„Už kiek Zelenskis pardavė Ukrainą?“, – tokie ir panašūs pareiškimai pastaruoju metu itin platinami Rusijos informacinėje erdvėje bei socialiniuose tinkluose.
Stumiamas naratyvas, esą Ukrainos prezidentas, pasirašęs susitarimą, perdavė visų vertingų šalies resursų kontrolę į amerikiečių rankas. Paniekinamai tvirtinama, esą Ukraina „parsidavė“, o Kyjivas „jau gailisi dėl JAV perduotų vertingųjų išteklių“.
Be to, kartojama ir sena propagandinė klišė, – esą Rusija kovoja ne su Ukraina, o su NATO ir Vakarų sąjungininkais, kurie nori užvaldyti ir susilpninti Rusiją.
Tačiau teiginiai apie JAV perduotą išteklių kontrolę neatitinka tiesos – pagal susitarimą visiška nuosavybė ir kontrolė išteklių atžvilgiu lieka Ukrainai.
Pinigai – į bendrą fondą
Kyjivas ir Vašingtonas sutarė dėl sąlygų sandorio, suteikiančio Jungtinėms Valstijoms prieigą prie Ukrainos mineralų. Tačiau jų kontrolė išlieka Ukrainos pusėje.
D.Trumpas pareikalavo kompensacijos dėl JAV paramos, išmokėtos buvusio prezidento Joe Bideno administracijos metu per trejus metus nuo didelio masto Rusijos invazijos Ukrainoje 2022-ųjų vasarį pradžios.
JAV vadovas iš pradžių pareikalavo 500 mlrd. dolerių (479 mlrd. eurų) kompensacijos – apie keturis kartus daugiau, nei Vašingtonas išleido Ukrainos reikmėms.
Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, ši suma iš tikrųjų siekia 120 mlrd. dolerių (115 mlrd. eurų).
V.Zelenskis atsisakė šio pasiūlymo ir teigė, jog nepriimtų tokio sutarimo, kuris užkrautų skolą „dešimčiai kartų“ ukrainiečių.
Šaltinis Kyjive naujienų agentūrai AFP pranešė, jog naujausiame sutarties projekte šio reikalavimo buvo atsisakyta.
Tačiau jame nurodoma, kad Jungtinės Valstijos ir Ukraina turėtų kartu plėtoti retųjų elementų išteklius, o pajamos būtų nukreipiamos į bendrą JAV ir Ukrainos fondą.
„Jie išbraukė visas mums nepatinkančias sąlygas, ypač apie 500 mlrd. dolerių“, – sakė Ukrainos šaltinis.
Kokios iškasenos?
Ukrainoje slypi apie 5 proc. pasaulio mineralinių išteklių, kuriuos D.Trumpas nori užsitikrinti bei iš kurių ne visi šiuo metu yra eksploatuojami ar lengvai pasiekiami – kai kurie iš jų slypi Rusijos okupuotose teritorijose.
Ukraina yra svarbi mangano (anot Pasaulio kasybos duomenų, aštunta didžiausia išgavėja pasaulyje), titano (vienuolikta pasaulyje) bei grafito (keturiolikta pasaulyje), eksportuotoja.
Šalyje slypi apie 20 proc. pasaulio numanomų grafito išteklių, rodo Prancūzijos Geologijos ir kasybos tyrimų biuro (BRGM) duomenys.
Gegužės 13 dieną Ukrainos vicepremjeras pranešė, kad Ukraina Ukraina baigė ratifikuoti JAV susitarimą dėl naudingųjų iškasenų ir atveria kelią bendram investicijų fondui.
Esminiai susitarimo momentai
Rekonstrukcijos investicijų fondas: Kaip nurodoma Baltųjų rūmų svetainėje išplatintame apraše, JAV ir Ukrainos partnerystė įsteigia fondą, kuris gaus 50 proc. pajamų iš Ukrainos gamtos išteklių projektų.
Šios lėšos bus investuojamos į naujus projektus Ukrainoje, siekiant atkurti šalį po karo – skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir šalies infrastruktūros plėtrą.
Fondą valdys šešių narių valdyba (po tris iš JAV ir Ukrainos), užtikrinanti skaidrumą ir atskaitomybę. JAV turės pirmumo teisę įsigyti išteklius ar pasirinkti pirkėją. Akcentuojama, kad partnerystė stiprina abiejų šalių ekonominį ir nacionalinį saugumą.
JAV prieiga prie svarbiausių mineralų: JAV gauna pirmumo teisę investuoti į naujus mineralų gavybos projektus Ukrainoje, ypač susijusius su ličiu, grafitu, titanu ir retųjų žemių elementais, kurie būtini gynybos ir technologijų sektoriams.
Tačiau tai nereiškia, kad JAV perima visų Ukrainos išteklių kontrolę į savo rankas, kaip tvirtinama Rusijos dezinformacijos kampanijoje.
Karinė pagalba: Nors susitarimas nenumato tiesioginių saugumo garantijų, jis gali sudaryti sąlygas papildomai JAV karinei pagalbai, įskaitant pažangių gynybos sistemų tiekimą.
Ukrainos vertinimu, šis susitarimas padės gauti naujų JAV ginklų, ypač papildomų priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“, kurios, jos nuomone, yra labai svarbios siekiant apsisaugoti nuo Rusijos oro atakų.
Išteklių kontrolė priklauso Ukrainai
JAV „nenupirko“ Ukrainos – visa žemės gelmių išteklių nuosavybė ir kontrolė priklauso Ukrainai.
Pagal susitarimo tekstą visi gamtiniai ištekliai sausumoje ir teritoriniuose vandenyse priklauso Ukrainai. Dokumente taip pat nenumatyta keisti valstybinių įmonių privatizavimo ar valdymo procesų – jos ir toliau priklausys Ukrainai.
Tai pagrindinis, pamatinis susitarimas, kuriame apibrėžti pagrindiniai bendradarbiavimo principai.
Tikimasi, kad po šio susitarimo pasirašymo bus sudaryti papildomi dokumentai, kuriuose bus detalizuoti techniniai, procedūriniai ir investiciniai aspektai.
15min verdiktas: melas. Teiginiai apie JAV perduotą išteklių kontrolę neatitinka tiesos – pagal susitarimą visiška nuosavybė ir kontrolė išteklių atžvilgiu lieka Ukrainai. JAV ir Ukrainos susitarimu siekiama sustiprinti ekonominius ryšius, paremti Ukrainos atkūrimą ir padėti šaliai tapti strategiškai svarbių naudingųjų iškasenų tiekėja JAV.
