„Kremliaus pareigūnai Baltijos šalims ir toliau taiko tuos pačius naratyvus, kuriuos Rusija per pastaruosius tris dešimtmečius naudojo savo invazijoms į buvusias sovietines valstybes pateisinti“, – rašoma ataskaitoje.
Šie naratyvai apima teiginius apie „broliškų tautų išlaisvinimą“, „papildomų teisių ir laisvių“ suteikimą ir rusakalbių bendruomenių apsaugą.
Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas antradienį pareiškė, kad Latvijos valdžia neva persekioja rusakalbius, ir užsiminė, kad Maskva privalo ginti savo tėvynainius Baltijos šalyse.
Rusijos kraštutinių dešiniųjų Liberalų demokratų partijos vadovas Leonidas Sluckis pakartojo šią mintį, teigdamas, kad Latvijos rusai yra vadinamojo „Russkij Mir“ (liet. „Rusų pasaulis“) dalis.
Pasak analitikų, Kremliaus „rusų pasaulio“ ideologija yra sąmoningai miglota sąvoka, kurią prezidentas Vladimiras Putinas apibrėžė kaip apimančią Kyjivo Rusios, Maskvos karalystės, Rusijos imperijos, Sovietų Sąjungos ir dabartinės Rusijos teritorijas, taip pat visus, kurie jaučia „dvasinę ar kultūrinę giminystę“ su šia šalimi.
Maskva jau kelis dešimtmečius naudoja „tėvynainių užsienyje“ gynimo idėją kaip pretekstą karinėms intervencijoms, kaip, pavyzdžiui, Moldovoje, Sakartvele ir Ukrainoje.
Ekspertai įspėjo, kad „atnaujinta Kremliaus retorika apie rusus Baltijos šalyse gali būti ilgalaikių pastangų pateisinti galimą būsimą agresiją prieš NATO dalis“.
„Dabartinė Rusijos retorika Baltijos šalių atžvilgiu labai tiksliai atspindi propagandą, kurią ji naudojo prieš savo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m. ir ankstesnes operacijas Kryme ir Donbase“, – vertinama ataskaitoje.
Prieš pradėdama puolimą Maskva ne kartą tvirtino, kad rusakalbiams Rytų Ukrainoje gresia „genocidas“ ir kad jos intervencija buvo būtina jiems „apsaugoti“ – šį naratyvą tarptautinė bendruomenė plačiai pasmerkė kaip melagingą ir išgalvotą.
Analitikai pažymėjo, kad tas pats pagrindimas, kurio esmė – ginti „engiamus tėvynainius“, buvo naudojamas ruošiant vidaus auditoriją karui ir siekiant agresiją įforminti kaip humanitarinę intervenciją.
Anksčiau pranešta, kad Latvija sugriežtino leidimų gyventi išdavimo tvarką Rusijos piliečiams, reikalaudama, kad 841 asmuo iki spalio 13 d. išvyktų iš šalies.
