Parodė nesėkmingo rusų perėjimo per Doneco upę pasekmes

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

JAV pagalbos Ukrainai įstatymo projektas bus nuskraidintas į Korėją, kur Joe Bidenas jį pasirašys, rašo CNN.

J.Bidenas šiuo metu pradeda vizitą Seule.

Anksčiau skelbta, kad JAV Senatas didele balsų dauguma pritarė 40 mlrd. dolerių (37,8 mlrd. eurų) karinei ir ekonominei pagalbai Ukrainai ir jos sąjungininkėms.

Jungtinės Tautos įspėjo, kad 90 proc. Ukrainos gyventojų gali būti įstumti į skurdą, jei Rusija ir toliau tęs savo puolimą, rašo BBC.

„Kalbame apie tai, kad devyni iš dešimties ukrainiečių pateks į skurdą, jei šis karas tęsis iki metų pabaigos“, – sako JT vystymo programos atstovės Ukrainoje pavaduotoja Manal Fouani.

Pasak jos, tai „šokiruojantis skaičius“, turint omenyje, kad prieš pat karo pradžią skurdo lygis šalyje siekė vos 2,5 proc.

Šiandien vis sunkiau suprasti, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo karą su Ukraina. Jo deklaruoti tikslai buvo pakoreguoti: jis nebesiekia denacifikuoti Ukrainos ir nenori nušalinti prezidento Volodymyro Zelenskio. Tad ko jis nori? Ar po kelių nesėkmingų bandymų užimti Kyjivą ir Charkivą Kremliuje galimas karinis perversmas?

Apie tai su garsiu žurnalistu, tarptautinės tyrėjų grupės „Bellingcat“ vadovu Christo Grozevu kalbėjosi radijo stoties „Svoboda“ laidos „Laiko ribos“ autorius ir vedėjas Muminas Šakirovas.

SWNS / Scanpix nuotr./Christo Grozevas

– Christo, karas tęsiasi jau trečią mėnesį. Kodėl V.Putinas jį pradėjo: kad ir toliau sėdėtų prezidento kėdėje kaip imperialistas ir Rusijos žemių surinkėjas, ar tai asmeninis kerštas žmogaus, kurį, jo manymu, Vakarai nuolat žemino?

– Tai sunku analizuoti, nes kiekviena iš šių galimų hipotezių yra gana svari. Atsižvelgiant į mąstymo deformaciją po 20 metų valdymo ir siloviko (saugumo struktūrų atstovo, – red. past.) patirtį, galima daryti prielaidą apie bet kurią iš šių priežasčių.

Tačiau man svarbiau, ką galvoja jam artimi žmonės. Praėjusių metų pabaigoje kalbėjausi su tokiais žmonėmis, kurie perspėjo apie rimtą pavojų, kad jis pradės karą. Jų supratimu, priežastis yra būtent ta, kad jis bijo socialinės įtampos. Jaunų žmonių socialiniai poreikiai kelia grėsmę režimui, sistemai, ir jis nori, kad ji išliktų amžinai. Jis supranta šias grėsmes ir turi rasti pasiteisinimą, kad dar labiau užčiauptų visuomenę. Gruodį jie buvo įsitikinę, kad V.Putinas pradės karą būtent tuo tikslu – kad jo režimas išliktų amžinai. Tiesa ta, kad tai, kas vyksta dabar, veikia priešinga kryptimi. Manau, kad jis artina savo režimo pabaigą.

Visą interviu skaitykite čia.

JAV prezidento Joe Bideno administracija ketvirtadienį paskelbė dar vieną 100 mln. dolerių pagalbos paketą Ukrainai, rašo CNN.

Papildoma saugumo pagalba suteiks Ukrainai papildomos artilerijos, radarų ir kitos įrangos

„Ši ginkluotė ir įranga keliaus tiesiai į laisvės fronto linijas Ukrainoje, ir dar kartą patvirtiname, kad tvirtai remiame drąsius Ukrainos žmones, kurie gina savo šalį nuo besitęsiančios Rusijos agresijos“, – sakoma J.Bideno pareiškime.

„Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras paskelbė, kad pulko vadovybė nesitraukia ir lieka „Azovstal“ gamyklos teritorijoje.

„Aš ir komanda liekame gamyklos „Azovstal“ teritorijoje. Šiuo metu vykdoma dar viena operacija, tačiau jos detalių neskelbsiu. Dėkojame visam pasauliui ir Ukrainai. Netrukus pasimatysime“, – „Telegram“ tinkle paskelbė S.Palamaras.

JAV Senatas didele balsų dauguma ketvirtadienį pritarė 40 mlrd. dolerių (37,8 mlrd. eurų) karinei ir ekonominei pagalbai Ukrainai ir jos sąjungininkėms.

Praėjus trims savaitėms po to, kai prezidentas Joe Bidenas paprašė mažesnio, 33 mlrd. dolerių (31,2 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketo, Senatas 86 balsais prieš 11 galutinai patvirtino šį paketą.

Neabejojama, kad J.Bidenas greitai pasirašys abejų Kongreso rūmų patvirtintą pagalbos paketą.

JAV Atstovų Rūmai praėjusią savaitę 368 balsais prieš 57 pritarė gynybos, humanitarinės ir ekonominės pagalbos paketui.

„Pagalba jau pakeliui, tikrai didelė pagalba. Tai pagalba, kuri gali užtikrinti, kad ukrainiečiai nugalės“, – sakė Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras.

Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos nesėkmingo rusų perėjimo per Doneco upę pasekmės, rašo pravda.ua.

Nuo gegužės 5 d. iki gegužės 12 d. užpuolikai norėjo kirsti Doneco upę, naudodami tankų pulką.

Vaizdo įraše matyti, kas liko iš rusų tankų.

VIDEO: Танкове кладовище — все, що залишилося від форсування Сіверського Донцю | Український свідок

Танкове кладовище — все, що залишилося від форсування Сіверського Донцю | Український свідок

Aukščiausio rango JAV generolas Markas Milley ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos kolega generolu Valerijumi Gerasimovu, pranešė Pentagonas. Tai buvo pirmas jųdviejų pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto (JCS) pirmininkas M. Milley ir Rusijos generaliniam štabui vadovaujantis V.Gerasimovas „aptarė keletą susirūpinimą keliančių su saugumu susijusių klausimų“, informavo JCS atstovas, nepateikdamas jokių kitų detalių.

Tuo metu Rusijos gynybos ministerijos kontroliuojama televizija „Zvezda“ pranešė, kad pokalbis įvyko M.Milley iniciatyva ir kad generolai kalbėjosi apie situaciją Ukrainoje.

Pastarąjį kartą telefonu M.Milley ir V.Gerasimovas kalbėjosi vasario 11 dieną, kai Vašingtonas viešai įspėjo apie Rusijos planus įsiveržti į Ukrainą ir tikėjosi, kad įspėjimai atgrasys Maskvą nuo tolesnių veiksmų.

„Nuo to laiko iki šios dienos jie nesikalbėjo“, – sakė JCS atstovas Seanas Riordanas.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu gegužės 13 dieną pirmąkart pasikalbėjo nuo karo pradžios. L.Austinas paragino rusus „nedelsiant nutraukti ugnį“.

Tačiau vėliau Pentagono atstovas spaudai sakė, kad šis pokalbis „konkrečiai neišsprendė jokių aštrių klausimų ir tiesiogiai nepakeitė to, ką rusai daro arba ką jie sako“.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Mark A. Milley

Ketvirtadienio vakarą išplatintoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje teigiama, kad užfiksuoti tam tikrų Rusijos kariuomenės dalinių dezertyravimo atvejai.

„Priešo personalas demoralizuotas, Rusijos okupacinių pajėgų vadovybė nevykdo pažadėtų mokėjimų už dalyvavimą karo veiksmuose“, – rašoma išplatintame pranešime.

„Registruojami kai kurių okupacinių pajėgų dalinių dezertyravimo atvejai“, – priduriama jame.

Rusijos pajėgoms apšaudant Rytų Ukrainos Severodonecko miestą žuvo mažiausiai 12 žmonių, dar 40 buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius Serhijus Haidajus, rusų kariuomenei tęsiant lėtą puolimą Donbase.

Luhansko srities vadovas S.Haidajus socialinėje žiniasklaidoje paskelbė, kad „Severodonecke žuvo 12 žmonių ir daugiau kaip 40 nukentėjo“.

Jis apkaltino Rusijos pajėgas „beatodairiškai“ apšaudant miestą iš sunkiosios ginkluotės ir perspėjo, jog aukų skaičius gali išaugti.

Pasak S.Haidajaus, atakos prasidėjo ketvirtadienio rytą ir tęsėsi iki vakaro.

„Informacija apie žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių dar tikslinama, nes neįmanoma apžiūrėti apšaudomos teritorijos“, – nurodė gubernatorius.

Severodoneckas, kur prieš karą gyveno kiek daugiau nei 100 tūkst. žmonių, yra vienas pagrindinių Rusijos kariuomenės taikinių Donbaso kampanijoje.

Šis rytinis pramoninis miestas ir jo dvynys Lysyčanskas sudaro paskutinę Ukrainos pasipriešinimo židinį mažesniajame iš dviejų Donbaso karo zoną sudarančių regionų.

JAV ambasadoje Kyjive 2018–2020 metais dirbusi diplomatė, energetikos ekspertė Suryia Jayanti komentare, išspausdintame „Time“, ragina blaivesnėmis akimis vertinti karo Ukrainoje eigą. Jos teigimu, ukrainiečiams iš tiesų sekasi blogiau, nei manome – tiek karine, tiek ekonomine prasme.

Apie tai skaitykite čia.

Suomių prezidentas Sauli Niinisto ketvirtadienį pareiškė, kad Helsinkis atsižvelgs į visus susirūpinimą Turkijai keliančius klausimus, susijusius su Suomijos kandidatūra į NATO, ir pasmerkė „terorizmą“ – pagrindinį Ankaros keliamą klausimą.

„Smerkiame visų formų terorizmą ir aktyviai kovojame su juo“, – sakė S.Niinisto žurnalistams, stovėdamas šalia JAV prezidento Joe Bideno, kuris ryžtingai palaikė Suomijos ir Švedijos siekį įstoti į NATO.

„Esame pasirengę atvirai ir konstruktyviai aptarti visus jums susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su mūsų naryste“, – sakė S.Niinisto, kreipdamasis į Turkiją, kuri kaltina Šiaurės šalis teikiant prieglobstį teroristinėms grupuotėms, įskaitant uždraustus kurdų kovotojus.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį priėmė vizito atvykusius Suomijos ir Švedijos lyderius, taip rodydamas tvirtą paramą jų siekiams įstoti į NATO, norint apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Per pompastišką renginį su raudonu kilimu ir garbės sargyba J.Bidenas priėmė švedų premjerę Magdaleną Andersson ir suomių prezidentą Sauli Niinisto, jiems vos prieš kelias dienas išreiškus norą prisijungti prie JAV vadovaujamo karinio aljanso.

Visi trys lyderiai po derybų Ovaliniame kabinete turėtų pabendrauti su žurnalistais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./S.Niinisto, J.Bidenas ir M.Anderson

Nors Švedija ir Suomija neabejotinai priklauso Vakarų pasauliui, jos istoriškai daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos. Vis dėlto Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

J.Bidenas trečiadienį pareiškė „tvirtai“ remiantis Stokholmo ir Helsinkio siekius įstoti į NATO – organizaciją, laikančią vienos narės užpuolimą ataką prieš visą Aljansą.

„Kol bus svarstomos jų paraiškos dėl narystės NATO, Jungtinės Valstijos bendradarbiaus su Suomija ir Švedija, kad išliktų budrios prieš bet kokias grėsmes mūsų bendram saugumui, taip pat atgrasytų nuo agresijos ar agresijos grėsmės ir į jas sureaguotų“, – pareiškime nurodė Baltųjų rūmų vadovas.

Jungtinėse Valstijose tarptautines sutartis ratifikuoja Senatas, o Švedijos ir Suomijos narystės planai sulaukė plataus palaikymo. Balsavimas šiuo klausimu galėtų vykti prieš kitą mėnesį Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Tačiau Turkija išreiškė abejonių dėl abiejų Šiaurės valstybių transatlantinių siekių, kaltindama jas suteikiant prieglobstį „teroristinėms“ kurdų organizacijoms.

Švedijos ir Suomijos paraiškas turi patvirtinti visos 30 dabartinių NATO narių.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Turkijos iškelti „nuogąstavimai“ dėl Švedijos ir Suomijos prašymų įstoti į karinį aljansą yra sprendžiami.

„Žinoma, sprendžiame Turkijos išsakytus nuogąstavimus“, kad rastume „susitarimą, kaip judėti į priekį“, sakė J.Stoltenbergas Kopenhagoje vykusioje konferencijoje.

Suomija ir Švedija paraiškas stoti į Aljansą pateikė trečiadienį.

Turkija paprieštaravo Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO dėl jų numanomos paramos Ankaros uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) ir su ja siejamai Sirijos ginkluotai grupuotei. Turkijos konfliktas su kurdų kovotojais nuo 1984 metų pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių.

Anakara taip pat kaltina Stokholomą ir Helsinkį teikiant prieglobstį JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno sekėjams. Turkų vyriausybė kaltina F.Guleną 2016 metų nesėkmingo valstybės perversmo organizavimu.

Turkijos pritarimas Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškai yra gyvybiškai svarbus, nes Aljansas sprendimus priima bendru sutarimu. Kiekviena iš 30 valstybių narių turi teisę vetuoti paraišką dėl narystės.

Turkijai prieštaraujant, trečiadienį Briuselyje susirinkusiems ambasadoriams nepavyko pasiekti bendro sutarimo dėl oficialių derybų dėl narystės pradžios.

Kalbėdamas su žurnalistais J.Stoltenbergas, kuris anksčiau yra sakęs, kad Suomija ir Švedija bus priimtos į Aljansą „išskėstomis rankomis“, ketvirtadienį pabrėžė, kad „NATO jau seniai sugeba įveikti nesutarimus ir susitarti“.

„Esu visiškai įsitikinęs, kad šiuo klausimu taip pat galime susitarti“, – pridūrė J.Stoltenbergas.

Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

J.Stoltenbergas taip pat pakartojo esąs įsitikinęs, kad Aljansas sugebės „greitai priimti sprendimą“ dėl Šiaurės šalių paraiškų.

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino visas sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl įsiveržimo į Ukrainą, taikyti ir Maskvą remiančiam Minskui.

Priimta teisiškai neįpareigojančia rezoliucija europarlamentarai pasmerkė Baltarusijos, suteikusios Rusijos pajėgoms placdarmą įsiveržiant į kaimyninę šalį, vaidmenį šiame kare.

Anot rezoliucijos autorių, autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos parama konfliktui apima ir vasarį įvykusį referendumą, po kurio Baltarusijoje atkurtas branduolinės valstybės statusas.

EP pasveikino Briuselio ruošiamą šeštąjį sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketą, be kita ko, numatantį siūlomą naftos embargą.

Remiantis rezoliucija, Rusijos politinė ir finansinė įtaka Minskui kelia „didelių abejonių“ dėl Baltarusijos gebėjimo priimti savarankiškus sprendimus.

EP paragino, taikant universalią jurisdikciją, ištirti įtariamus A.Lukašenkos režimo nusikaltimus, tokius kaip disidentų persekiojimas po ginčijamų prezidento rinkimų 2020 metų rugpjūtį.

Rezoliucijoje kaip „išpuolis prieš žmogaus teises“ smerkiami pastarojo meto profsąjungų lyderių ir narių areštai Baltarusijoje.

Parlamentas taip pat pasmerkė šalyje neseniai grąžintą mirties bausmę, skiriamą už „mėginimą įvykdyti teroro aktą“. Pasak europarlamentarų, šią priemonę Minsko režimas gali panaudoti prieš savo politinius oponentus, nes kaltinimų terorizmu jau sulaukė daugelis politinių kalinių.

Įstatymų leidėjai paragino Baltarusiją nedelsiant visam laikui panaikinti mirties bausmę.

Galiausiai EP nariai pabrėžė, kad būtina stiprinti ES bendradarbiavimą su Baltarusijos opozicija – be kita ko, rengiant reguliarius susitikimus ir teikiant finansinę pagalbą.

Vokietija ketvirtadienį panaikino buvusiam kancleriui Gerhardui Schroederiui suteiktas oficialias privilegijas, įvertinusi, kad atsisakydamas nutraukti ryšius su Rusijos energetikos milžinėmis jis nesilaikė savo pareigų.

„Koalicinės parlamentinės frakcijos padarė išvadas dėl buvusio kanclerio ir lobisto Gerhardo Schroederio elgesio, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą“, – nusprendė parlamentas.

„Buvusio kanclerio biuro darbas stabdomas“, – priduriama pranešime.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris interviu žiniasklaidos grupei „Funke“ kiek anksčiau sakė, kad G.Schroederio atsisakymas nutraukti ryšius su keliomis Rusijos kompanijomis ir nesugebėjimas pasmerkti invaziją į Ukrainą turėtų „sukelti pasekmių“.

„Scanpix“ / „Imago“ nuotr./Gerhardas Schroederis

„Nebeįsivaizduojama, kad jam būtų suteiktas biuras, už kurį moka mokesčių mokėtojai“, sakė Ch.Lindneris.

Buvęs kancleris turi teisę į keletą biurų Vokietijos parlamente ir į biudžetą darbuotojams. Šios privilegijos mokesčių mokėtojams kainuoja 400 tūkst. eurų per metus.

„Buvę aukšto lygio pareigūnai, kurie aiškiai yra nusikaltėlių vyriausybių pusėje, negali tikėtis valstybės paramos“, – sakė M.Lindneris.

Pastaruoju metu spaudimas buvusiam kancleriui tik auga. Keli miestai jau atšaukė jo garbės titulus, o Olafo Scholzo Socialdemokratų partija (SPD) vis dažniau raginama pašalinti savo buvusį lyderį.

Dauguma buvusių Europos lyderių, kurie prieš Ukrainos karą turėjo ryšių su Rusijos verslu, atsistatydino iš savo pareigų.

G.Schroederis, kanclerio pareigas ėjęs 1998–2005 metais, užima aukštą postą Rusijos energetikos milžinėje „Rosneft“.

78-erių G.Schroederis taip pat yra „Gazprom“ patronuojamosios įmonės „Nord Stream“ akcininkų komiteto vadovas, o birželį turėtų prisijungti ir prie paties „Gazprom“ stebėtojų tarybos.

„Gazprom“ stovi už prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ iš Rusijos į Vokietiją. O.Scholzas sustabdė šį projektą – tai buvo viena pirmųjų Vakarų reakcijų į karą Ukrainoje.

Ankara nepritars Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO, ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše kategoriškai pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

„Pasakėme savo atitinkamiems draugams, kad pasakysime „ne“ Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO, ir toliau eisime šiuo keliu“, – turkų jaunimo grupei sakė R.T.Erdoganas vaizdo įraše, skirtame Ataturko (Atatiurko) atminimo, jaunimo ir sporto dienai paminėti.

Turkijos pritarimas Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškai yra gyvybiškai svarbus, nes Aljansas sprendimus priima bendru sutarimu. Kiekviena iš 30 valstybių narių turi teisę vetuoti paraišką dėl narystės.

Pasak R.T.Erdogano, Turkijos prieštaravimą nulėmė Švedijos – ir mažesniu mastu Suomijos – numanoma parama Ankaros uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) ir su ja siejamai Sirijos ginkluotei grupuotei. Turkijos konfliktas su kurdų kovotojais nuo 1984 metų pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių.

Anakara taip pat kaltina Stokholomą ir Helsinkį teikiant prieglobstį JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno sekėjams. Turkų vyriausybė kaltina F.Guleną 2016 metų nesėkmingo valstybės perversmo organizavimu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Fethullah Gulenas

Visas R.T.Erdogano pokalbio su jaunimu įrašas turėtų būti paskelbtas vėlai ketvirtadienį, Turkijai minint karo už nepriklausomybę pradžios 1919-aisiais metines.

Remiantis anksčiau ketvirtadienį paskelbtais komentarais, R.T.Erdoganas apkaltino dvi potencialias NATO nares, ypač Švediją, esant „teroro židiniu, teroro namais“.

Prezidento teigimu, abi valstybės teikia finansinę ir karinę paramą kurdų ginkluotoms grupuotėms. Įtariami Šiaurės šalių ryšiai su teroristinėmis organizacijomis reiškia, kad jos neturėtų būti transatlantinio aljanso dalimi, nurodė R.T.Erdoganas.

Turkijos pareigūnai, įskaitant prezidentą, taip pat pareiškė nepritariantys Suomijos ir Švedijos narystei dėl Ankarai taikomų ginklų eksporto apribojimų.

Kelios Europos šalys, įskaitant abi Šiaurės valstybes, apribojo ginklų eksportą į Turkiją, jai 2019 metais pradėjus karinę operaciją Sirijos šiaurės rytuose. Ankaros teigimu, tų veiksmų tikslas buvo išvalyti pasienio teritoriją nuo kurdų kovotojų.

Pasak Turkijos, Sirijos veikiančių kurdų Liaudies gynybos daliniai (YPG) yra tiesiogiai susiję su PKK. Ankarą erzina šiai grupuotei teikiama JAV parama kovojant su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).

Tuo metu Jungtinės Valstijos yra „įsitikinusios“, kad Turkijos susirūpinimą dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO pavyks įveikti, trečiadienį pareiškė JAV prezidento Joe Bideno nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį savo ruožtu pareiškė, kad Turkijos iškelti „nuogąstavimai“ dėl Švedijos ir Suomijos prašymų įstoti į karinį aljansą yra sprendžiami.

Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės Maskvai už elektrą.

Zaporižios atominę elektrinę Rusijos pajėgos užėmė prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24-ąją pradėjus invaziją į provakarietišką kaimynę.

„Jei Ukrainos energetinė sistema yra pasirengusi priimti ir mokėti, tuomet [elektrinė] dirbs Ukrainai. Jei ne, tuomet [elektrinė] dirbs Rusijai“, – trečiadienį lankydamasis regione pareiškė Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas. Jį citavo rusų naujienų agentūros.

AP/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

M.Chusnulino komentarai pasirodė Rusijos pareigūnams užsiminus, kad Maskva ketina likti savo kontroliuojamose pietinėse Ukrainos teritorijose, tokiose kaip Chersono sritis ir didelės Zaporižios srities dalys.

„Turime daug darbo su atominėmis elektrinėmis patirties, turime kompanijų Rusijoje su tokia patirtimi“, – sakė M.Chusnulinas.

Anot jo, „nėra abejonių“, kad Zaporižios atominė elektrinė dirbs toliau.

Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ ketvirtadienį pranešė, kad ši elektrinė toliau tiekia elektrą į šalies energetinę sistemą.

Rusai „neturi techninių galimybių tiekti energiją iš Zaporižios atominės elektrinės į Rusiją ar Krymą“, naujienų agentūrai AFP sakė „Energoatom“ atstovas Leonidas Olijnykas.

„Tam reikia išteklių ir laiko. O po mėnesio ar dviejų viską vėl kontroliuos Ukraina“, – pridūrė jis.

„Draugiškoje Rusijos šeimoje“

Pasak L.Olijnyko, Rusija neturi galimybių nutraukti elektros tiekimo Ukrainai, nes „Ukraina kontroliuoja visą atitinkamą įrangą“.

2021 metais Zaporižios elektrinėje buvo pagaminta penktadalis Ukrainoje pagaminamos elektros ir beveik pusė šalies atominėse elektrinėse pagaminamos elektros.

Rusijos pajėgos kovo pradžioje perėmė šios elektrinės kontrolę. Elektrinė yra Enerhodare, Dnipro upės atskirtame nuo Kyjivo kontroliuojamos regiono sostinės Zaporižios.

Pirmosiomis karo dienomis elektrinės komplekse kilo susirėmimų, todėl baimintasi galimos branduolinės katastrofos. 1986 metais Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje įvyko didžiausia istorijoje branduolinė katastrofa.

M.Chusnulinas taip pat užsiminė, kad Rusija ketina pasilikti Ukrainos pietuose.

„Manau, kad šio regiono ateitis yra dirbti draugiškoje Rusijos šeimoje. Štai kodėl atvykau čia – padėti kuo labiau integruotis“, – sakė jis.

Rusijos pareigūnai ir okupuotose Ukrainos teritorijose Maskvos paskirti pareigūnai praėjusią savaitę sakė, kad Ukrainos Chersono sritis – sausumos tiltas į aneksuotą Krymo pusiasalį – tikriausiai taps Rusijos dalimi.

Pradėdamas invaziją į Ukrainą V.Putinas tikino, kad Rusija nesiekia okupuoti Ukrainos teritorijų.

Rusija paskelbė, kad Ukrainoje esą naudoja naujos kartos galingus lazerius, kuriais degina priešo bepiločius orlaivius. Ar tai tiesa, neaišku, o ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis šaiposi iš tokio Maskvos bandymo atsakyti į faktą, kad į užpultą šalį keliauja daug modernių vakarietiškų ginklų, rašo „Reuters“.

Plačiau skaitykite čia.

„Scanpix“ nuotr./JAV lazerinio ginklo bandymas

Rusija ketvirtadienį pranešė išsiunčianti penkis Portugalijos ambasados Maskvoje darbuotojus, atsakydama į Lisabonos sprendimą kartu su kitomis Europos šalimis išsiųsti Rusijos diplomatų, reaguojant į Kremliaus agresiją prieš Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatintame pareiškime nurodė iškvietusi Portugalijos ambasadorę Maskvoje Madaleną Fischer, kad pareikštų „griežtą protestą“ dėl sprendimo išsiųsti 10 Rusijos diplomatinių atstovybių Portugalijoje darbuotojų.

„Buvo pabrėžta, kad šis nedraugiškas žingsnis turės neigiamą poveikį Rusijos ir Portugalijos santykiams“, – pridūrė ministerija.

Pasak ministerijos, penki Portugalijos ambasados Maskvoje darbuotojai „paskelbti personae non gratae" ir turi per 14 dienų palikti Rusiją.

„Portugalijos vyriausybė protestuoja prieš šį Rusijos valdžios institucijų sprendimą, kuris neturi jokio kito pateisinimo, kaip tik paprastas kerštas“, – sakoma Portugalijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Jame nurodoma, kad priešingai nei iš Portugalijos išsiųsti Rusijos diplomatai, jos diplomatai „vykdė griežtai diplomatinę veiklą, visiškai laikydamiesi Vienos konvencijos“.

Be to, Rusija išsikvietė Slovėnijos reikalų patikėtinį ir nurodė jo šaliai per 10 dienų keturiais žmonėmis sumažinti savo ambasados Maskvoje darbuotojų skaičių.

Šis žingsnis yra atsakas į ankstesnį Slovėnijos sprendimą sumažinti Maskvos atstovybės darbuotojų skaičių, teigiama atskirame Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Jame teigiama, kad Rusija protestuoja prieš „nepagrįstus Slovėnijos valdžios institucijų bandymus kaltinti Rusiją dėl karo nusikaltimų Ukrainoje ir Slovėnijos karinės pagalbos teikimo Kyjivo neonacių režimui“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

Pastaruoju metu virtinė Europos šalių, reaguodamos į Rusijos karą prieš Ukrainą, išsiuntė didžiulį būrį rusų diplomatų. Maskva atsakė analogiškais žingsniais.

Trečiadienį Maskva išsiuntė daugiau kaip 80 Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatų, atsakydama į Rusijos diplomatų išsiuntimą iš šių šalių. 

Didžiojo septyneto (G-7) partnerės ketvirtadienį susitiko Vokietijoje tikėdamosi surasti sprendimą Kyjivo biudžeto bėdoms, Rusijos invazijai Ukrainoje toliau trikdant pasaulio ekonomiką.

„Gan optimistiškai vertinu galimybes mums per šį G-7 susitikimą surinkti finansavimą, sudarantį sąlygas Ukrainai gintis ateinančiais mėnesiais“, – prasidedant Kėnigsvinteryje netoli Bonos surengtam susitikimui sakė vokiečių finansų ministras Christianas Lindneris.

Kilus karui Ukrainos biudžete atsivėrė didžiulė skylė, smarkiai sumažėjo surenkamų mokesčių.

Ukrainos „likvidumui“ užtikrinti reikia „dviženklio milijardų eurų“ skaičiaus, sakė Ch.Lindneris.

Karas Ukrainoje sukėlė staigų energijos, žaliavų ir žemės ūkio produkcijos kainų augimą, padidindamas spaudimą pasaulio ekonomikai.

Europoje, labai priklausomoje nuo energijos importo iš Rusijos, degalų kainos gali dar labiau augti, be to, potencialiai galėtų sutrikti tiekimas.

Finansinė parama

„Jau paskelbtos dvišalės ir daugiašalės paramos neužteks Ukrainos poreikiams patenkinti, net ir trumpuoju periodu“, – antradienį Briuselyje sakė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.  

J.Yellen, dalyvaujanti susitikime Kėnigsvinteryje, paragino JAV partneres „prisidėti prie mūsų didinant finansinę paramą“ užpultai Ukrainai.

JAV pirmauja pasiūliusios 40 mlrd. dolerių (38 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainos iždui ir kariuomenei.

Prieš G-7 susitikimą Europos Sąjunga pasiūlė padidinti savo pagalbą Ukrainai suma iki 9 mlrd. eurų.

Dėl karo Ukrainos biudžetui šiuo metu trūksta maždaug po 5 mlrd. dolerių (4,75 mlrd. eurų) per mėnesį, nurodo vyriausybė.

Maždaug 7,5 mlrd. JAV pagalbos dolerių skiriama dėl karo atsiradusiai Ukrainos biudžeto skylei kamšyti, sakė G-7 susitikimo organizatoriams artimas šaltinis.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis vaizdo ryšiu turi kreiptis į G-7 finansų ministrus.

Be Vokietijos ir JAV šiai valstybių grupei priklauso Kanada, Prancūzija, Italija, Japonija ir Didžioji Britanija.

„Pažeidžiamesnė“

Karas Ukrainoje visame pasaulyje privertė mažinti augimo prognozes ir dar labiau pakurstė didelę infliaciją.

JAV Federalinės rezervų sistemos sprendimas reaguojant į infliaciją smarkiai padidinti palūkanų normas privertė sunerimti, kad centrinis bankas galbūt per smarkiai spaudžia stabdžius ir gali stabdyti augimą.

J.Yellen trečiadienį sakė nesitikinti recesijos Jungtinėse Valstijose, bet įspėjo dėl rizikos Europai.

Pasak jos, Europa, taip pat išgyvenanti didžiausią per kelis dešimtmečius infliaciją, yra „pažeidžiamesnė ir, žinoma, mažiau apsaugota energetikos fronte“ po Rusijos invazijos kylant kainoms.

Europos priklausomybė nuo energijos importo iš Rusijos reiškia, kad tolesni tiekimo sutrikimai gali brangiai kainuoti pramonei.

Karo nulemtas žaliavų ir žemės ūkio produkcijos trūkumas taip pat gali padidinti spaudimą vartotojams.

Energijos ir maisto kainų kilimas ypač skaudžiai jaučiamas besivystančiose šalyse, o didėjant dolerio palūkanų normoms sunkiau finansuoti jų skolas, sakė Ch.Lindneris.

Visi šie veiksniai galėtų greit nulemti „kritinę situaciją“, pabrėžė G-7 susitikimo šeimininkas. Jis paragino vieną didžiausių pasaulio kreditorių Kiniją skaidriau skolinti savo pinigus.

Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paprašė skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pirmajam už karo nusikaltimus Ukrainoje teisiamam Rusijos kariui, pranešė teismo salėje Kyjive esantis naujienų agentūros AFP reporteris.

Prokuroras paprašė teismo skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 21 metų Rusijos seržantui Vadimui Šišimarinui, kuris prisipažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.

Pirmasis už karo nusikaltimus Ukrainoje teisiamas Rusijos karys ketvirtadienį per bylos nagrinėjimą Kyjive paprašė jam atleisti, išsamiai nupasakojęs, kaip nušovė vieną civilį Maskvos pajėgų invazijos pradžioje.

„Scanpix“/AP nuotr./Vadimas Šišimarinas

„Žinau, kad negalėsite man atleisti, bet vis tiek prašau jūsų atleidimo“, – teisme sakė 21 metų Rusijos seržantas Vadimas Šišimarinas, kreipdamasis į 62 metų civilio, kurį jis prisipažino nužudęs pirmosiomis invazijos dienomis, žmoną.

V.Šišimarinui Ukrainoje gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl įtariamų karo nusikaltimų ir tyčinės žmogžudystės.

Jis teisme prisipažino, kad nušovė vyrą, kai kartu su dar keliais rusų kariais atsitraukinėjo ir mėgino susijungti su savo daliniu Rusijoje.

Tuomet ši grupė karių pagrobė aptiktą civilinį automobilį „Volkswagen“.

„Norėjome patekti ten, kur buvo mūsų kariuomenė, ir grįžti į Rusiją“, – teigė V.Šišimarinas.

„Pakeliui važiuodami pamatėme žmogų. Jis kalbėjosi telefonu. Jis pasakė, kad mus išduos“, – pridūrė jis.

V.Šišimarinas pareiškė, kad kitas automobilyje sėdėjęs rusų karys „liepė man šauti“. Kaltinamojo teigimu, tas „nežinomas“ karys nebuvo jo vadas.

„Jis ėmė griežtu tonu sakyti, kad turėčiau šauti“, – teisme kalbėjo V.Šišimarinas.

„Jis pasakė, kad jei nešausiu, sukelsiu pavojų. Šoviau į jį iš nedidelio atstumo. Jis žuvo“, – pasakojo teisiamasis.

Jaunatviškos išvaizdos karys, dėvėjęs mėlynai pilką megztinį su gobtuvu, posėdį stebėjo galva atsirėmęs į stiklą kaltinamųjų narve, kol Kateryna Šelipova davė parodymus apie savo vyro mirtį.

Artimiausiu metu Ukrainoje turėtų būti teisiami ir kiti Rusijos kariai. Kyjivas teigia nuo Rusijos invazijos pradžios iškėlęs tūkstančius bylų dėl karo nusikaltimų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį gynė savo šalies sprendimą tiekti Ukrainai ginklus kovai su Rusija, tvirtindamas, jog tai „nėra eskalacija“.

Sakydamas kalbą įstatymų leidėjams O.Scholzas atmetė Vokietijoje girdimus nuogąstavimus, kad ginklų tiekimas Ukrainai gali išprovokuoti didesnio masto konfliktą. 

Ginklų tiekimas Ukrainai yra mūsų „indėlis siekiant atremti puolimą ir kuo greičiau nutraukti smurtą“, sakė kancleris. 

O.Scholzas pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „suklydo“ manydamas, kad taiką Ukrainoje galima įvesti jėga.

„Taikos diktato nebus, nes ukrainiečiai, kaip ir mes, su tuo nesutiks, – sakė kancleris. – Tik tada, kai V.Putinas tai supras, kai suvoks, kad negali palaužti Ukrainos gynybos, jis bus pasirengęs rimtai derėtis dėl taikos.“

Tarptautinis Raudonasis Kryžius ketvirtadienį pranešė užregistravęs „šimtus“ ukrainiečių karo belaisvių, išvežtų iš Rusijos pajėgų apsuptos metalurgijos įmonės „Azovstal“ Ukrainos pietrytiniame uostamiestyje į Maskvos kontroliuojamas teritorijas.

Raudonasis Kryžius nurodė, kad ši registravimo operacija tęsiasi ketvirtadienį. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) savo pranešime rašo, kad organizacija neprisideda prie šių asmenų pervežimo į jų laikymo vietas Rytų Ukrainoje, kontroliuojamas prorusiškų separatistų.

„Per registracijos procesą, kuriam padeda TRKK, asmenys užpildo anketą su asmeniniais duomenimis, pavyzdžiui, vardas, gimimo data ir artimiausias giminaitis, – sakoma pranešime. – Ši informacija leidžia TRKK stebėti paimtuosius į nelaisvę ir padėti jiems susiekti su savo šeimomis.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški kariai apieško „Azovstal“ palikusius Ukrainos karius

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad nuo pirmadienio pasidavė 1 730 ukrainiečių „Azovstal“ gynėjų.

„Per pastarąją parą pasidavė 771 nacionalistų pulko „Azov“ kovotojas, – sakoma kasdieniame ministerijos pranešime apie konfliktą. – Nuo gegužės 16 dienos iš viso pasidavė 1 730 kovotojų, įskaitant 80 sužeistųjų.“

Kyjivas tikisi iškeisti pasidavusius Mariupolio gynėjus, bet Rusija dar nėra patvirtinusi, ar jie bus įtraukti į kokį nors apsikeitimą belaisviais.

Praeitą mėnesį Maskva paskelbė perėmusi Mariupolio kontrolę po kelias savaites trukusios apsiausties, bet šimtai Ukrainos karių tebekovojo didžiuliame „Azovstal“ komplekse, nuo Rusijos atakų ir bombardavimų slapstydamiesi toje pramonės zonoje esančiuose požeminiuose tuneliuose ir bunkeriuose.

Ukrainos gynybos ministerija sakė darysianti „viską, kas būtina“, kad išgelbėtų „Azovstal“ likusius karius, kurių skaičius nebuvo atskleistas, bet pripažino, kad neturi galimybių to padaryti karinėmis priemonėmis.

Neaiški padėtis

Raudonasis Kryžius citavo Ženevos konvencijose numatytas taisykles, pagal kurias organizacija turėtų turėti galimybes „be liudininkų“ apklausti karo belaisvius, ir sakė, kad jų lankymas neturėtų būti „pernelyg varžomas“.

Organizacija tikslaus karo belaisvių skaičiaus nenurodė.

Taip pat neaišku, kiek karių dar yra likę gamykloje. Rusija anksčiau skelbė, kad ten kovoja su maždaug 2 tūkst. ukrainiečių.

Rytų Ukrainos separatistų darinio – „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) – lyderis Denisas Pušilinas sakė, jog tie ukrainiečių kariai, kuriems reikia medicininės pagalbos, buvo hospitalizuoti, o kiti yra nuvežti į kalinimo įstaigą. Jis taip pat tvirtino, kad Raudonojo Kryžiaus atstovams buvo leista patikrinti tą įstaigą, bet kol kas šios informacijos neįmanoma patvirtinti.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ anksčiau pareiškė, kad Raudonajam Kryžiui tuojau pat turėtų būti suteiktos galimybės susitikti su pasidavusiais Mariupolio gynėjais. „Amnesty International“ direktoriaus pavaduotojas regionui Denisas Krivošejevas paminėjo neteisėtas egzekucijas, kuriomis kaltinamos rusų pajėgos Ukrainoje, ir sakė, kad „Azovstal“ gynėjų „neturi ištikti toks pats likimas“.

Nepaisant nesėkmės Mariupolyje Ukrainos pasitikėjimas savo jėgomis auga, ukrainiečių pajėgoms praktiškai sustabdžius Rusijos puolimą ir privertus rusus atsitraukti nuo Kyjivo bei sumažinti savo karinius tikslus.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, dalyvavusio keliuose derybų su Rusija raunduose, biuro vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ sakė: „Šiuo metu nesiūlykite mums ugnies nutraukimo: tai neįmanoma be visiško Rusijos pajėgų išvedimo.“

„Kol Rusija nepasirengusi visiškai palikti okupuotų teritorijų, mūsų derybininkų komanda yra ginklai, sankcijos ir pinigai“, – rašė jis.

Ukrainos kariuomenė ketvirtadienio ryto pranešime nurodė, kad Rusijos pajėgos tęsia puolimą įvairiose rytinio fronto atkarpose, bet yra sėkmingai atremiamos.

Ukrainiečių kariuomenė rytiniame pranešime Mariupolio nepaminėjo.

Ukrainos Generalinė prokuratūra pranešė, kad per plataus masto ginkluotą Rusijos agresiją prieš Ukrainą mažiausiai 231 vaikas žuvo ir 427 buvo sužeisti. Tačiau pabrėžiama, kad iš tikrųjų aukų gali būti ir daugiau.

„Gegužės 17 d. Rusijos kariškiai apšaudė Bachmuto miestą Donecko srityje. 9, 12 ir 17 metų vaikai buvo sunkiai sužeisti po raketos atakos prieš gyvenamąjį namą. Gegužės 18 dieną gelbėtojai po namo griuvėsiais aptiko moters ir 2 metų vaiko kūnus.

Taip pat tapo žinoma apie 17-metės mergaitės žūtį Polohy mieste, Zaporižios srityje“, – sakoma prokuratūros pranešime. 

Pastarosiomis savaitėmis Rusija atleido aukšto rango vadus, kurie, kaip manoma, prastai atliko savo pareigas pradiniame invazijos į Ukrainą etape. Taip teigiama kasdienėje britų žvalgybos suvestinėje.

Generolas leitenantas Sergejus Kiselis, vadovavęs elitinei 1-ajai gvardijos tankų armijai, buvo nušalintas nuo pareigų už tai, kad nepavyko užimti Charkivo.

Rusijos Juodosios jūros laivynui vadovavęs viceadmirolas Igoris Osipovas taip pat greičiausiai buvo atleistas iš pareigų po to, kai balandžio mėn. nuskendo kreiseris „Moskva“.

Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas greičiausiai liks savo poste, tačiau neaišku, ar jis išlaikys prezidento V.Putino pasitikėjimą.

„Rusijos kariuomenės ir saugumo sistemoje tikriausiai vyrauja slėpimo ir atpirkimo ožių kultūra. Tikėtina, kad daugelis su invazija į Ukrainą susijusių pareigūnų vis labiau blaškysis bandydami išvengti asmeninės kaltės dėl Rusijos operatyvinių nesėkmių“, – sakoma pareiškime.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas perspėjo, kad jei didėjanti pasaulinė maisto krizė nebus suvaldyta, gali kilti masinis badas ir badmetis, ir paragino Rusiją nutraukti  Ukrainos grūdų eksporto blokadą.

Kalbėdamas svarbiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime Niujorke A.Guterresas pabrėžė, kad karas Ukrainoje didina pasaulinį maisto stygių, kurį ir taip blogina šiltėjantis klimatas bei koronaviruso pandemija.

JT vadovas konstatavo, kad vos per dvejus metus pasaulyje žmonių, kuriems labai trūksta maisto, skaičius padvigubėjo – nuo 135 mln. prieš pandemiją iki 276 mln. šiuo metu.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Antonio Guterresas

Jis pridūrė, kad daugiau kaip pusė milijono žmonių pasaulyje gyvena bado sąlygomis, o tai – per šešis kartus daugiau nei 2016-aisiais.

„Dabar karas Ukrainoje sustiprina ir pagreitina visus šiuos veiksnius – klimato kaitą, COVID-19 ir socialinę nelygybę“, – sakė jis.

„Tai gręsia dešimtims milijonų žmonių atsidurti žemiau maisto stygiaus ribos. Masinis badas gali tęstis ne vienerius metus“, – pridūrė A.Guterresas.

Iki Rusijos invazijos Ukraina buvo laikoma pasaulio grūdų aruodu, patenkinančiu 12 proc. pasaulinio kviečių, 15 proc. kukurūzų ir bemaž pusę saulėgrąžų aliejaus poreikio.

Tačiau Ukrainos uostus Juodosios jūros pakrantėje blokavo Rusijos karo laivai, o tiekimas per sausumos sienas į Vakarus yra kur kas mažiau efektyvūs.

„Rusija privalo leisti saugiai ir patikimai eksportuoti Ukrainai grūdus per savo uostus“, – pabrėžė A.Guterresas.

Rusija per 85 agresijos karo Ukrainoje dienas jau prarado 28,5 tūkst. karių, 203 lėktuvus, 1 254 tankus ir 595 artilerijos sistemas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Didžiausi priešo nuostoliai praėjusią dieną buvo Slovjansko, Krivyj Riho ir Zaporižios rajonuose.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Rusijos kariuomenė bando įtvirtinti papildomas savo pozicijas Briansko ir Kursko sričių pasienio zonose ir pulti Donecko kryptimi.

„Priešas nenustoja vykdyti puolimo operacijų Rytų operatyvinėje zonoje. Pagrindinės priešo pastangos sutelktos į Donecko kryptį. Voluinės ir Polisijos kryptimis padėtis išlieka be esminių pokyčių. Iš Baltarusijos teritorijos gresia raketų ir bombų atakos prieš Ukrainos teritorijoje esančius civilinės ir karinės infrastruktūros objektus.

Šiaurės kryptimi priešo daliniai toliau kuria papildomas pozicijas ir gynybines struktūras Briansko ir Kursko sričių pasienio zonose“, – teigiama pranešime.

Pažymima, kad Rusijos okupantai iš artilerijos ir minosvaidžių apšaudė Černihivo ir Sumų sričių gyvenvietes, o Desnos gyvenvietę – raketomis. Taip pat toliau vykdoma žvalgyba bepilotėmis skraidyklėmis.  

Rusijos propagandistas Dmitrijus Stešinas pranešė, kad iš „Azovstal“ išejo „Azov“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras, šaukiniu „Kalyna“.

„Kalyna išėjo iš gamyklos praėjusį vakarą apie 21 val. Su Kalyna dabar dirbama“, – rašė D.Stešinas.

Kitų šios informacijos patvirtinimų nėra.

Vaizdo įrašo STOP kadras/Sviatoslavas Palamaras

Per priešo apšaudymą Severodonetske žuvo keturi civiliai, pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Daugiausiai nukentėjo Severodoneckas ir Popasnos rajono bendruomenės gyvenvietės. Ypač pastarojoje rusai aktyviai naudojo orlaivius. Severodoneckas buvo apšaudytas nuo pat ryto, kai kurie pastatai degė“, – sakė jis.

Donecko srities karinės administracijos nuotr./Namas Severodonecke

Rusija tikina, kad ketvirtadienį auštant Ukrainos pajėgos apšaudė  kaimą netoli šalių sienos, žuvo mažiausiai vienas civilis, pranešė regiono gubernatorius Romanas Starovoitas.

„Dar viena priešo ataka Tiotkine, įvykusi paryčiais, deja, baigėsi tragedija. Šiuo metu žinome apie mažiausiai vieną žuvusį tarp civilių gyventojų“, – per platformą „Telegram“ parašė gubernatorius Romanas Starovoitas. Iš jo pareiškimo galima suprasti, kad gyvenvietė buvo apšaudyta iš Ukrainos.

Pareigūnas, remdamasis pirmine informacija, nurodė, kad auka tapo sunkvežimio vairuotojas, vežęs krovinį į vietos spirito varyklą.

„Priešas sudavė kelis smūgius šiam objektui, – rašo gubernatorius. – Taip pat esama sužeistų, jiems teikiama pirmoji pagalba.“

Anot R.Starovoito, per ataką taip pat kilo gaisrų apie 4 000 gyventojų turinčiame Tiotkine, esančiame prie sienos su Ukraina, į kurią Rusijos pajėgos įsiveržė vasario 24 dieną.

„Apgadinti keli namai. Taip pat pranešama apie nesprogusius sviedinius“, – sakoma gubernatoriaus žinutėje.

Jis per „Telegram“ taip pat paskelbė nuotraukų, kuriose matyti apgadinti pastatai, išdaužyti langai ir sprogimų išmuštos duobės.

Su Ukraina besiribojančių Rusijos regiono valdžia ne kartą kaltino Ukrainos pajėgas rengiant atakas kitapus sienos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį paskelbtame interviu pareiškė, kad jo šalis pergale kare su Rusija laikys tik momentą, kai bus išvaduotos visos okupuotos šalies teritorijos, įskaitant Krymą, o Maskva sumokės reparacijas.

„Mums tai yra egzistencinė kova. Privalome laimėti bet kokia kaina, nes jeigu pralaimėsime, Europa bus visai kitokia“, – interviu Nyderlandų leidiniui NRC sakė D.Kuleba.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Rusijos prezidentas V.Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

 Paklaustas, ką laikytų Ukrainos pergalę šiame kare, D.Kuleba atsakė: „Okupuotų teritorijų, įskaitant Krymą ir Donbasą, išvadavimas. Rusijos reparacijos. Teismas dėl Rusijos įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Ukrainos europinės integracijos kurso įtvirtinimas. Pergalė man reiškia šiuos keturis elementus.“
 
D.Kuleba pridūrė, kad derybos su Rusija bet kokiu atveju vyks, nes, anot ministro, bet koks karas visuomet yra užbaigiamas diplomatinėmis priemonėmis.

NATO aljansas artimiausiomis savaitėmis nesitiki, kad kuri nors iš kovojančių pusių pasieks reikšmingesnių laimėjimų, trečiadienį CNN sakė NATO karinis pareigūnas, susipažinęs su žvalgybos informacija. 

„Manau, kad kurį laiką būsime aklavietėje“, – sakė pareigūnas.  

Ukrainos pajėgos Donecko srityje sunaikino čečėnų kilmės Rusijos karių būrį

Pasak jo, NATO pastebi, kad karo dinamika gerokai pasikeitė Ukrainos naudai, Aljanse diskutuojama apie tai, ar Kyjivas gali susigrąžinti Rusijos 2014 metais užgrobtas Kyjivo ir Donbaso teritorijas, rašo CNN.

„Manau, kad jie galėtų [susigrąžinti Krymą ir Donbasą], taip“, – sakė pareigūnas bei pridūrė: „Ne dabar, ne greitai, bet jei jie sugebės tęsti kovą, manau, kad taip.“

JAV Gynybos departamentas feisbuke pasidalijo nuotraukomis žinute, kurioje teigiama, kad šalies kariai ruošia amuniciją, taip pat ir haubicas, siuntimui į Ukrainą. 

JAV Gynybos departamento nuotr./JAV kariai ruošia ginkluotės ir amunicijos siuntą į Ukrainą

JAV Gynybos departamento nuotr./JAV kariai ruošia ginkluotės ir amunicijos siuntą į Ukrainą

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke padėkojo kolegoms iš JAV už paramą kovoje su šalį užpuolusia Rusija. 

Po kelias savaites trukusio „plataus masto puolimo Donbase“ Rusijos kariuomenei nepavyko padaryti didelės pažangos. Jai pavyko užimti tik Popasnos miestą Luhansko srityje, tačiau tik beveik visiškai jį sugriovus. Rusijos pareigūnai teigia, kad jų „specialioji operacija“ vyksta pagal planą, tačiau kai kurie Vakarų ekspertai daro išvadą, kad Kremliaus kampanija Ukrainoje gali baigtis kariniu pralaimėjimu, rašo BBC Rusijos naujienų tarnyba.

Lenkijos analitinio centro „Rochan“ vadovas Konradas Muzyka agentūrai „Reuters“ sakė, kad Rusijos kariuomenė Donbase praranda per daug karių ir įrangos, kurią jai vis sunkiau pakeisti.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Rusijos kariai Mariupolyje

„Esant dabartinei padėčiai, [Rusijai] gresia arba pralaimėjimas, arba mobilizacija. Nemanau, kad yra kokių nors tarpinių variantų“, – mano K.Muzyka.

Prieš gegužės 9-ąją kai kurie ekspertai spėliojo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasinaudoti Pergalės diena, kad paskelbtų karą Ukrainai ir (arba) surengtų visuotinę mobilizaciją, kuri pritrauktų nemažai kariuomenės pastiprinimo. Tačiau tai neįvyko, o Rusijos valdžia, pasak žiniasklaidos pranešimų, pradėjo dalinę „paslėptą mobilizaciją“, bandydama įtraukti rezervistus į kariuomenę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donbase

Interviu agentūrai „Reuters“ CNA instituto Arlingtone Rusijos tyrimų direktorius Michaelas Kofmanas taip įvertino Rusijos galimybes užimti visą Donbaso teritoriją: „Labai abejoju jų perspektyvomis“.

„Rusijos pajėgos yra labai susilpnėjusios, o jų kovinė dvasia greičiausiai bus smukusi. Karininkai nedega noru toliau bandyti žengti į priekį, o Rusijos politinė vadovybė, atrodo, stringa net ir iškilus strateginio pralaimėjimo perspektyvai“, – mano M.Kofmanas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos kariuomenė skelbia, kad Charkivo srityje buvo numuštas Rusijos orlaivis, pilotai katapultavosi. Vaizdo pranešime Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ignatas teigė, kad praėjusią parą šalį ginančios pajėgos sunaikino apie 20 Rusijos šarvuočių, numušė naikintuvą. 

Teigiama, kad Dnipro srityje buvo sunaikinta Rusijos paleista sparnuotoji raketa, o Charkivo srityje – naikintuvas-bombonešis Su-34. Remiantis pranešimu, perimti radijo stotelės duomenys parodė, kad užsidegė Rusijos lėktuvo variklis, o pilotai katapultavosi. 

Į atsargą išėjęs Rusijos pulkininkas Michailas Chodarenokas pareiškė, kad bet kokios kalbos apie tai, jog Ukraina gali kontratakuoti, yra „labai perdėtos“, praėjus vos dienai po to, kai jis pats vienoje Rusijos televizijos laidoje sukritikavo karines operacijas Ukrainoje, sakydamas, kad Rusijos padėtis gali „pablogėti“.

Trečiadienį kalbėdamas Rusijos valstybiniam televizijos kanalui M.Chodarenokas sakė: „Kai žmonės kalba apie tai, kad Ukraina įgyja gebėjimą kontratakuoti, na, tai labai perdėta. O kalbant apie mūsų vyriausiosios vadovybės veiksmus, yra pagrindo manyti, kad šių planų įgyvendinimas artimiausiu metu Ukrainai pateiks nemalonią staigmeną.“

Jis taip pat sakė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms per artimiausius kelis mėnesius bus neįmanoma įgyti viršenybės ore, o kalbant apie viršenybės įgijimą laivyne, jis sakė: „Kol mūsų Juodosios jūros laivynas yra Juodojoje jūroje, apie Ukrainos Juodosios jūros laivyno viršenybę negali būti nė kalbos.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Mariupolyje

Antradienį M.Chodarenokas kalbėjo, kad skleidžiama informacija apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „moralinį ar psichologinį žlugimą“ nėra net „artima tikrovei“. Tąkart jis taip pat sakė, kad Ukraina gali apginkluoti milijoną žmonių ir kad Rusija turi į tai atsižvelgti savo operatyviniuose ir strateginiuose skaičiavimuose.

„Situacija mums, atvirai kalbant, blogės“, – sakė jis antradienį. 

M.Chodarenokas taip pat kritikavo Rusijos geopolitinę izoliaciją, o dar prieš invaziją įspėjo, kad kariauti Ukrainoje bus sunkiau, nei daugelis tikėjosi, rašo CNN.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko trečiadienį feisbuke pranešė, kad Rusijos pajėgos Donecko srityje nužudė 10 civilių gyventojų. 

„Rusija žudo civilius gyventojus! Gegužės 18 d. Donecko srityje rusai nužudė 10 civilių gyventojų: septynis Lymane ir tris Bachmute. Žuvo du vaikai: vienas Lymane ir vienas Bachmute“, – teigė P.Kyrylenko.

Pasak jo, dar septyni civiliai gyventojai buvo sužeisti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donecko regione

„Kol kas neįmanoma nustatyti tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje. Už šiuos nusikaltimus atsakys visi rusai!“ – pridūrė jis. 

Ukrainiečių pareigūnai Donecke sakė, kad visą fronto liniją „dieną ir naktį“ apšaudo Rusijos pajėgos. P.Kyrylenkos teigimu, kelios gyvenvietės, tarp kurių Bachmutas, Kostantynivka ir Soledaras buvo atakuojamos oro antskrydžiais.