Vladimiras Putinas Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo (SPTEF) plenarinėje sesijoje daug dėmesio skyrė Rusijos ekonomikos rezultatams ir juos lygino su, jo teigimu, ekonominį nuosmukį patiriančiais Vakarais.
„Su kolegomis reguliariai aptariame ekonominės darbotvarkės klausimus. Norėčiau pažymėti, kad pramonės gamybos, bendrojo vidaus produkto ir vartojimo aktyvumo rodikliai Rusijoje išlieka teigiami. Nepaisant visų problemų, balandį pramonės gamyba Rusijoje augo“, – sakė V.Putinas.
Pasak jo, balandį pramonės gamyba šalyje padidėjo 1,9 proc., o apdirbamoji pramonė – 3,1 proc. Mažmeninės prekybos apyvarta išaugo 6,5 proc. Tuo metu Rusijos BVP balandį, anot jo, buvo 1,3 proc. didesnis nei prieš metus, o per pirmuosius keturis metų mėnesius augimas siekė 0,2 proc.
„Žinoma, iš visų pusių girdime kritiką, kad pas mus viskas smunka. Taip, tačiau mes nusileidome iki to lygio, kuriame euro zonos šalys gyvena jau daugelį metų, ir dabar jaučiame augimą“, – teigė jis.
V.Putinas taip pat kritikavo Vakarų valstybių viešuosius finansus, teigdamas, kad pasitikėjimą jomis mažina didelės valstybių skolos ir biudžeto deficitai.
„Europos Sąjungos biudžeto deficitas 2025 metais sudarė 3,1 proc. BVP. Didžiausias deficitas yra tokiose šalyse kaip Lenkija – 7,3 proc., Belgija – 5,2 proc., Prancūzija – 5,1 proc., JAV – 5,9 proc. Rusijoje jis siekia 2,6 proc. Šių metų pabaigoje deficitas gali šiek tiek padidėti, tačiau, manau, vis tiek išliks mažesnis nei kitose pramoniniu požiūriu išsivysčiusiose valstybėse“, – tvirtino Rusijos prezidentas.
Kokie tai skaičiai?
V.Putino pateikti duomenys apie ES šalis yra valdžios sektoriaus deficito rodiklis (angl. general government deficit). Jis parodo, kiek valstybės valdžios sektoriaus išlaidos per tam tikrą laikotarpį viršija jo pajamas.
Rusijoje šio rodiklio atitikmuo būtų konsoliduotojo biudžeto deficitas, t.y. valstybės biudžeto, regionų biudžetų ir nebiudžetinių fondų visuma.
Rusijos valstybės biudžeto deficitas 2025 m. sudarė 2,6 proc. BVP, o konsoliduotojo biudžeto deficitas – 3,8 proc. BVP, taigi buvo didesnis nei visos ES rodiklis.
Jis buvo mažesnis nei Rumunijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir Vengrijoje, tačiau maždaug toks pat kaip Italijoje. O Portugalijoje, Graikijoje, Airijoje, Danijoje ir Kipre apskritai buvo užfiksuotas valdžios sektoriaus perteklius.
-
Kremliaus ekonominių bėdų maišas pilnėja: Maskvoje – negirdėtas sprendimas, o vadovai – be premijų
-
Rusijos vyriausybė sumažino ekonomikos augimo prognozę beveik iki 0
-
Rusijos ekonomika patyrė pirmąjį per trejus metus metinį nuosmukį
-
Rusija imasi už galvos: šienaus visose srityse be gailesčio
-
Rusijos ekonomika kraujuoja: pagrindinis valstybinis bankas griebėsi netikėto žingsnio
-
Vladimiras Putinas: Rusijos ekonomika nesugriuvo
Negalime lyginti, bet palyginkime
Pagrindinė klaida – manipuliatyviai pateikti rodikliai. V. Putinas ES šalims taiko valdžios sektoriaus deficito rodiklį, kuris apima centrinę valdžią, regionus bei savivaldą, o taip pat socialinio draudimo fondus. O Rusijai jis pateikia siauresnį rodiklį – federalinio biudžeto deficitą, kuris 2025 m. sudarė 2,6 proc. BVP.
V.Putino pateikti Rusijos ekonomikos rodikliai formaliai atitinka oficialius Rusijos statistikos tarnybos „Rosstat“ ir Ekonominės plėtros ministerijos skelbiamus duomenis: balandį pramonės gamyba augo 1,9 proc., apdirbamoji pramonė – 3,1 proc., mažmeninės prekybos apyvarta – 6,5 proc., BVP, ministerijos vertinimu, padidėjo 1,3 proc., o per sausio–balandžio laikotarpį – 0,2 proc.
Tačiau šie skaičiai pateikiami selektyviai. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius pramonės gamybos augimas siekė tik 0,7 proc., o balandį, palyginti su kovu, gamyba sumažėjo 4,1 proc. Be to, BVP duomenys yra ne galutinė „Rosstat“ statistika, o operatyvūs Ekonominės plėtros ministerijos vertinimai, kurie pastaraisiais mėnesiais buvo ne kartą peržiūrėti.
Tuo metu pats „Rosstat“ preliminariai skelbė, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį Rusijos BVP ne augo, o sumažėjo 0,2 proc. Platesnis kontekstas taip pat rodo lėtėjimą: 2025 m. pramonės augimas siekė 1,3 proc. ir buvo beveik keturis kartus mažesnis nei 2024 m., kai sudarė 5,1 proc., o Ekonominės plėtros ministerija šių metų pramonės augimo prognozę sumažino nuo 2,3 iki 0,6 proc.
Pats V.Putino nurodytas JAV ir Rusijos federalinių biudžetų deficito palyginimas formaliai remiasi tiksliais skaičiais: JAV federalinio biudžeto deficitas 2025 finansiniais metais, Kongreso biudžeto biuro (CBO) duomenimis, sudarė 5,9 proc. BVP, o Rusijos federalinio biudžeto deficitas, kaip skelbė Rusijos finansų ministerija, siekė 2,6 proc. BVP.
Tačiau toks palyginimas yra metodologiškai netikslus. ES šalių atveju „Eurostat“ skaičiuoja valdžios sektoriaus deficitą, apimantį centrinę valdžią, regionų ir vietos valdžią bei socialinės apsaugos fondus.
Tuo metu JAV ir Rusijos pateikti rodikliai atspindi tik federalinio, arba centrinės valdžios, biudžeto deficitą, neįtraukiant regionų ar kitų viešojo sektoriaus dalių balansų.
Dėl to lyginami skirtingos apimties rodikliai, o toks sugretinimas gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad Rusijos viešųjų finansų padėtis yra geresnė nei ES ar JAV.
Be to, teiginys, esą Rusija „nusileido iki euro zonos lygio“ ir dabar esą jaučia augimą, yra labiau politinis naratyvas nei korektiška ekonominė analizė. Iš tiesų duomenys rodo ne stabilų augimo modelį, o ryškų Rusijos ekonomikos lėtėjimą po kelerius metus trukusio karo išlaidomis palaikyto augimo. Šį lėtėjimą lydi aukštos palūkanų normos, perkaitusios ekonomikos požymiai ir mažėjančios naftos pajamos dėl sankcijų bei pasaulinių kainų pokyčių.
Ekonomiką gelbsti karas
Praėjus ketveriems metams nuo pilno masto invazijos į Ukrainą pradžios, Rusijos karo mašina nesugriuvo – ji tapo dar galingesnė. Garsūs pasaulio analitiniai centrai, įskaitant Stokholmo tarptautinį taikos tyrimų institutą (SIPRI), Kylio institutą ir „Carnegie Endowment“, priėjo prie tos pačios išvados: Rusija iš esmės sukūrė karo ekonomiką ir yra pajėgi kariauti dar daugelį metų.
Dar 2021 m. Rusijos karinės išlaidos sudarė 3,6 proc. BVP. Po ketverių metų jos išaugo iki 7,5 proc. – pinigine išraiška beveik tris kartus.
SIPRI prognozuoja, kad 2026 m. ši suma dar labiau padidės, nes šių metų pradžioje Izraelio ir JAV pradėtas karas su Iranu pakėlė naftos kainas, sumažindamas spaudimą Rusijos biudžetui.
Rusijos finansinis prioritetas yra aiškus: gynyba ir saugumas kartu sudaro maždaug 38 proc. valstybės biudžeto išlaidų.
Tuo metu socialinės išlaidos sumažėjo – 2026 m. išlaidos socialiniam sektoriui sudarė tik du trečdalius 2020 m. lygio.
2022 m. daugelis Vakarų analitikų manė, kad sankcijos gali smarkiai susilpninti Rusijos karinę pramonę. Kylio instituto duomenys rodo, kad šis vertinimas buvo neteisingas.
Remiantis Kylio instituto tyrimu, Rusijos tankų gamyba nuo 2022 m. paskutinio ketvirčio iki 2024 m. antrojo ketvirčio padidėjo 215 proc. – nuo 123 iki 387 vienetų per ketvirtį.
Šarvuotų transporto priemonių gamyba padidėjo 141 proc., artilerijos pabūklų – 149 proc., artimojo nuotolio oro gynybos sistemų – 200 proc., o „Lancet“ tipo puolamųjų dronų gamyba – net 475 proc.
Tačiau po ketverių karo metų Rusijos ekonomikos padėtis yra įtempta. 2025 m. BVP augimas sulėtėjo iki vieno procento, infliacija išlieka aukšta, o civilinės pramonės gamyba mažėja beveik visose ekonomikos šakose.
Tačiau ekspertai vieningai sutaria, kad šie sunkumai nereiškia karo Ukrainoje pabaigos.
„Karas nesibaigs dėl Rusijos ekonominio žlugimo“, – prognozuojama paskelbtoje SIPRI ataskaitoje.
Tokios prognozės priežastys – daugialypės.
Pavyzdžiui, Rusija vis dar turi nepanaudotų mechanizmų biudžetui subalansuoti – įmonių apmokestinimą, netiesioginius mokesčius ir pan.
Didelė infliacija Rusijoje istoriškai sukelia mažiau socialinio nepasitenkinimo nei Vakarų šalyse, nes propaganda ir represijos slopina viešą pasipriešinimą.
Be to, karo naudos gavėjų yra daugiau, nei tikėtasi – gynybos pramonėje atlyginimai išaugo tris kartus.
15min verdiktas: trūksta konteksto. V.Putino pateikti skaičiai daugeliu atvejų nėra tiesiogiai melagingi, tačiau jie naudojami selektyviai ir lyginami metodologiškai netiksliai. Dėl to iš jų daroma išvada apie esą pranašesnę Rusijos ekonomikos būklę yra klaidinanti.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
