia galingesniems modeliams, o kiekvieną jų atskirai numušti nėra sunku. Tačiau lemiamas veiksnys yra jų gamybos mastas“, – pabrėžė N. Reynoldsas.
Rusijos problemos fronte
Pasak analitikų, Rusijos pajėgos jau susiduria su tiekimo sutrikimais. Trūksta maisto, ginklų, dronų, sudėtingėja karių rotacija.
Tačiau didžiausia problema tampa degalai.
„Rusijos kariuomenė paprasčiausiai negali aprūpinti generatorių degalais, o tai reiškia problemas kraunant radijo ryšio priemones, akumuliatorius ir kitą įrangą“, – teigė N. Barčukas.
Vienas sunkvežimis gabena nuo trijų iki penkių tonų krovinio. Šimtų tokių transporto priemonių sunaikinimas sukuria „išties kritinę situaciją“ trims–penkiems tūkstančiams karių, kuriuos gali aprūpinti viena tiekimo kolona.
Poveikį jaučia ir civiliai. Degalų trūkumas jau patvirtintas Sevastopolyje ir Jevpatorijoje. Kai kur įvesti degalų talonai, o dalis poilsiautojų negali išvykti dėl degalų stygiaus.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šiuos pranešimus pavadino „nepagrįsta panika“, tačiau daugėja ženklų, kad Rusijos gynybos sistema sunkiai susidoroja su situacija.
Rusija mėgina prisitaikyti
N. Reynoldsas nesutinka su teiginiu, kad Rusija tiesiog nepakankamai investavo į oro gynybą šiame ruože.
„Problema ne ta, kad Rusija nesukūrė oro gynybos sistemos. Ji turi stiprią oro gynybą visoje teritorijoje – ne tik šiame maršrute, bet ir aplink kitus svarbius logistikos centrus, vadavietes bei sandėlius“, – sakė jis.
Anot eksperto, pagrindinė problema ta, kad šios sistemos buvo kuriamos brangioms sparnuotosioms ir balistinėms raketoms perimti, o ne kovoti su nuolatiniu pigių masinės gamybos dronų srautu.
Rusija bando prisitaikyti: kolonas lydi zenitiniai kulkosvaidžiai, naudojamos maskavimo priemonės, diegiami FPV dronų perėmėjai. Tačiau kol kas šios priemonės neduoda reikšmingų rezultatų.
Kremliui lieka vis mažiau alternatyvų
Likę tiekimo maršrutai – kelių, geležinkelių, jūrų ir oro – yra arba pažeisti, arba pernelyg rizikingi.
Net ir tuo atveju, jei Ukrainos kariuomenė neįžengtų į Krymą, strateginė padėtis jau keičiasi.
„Matome, kad nors Ukrainai labai sunku susigrąžinti teritorijas, progresas vyksta, nors ir lėtai. Tačiau jei Krymas atsidurs situacijoje, kai Rusija nebegalės jo tinkamai aprūpinti, tai taps labai svarbiu argumentu būsimose derybose. Tai galingas Ukrainos galimybių demonstravimas“, – sakė N. Reynoldsas.
Anksčiau buvo pranešta, kad Ukraina prašo Europos Sąjungos skirti 20 mlrd. JAV dolerių tolimojo nuotolio smūgių programai finansuoti. Kiekvienos šalies būtų prašoma prisidėti nuo 2 iki 6 mlrd. dolerių.
Šių lėšų tikslas – tęsti vis intensyvesnes atakas prieš Rusijos karinę infrastruktūrą.
Taip pat skelbta, kad Ukraina siekia priversti pačią Rusiją nukreipti daugiau karinių krovinių per Krymo tiltą, kad vėliau būtų galima suduoti smūgį pagrindinei tiekimo arterijai ir dar labiau izoliuoti pusiasalį.
