2025-10-15 13:31

Karybos ekspertas: Rusija rezervistus gali pasiųsti ne tik į Ukrainą

Rusijos vyriausybė patvirtino įstatymo projektą, leidžiantį panaudoti rezervines pajėgas misijoms už šalies ribų ginkluotų konfliktų metu, pirmadienį pranešė portalas „Defense Express“.
Rusijos kariai
Rusijos kariai / AP/ „Scanpix“

Leidinys pažymi, kad toks karių įtraukimas į ginkluotąsias pajėgas būtų galimas be mobilizacijos ir taikos metu, o ne tik karo metu, kaip yra dabar.

Analitikai prognozuoja, kad dokumentas greitai praeis visus balsavimus Rusijos parlamente ir netrukus įsigalios. Nurodoma, kad, priklausomai nuo poreikio, toks sprendimas gali būti oficialiai priimtas per kelias dienas.

Ką apima terminas „rezervistai“?

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys nusprendė patikslinti pasklidusią informaciją apie sprendimą siųsti rusų rezervistus dalyvauti karo veiksmuose.

Jis atkreipė dėmesį, ką apima terminas „rezervistai“, ir sakė, kad dalis jų gali būti panaudoti ne tik kare Ukrainoje, bet ir Sirijoje.

„Kalba eina ne apie visus rezervistus, o apie nedidelę jų dalį, kurie būdami atsargoje sudaro specialų 3 metų kontraktą (kitas kontraktas gali būti sudarytas iki 5 metų, arba bet kokiam trumpesniam laikotarpiui) ir įsipareigoja pašaukti karinio komisariato atvykti į mokymus, tačiau taikos metu vykdyti su gynyba susijusias užduotis, dalyvauti kontrateroristinėse operacijose ar kituose veiksmuose Rusijos teritorijoje arba užsienio valstybėse. Tą galėjo daryti tik vykdant mobilizaciją arba prasidėjus karui. Kaip žinome, Rusija oficialiai nekariauja, nes tai leidžia išvengti kai kurių tarptautinių susitarimų ir vidaus teisės aktų reikalavimų.

Dabartinis įstatymo pakeitimas leidžia juos pašaukti ir pasiųsti bet kada ir bet kur – ne tik į Ukrainą. Nenustebčiau, jeigu šis pakeitimas padarytas ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl šių rezervistų poreikio užsienio bazėse – pvz., Sirijoje, kur esančias karines bazes žadama plėsti“, – sakė analitikas.

„Militarnyj“/Rusijos karinis konvojus Sirijoje
„Militarnyj“/Rusijos karinis konvojus Sirijoje

Pasak jo, kontraktas dažniausiai sudaromas su ne šiaip sau atsargos kariais, o su turinčiais reikalingiausias karines specialybes ir patirtį, ne tik su Rusijos ginkluotųjų pajėgų, bet ir su karinės žvalgybos bei Federalinio saugumo tarnybos atsargos kariais ir karininkais.

„Nežinoma, koks tokių kontraktus pasirašiusių rezervistų skaičius, bet jis neturėtų būti didelis, ir labai abejoju, kad net permesti į frontą Ukrainoje jie čia kaip nors stipriai padidintų karių skaičių“, – pastebėjo ekspertas.

Kas vyksta Baltarusijoje

Aliaksandras Lukašenka / Sergei Bobylev / ZUMAPRESS.com
Aliaksandras Lukašenka / Sergei Bobylev / ZUMAPRESS.com

E.Papečkys savo karo analizėje taip pat pasakoja, kad Aliaksandras Lukašenka surengė pasitarimą „globalios tarptautinės padėties ir Baltarusijos-JAV santykių vystymo klausimams“ aptarti.

Pasitarti pasikvietė ministrą pirmininką, Saugumo Tarybos valstybės sekretorių, savo administracijos vadovą, generalinį prokurorą ir KGB pirmininką.

„Kompanija atrodo keistokai, nes joje nėra nei užsienio reikalų ministro, nei jo pavaduotojo. Ir ką apie globalią padėtį ir tarptautinius santykius gali pasakyti generalinis prokuroras, kuriam kompetencijai šie klausimai nepriklauso?

Panašu, kad griebė tuos, kurie pasitaikė po ranka, kad būtų prieš ką pasakyti savo ilgą monologą. Kurį išsakius paaiškėjo, kad Lukašenka užjaučia D.Trumpą, jog šis negavo Nobelio taikos premijos, ir jam pataria nepergyventi, nes premiją gaus kitais metais – mat Lukašenka ten kažkur su kažkuo pakalbėjo ir apie tai žino.

Pasiskundė, kad amerikiečiai sankcijas Baltarusijos aviacijos kompanijai „Belavia“ nuėmė, bet šios lėktuvai ir toliau ne visur gali skraidyti, pirkti atsargines dalis ir paslaugas“, – sako E.Papečkys.

Pasak jo, iš pirmo žvilgsnio sunku suprasti, kam reikėjo šio tuščio, bet garsiai pristatyto pasitarimo, visgi greičiausiai pagrindu pokalbiui tapo spalio 11 d. įvykęs jo susitikimas Minske su JAV prezidento pasiuntiniu Johnu Cole‘u.

„Tiesa, net neužsiminta apie politinius kalinius Baltarusijos kalėjimuose, kurie ir buvo pagrindinis J.Cole‘o vizito tikslas. Panašu, kad greitu laiku vėl sulauksim naujos išlaisvintų baltarusių opozicijos veikėjų bangos. Tai paaiškintų ir generalinio prokuroro dalyvavimą.

Po pasitarimo davęs interviu KGB pirmininkas Tertelis (kas yra labai retas atvejis), prakalbo apie atsirandantį bendrų interesų suvokimą tarp Baltarusijos ir Baltijos valstybių bei Lenkijos, ir apie Baltarusijos galimybę padėti užbaigti karą prieš Ukrainą“, – kalbėjo ekspertas.

Anot jo, A.Lukašenka kaip šiaudo griebiasi amerikiečių, tikėdamasis su jų pagalba išlįsti iš politinio užribio. Pagrindinė jo žinutė – kad nori sudaryti „didelį sandorį“ su D. Trumpu.

„Tačiau ką Baltarusijos režimas gali duoti JAV be paleistų politinių kalinių? Visiškai nieko. Ir JAV puikiai supranta, kad atitraukti A.Lukašenkos nuo V.Putino niekaip nepavyks – pirma, jis per daug prisidirbęs; antra, Rusija iš karto surengtų dvaro perversmą“, – sakė E.Papečkys.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą