Nukentėjo per audrą?
Viena internautė paskelbė chaotišką ir sunkiai suprantamą minčių kratinį. Jis apima ir sąmokslo teorijas, ir komentarus apie technines detales.
„Atskleista Lenkijos ir Ukrainos afera, susijusi su tariamu Rusijos dronų sudužimu Lenkijos teritorijoje. Tačiau organizatorius nuvylė noras panaudoti inertišką „Gerbera“ droną, kuris gerokai apribojo jų galimybes dislokuoti Lenkijoje santykinai nepažeistus egzempliorius.
Dėl to buvo gautas numeris ЫЫ32384 – vienu metu sudužusių „Gerbera“ dronų skaičiaus skirtumas buvo beveik 1000.
Ši provokacija buvo surengta tęsiant istoriją apie „smūgį“ į Ukrainos ministrų kabineto pastatą, per kurį žuvo 25 pensininkai. Visa tai įvyko 30-osios „Rammstein“ išvakarėse, siekiant pakenkti Rusijos ir Amerikos deryboms“, – samprotavo internautė.
Ji taip pat pasidalino nuotrauka, kuri neva kažkaip įrodo, kad tas pats namas, kuris buvo sugriautas incidento metu, prieš kelis mėnesius buvo nuniokotas audros.
„O čia namas Lenkijoje prieš kelis mėnesius nukentėjęs per audrą“, – rašė ji pasidalindama keliomis nuotraukomis.
Suklydo paieškos algoritmas
Praėjusią savaitę virtinė Rusijos dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę, o Europos pareigūnai tai pavadino sąmoninga provokacija, dėl kurios Lenkija ir NATO nusiuntė naikintuvus dronus neutralizuoti.
Šio incidento metu Vyrykių kaime buvo apgadintas namas, tačiau niekas nebuvo sužeistas. Namų savininkai tuo metu, kai į jų namą rėžėsi skriejantis objektas, kaip tik žiūrėjo žinias apie į Lenkiją įskridusius rusų dronus. Tai jie papasakojo naujienų agentūrai „Reuters“.
Nuotraukoje, kuria pasidalijo internautė, matyti, kad į paieškos lauką įrašyta „audros ir liūtys“ (burze i ulewy), taip pat įkelta incidento metu sugriauto pastato nuotrauka. Tokiu būdu „Google“ ieško abiejų variantų ir meta visus šaltinius, kurie yra susiję.
15min pabandė į „Google“ paiešką įvesti tik raktažodžius „audros ir liūtys“, tuomet – į paiešką įkelti tik Lenkijoje nukentėjusio namo nuotrauką. Nei vienu atveju rezultatai neparodė namo nuotraukos ir raktažodžių viename straipsnyje.
Tuomet pabandėme ieškoti ir pagal raktažodžius, ir pagal nuotrauką. „Google“ paieška kaip pagrindinį šaltinį išmetė šį orų prognozių puslapį su minėto pastato nuotrauka. Tačiau atsidarius interneto svetainę pastato nuotraukos nematyti. Tikėtina, kad žiniatinklis paprasčiausiai supainiojo šias nuotraukas ir straipsnį paieškoje. Arba nuotrauka galėjo būti puslapyje kaip kito straipsnio anonsas.
Kaip rašo lenkų portalas demagog.org.pl, nuotraukų ir neteisingų antraščių derinys galėjo būti „Google“ paieškos sistemos klaida. Vieno žiniasklaidos portalo, kurio straipsnis taip pat pasirodė „Google“ paieškoje su namo Lenkijoje nuotrauka, vadovas paaiškino:
„Problema dėl neteisingo vaizdo priskyrimo tekstui kyla tik „Google“ paieškos sistemoje, kur algoritmas neteisingai priskiria nuotrauką straipsniui ir taip neteisingai pateikia tekstą paieškos rezultatuose. Tai visiškai nepriklauso nuo leidėjų.
Neteisingas priskyrimas dažniausiai atsiranda dėl to, kad paieškos algoritmas remiasi sudėtingu signalų rinkiniu, kad interpretuotų ir atrinktų labiausiai reprezentatyvų vaizdą, kuris ne visada yra vienareikšmis“.
Kas sugriovė namą?
Ketvirtadienį Lenkijos vidaus reikalų ministras Tomaszas Siemoniakas patvirtino, kad už žalą, padarytą gyvenamajam namui Vyrykių kaime, greičiausiai buvo atsakinga Lenkijos karinio lėktuvo paleista raketa, kuri buvo skirta numušti į šalį įskridusį rusų droną.
Lenkija iškart po incidento teigė, kad dronai, kėlę tiesioginę grėsmę, naktį buvo numušti.
Anksčiau šalies žiniasklaida, remdamasi anoniminiais šaltiniais, pranešė, kad namą apgadino ne krintantis dronas, o nuklydusi priešlėktuvinė raketa.
„Viskas rodo, kad tai buvo mūsų lėktuvo paleista raketa, skirta Lenkijai ginti“, – šiuos pranešimus pakomentavo T.Siemoniakas, pridurdamas, kad netrukus bus paskelbtas oficialus pareiškimas.
Pastebėjo neva keistas detales
Lenkijos parlamentaras Dariuszas Stefaniukas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti sudužusio drono nuolaužos. Iš jų matyti, kad tai buvo rusų dronas su serijos numeriu ЫЫ32384, kurį minėjo ir internautė.
Šis numeris užkliuvo ir kitiems Kremliaus šalininkams bei žiniasklaidai, kurie pastebėjo, kad palyginti su kitais tuo metu nukritusiais dronais, šio serijos numeris skyrėsi 1000 punktų. Kito drono numeris buvo ЫЫ31402.
Visgi nenurodyta, kas konkrečiai turima omenyje pastebėjus tokį dalyką. Turbūt galima suprasti, kad tai – kažkokios aferos ženklas.
Pavyzdžiui, šį pastebėjimą rusų portalui mk.ru išsakė karybos ekspertas Vladimiras Popovas. Tačiau tame pačiame interviu apie incidentą Lenkijoje jis teigė nemanantis, kad „buvo kokių nors atsitiktinių įsibrovimų“, ir užsiminė, kad tai galėjo būti panašūs į rusų dronai, nes Ukraina ir anksčiau neva vykdė panašias provokacijas.
Apskritai, apie serijų numerių nesutapimą kalbėjo tik prokremliški kanalai, o pastebėjimai aptarinėti daugiausia socialiniuose tinkluose ir forumuose. Jų spėlionių nepatvirtino jokie oficialūs šaltiniai ar nepriklausomi ekspertai.
Užkliuvo „Gerbera“ dronai
Nors internautės samprotavimai apie „Gerbera“ dronus yra sunkiai suvokiami, ji nebuvo vienintelė, kuriai užkliuvo būtent šis detalė.
Lenkijos kariuomenė patvirtino, kad bent kai kurie dronai buvo „Gerberos“. Kai kurie propagandininkai pastebėjo, kad šie dronai „beveik neturi svorio, yra pagaminti iš putoplasto ir sukonstruoti taip, kad imituotų didelius dronus. Patys jie nepadaro didelės žalos“.
Oksfordo universiteto aerodinamikos vyresnysis tyrėjas Davidas Bacci leidiniui „Euronews“ paaiškino, kad Rusija naudoja „Gerbera“ dronus, nes jie yra pigūs, tačiau į juos galima prikrauti maždaug 10 kg sprogmenų. Jie nepadaro didelės žalos taktiniams ar kariniams objektams, tačiau gali sunaikinti civilinį namą.
Lenkijos kraštutinės dešinės atstovas, buvęs Europos Parlamento narys Januszas Krowinas-Mikke taip pat skelbė dezinformaciją, esą „Gerbera“ dronai, tikėtina, buvo paleisti iš Ukrainos teritorijos. Jis teigė, kad maksimalus „Gerbera“ dronų skrydžio nuotolis yra 600 km, bandydamas įtikinti, kad dronai negalėjo būti paleisti iš Rusijos.
Visų pirma Lenkijos institucijos patvirtino, kad kai kurie dronai buvo pagaminti Baltarusijoje.
D.Bacci savo ruožtu nurodė, kad „Gebera“ dronų didžiausias operatyvus nuotolis yra maždaug 600 km, o priklausomai nuo krovinio gali sumažėti iki 300 km.
„Daugelis žmonių painioja operatyvų nuotolį su ištverme. Operatyvus nuotolis grindžiamas grįžimo atstumu. Taigi, jei sakau, kad drono operatyvus nuotolis yra 600 km, tai reiškia 600 km į priekį ir 600 km atgal. Bet jei paleidžiate šiuos dronus ir nenorite, kad jie grįžtų, bendras atstumas, kurį jie gali nukeliauti, padvigubėja iki 1 200 km“, – paaiškino jis.
Lenkijos incidentas – afera?
Netrukus po incidento Lenkijoje internete pasirodė nemažai dezinformacijos iš Rusijos. Šalies užsienio reikalų ministerija teigė, neva pati Lenkija skleidžia „mitus“ apie dronų įsibrovimą, siekdama „pabloginti Ukrainos krizę“.
Kremliui palankios žiniasklaidos priemonės ir tinklaraštininkai aktyviai skleidė dezinformaciją apie dronus, melagingai tvirtindami, kad nėra įrodymų, jog buvo numušti Rusijos dronai. Kai kurie jų užsiminė ir apie tariamą Ukrainos provokaciją arba, kaip minėta internautė, apie Ukrainos ir Lenkijos aferą.
Ukrainos Kovos su dezinformacija centras perspėjo, kad Rusijos propagandininkai bando perkelti atsakomybę už Lenkijos oro erdvę pažeidusius dronus Ukrainai. Kai kurie kanalai rašė, esą šis incidentas buvo „tyčinė Ukrainos ir Europos elito provokacija“, siekiant įtraukti NATO į konfrontaciją su Rusija.
Kiti šaltiniai skelbė, neva Ukraina nukreipė rusiškus dronus į Lenkiją. Tačiau šie teiginiai yra neteisingi ir tipiški Rusijos propagandai. Jais siekiama pateisinti šios šalies nusikaltimus prieš Ukrainos civilius gyventojus, nurodė centras.
Lenkijos valdžios institucijos drono įsibrovimą į savo oro erdvę pavadino tyčine Rusijos provokacija, kuria siekta išbandyti NATO oro pajėgumus. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas socialiniame tinkle „X“ perspėjo, kad Kremliaus propaganda tiesiogiai kėsinasi į Lenkijos saugumą, ir atmetė spekuliacijas, kad Ukraina stovi už dronų kaip dezinformaciją.
Tuo tarpu NATO pareiškė, kad „neatsižvelgiant į tai, ar Rusijos veiksmai buvo tyčiniai, Rusija pažeidė NATO oro erdvę“.
Lenkija atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginį, esą dronų įsibrovimas „galėjo būti klaida“.
15min verdiktas: melas. Internete platinama informacija, kad namas buvo nugriautas audros, yra melaginga. Tokios prielaidos greičiausiai gimė iš galimos „Google“ paieškos klaidos. Naratyvas, neva šis incidentas buvo Lenkijos ir Ukrainos afera, yra tipiška Kremliaus propaganda, kuomet siekiamą savo nusikaltimais apkaltinti Ukrainą arba Vakarus, o šiuo atveju – Lenkiją.
Visa atsakomybė už bet kokį turinį, remiamą Europos žiniasklaidos ir informacijos fondo (European Media and Information Fund, EMIF), tenka autoriui(-iams), ir turinys nebūtinai atspindi EMIF bei Fondo partnerių, Calouste Gulbenkian fondo ir Europos universitetų instituto pozicijas. Daugiau informacijos rasite adresu https://gulbenkian.pt/emifund/disclaimer/.
