- Lenkijos žvalgyba: Rusija gali panaudoti „žaliuosius žmogeliukus“ prieš Baltijos valstybes
- Rusijos kariams – naujas ultimatumas: laiko davė iki birželio galo
- Žiniasklaida: Rusija pralaužė sieną su Ukrainą – braunasi į Charkivo sritį
- Ukrainiečiai įviliojo „elitinius“ Rusijos karius į pasalą: sužlugdė svarbią operaciją
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos elitas pasirengęs nešti kudašių: „Kiekvienas galvoja, kaip išsiimti pinigus ir išvykti“
10:20
Rusijos elito sluoksniuose auga nerimas dėl karo eskalacijos, kurios gali imtis Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas, sumanęs atsakyti į Ukrainos tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje, rašo laikraštis „The Washington Post“.
Dronų smūgių kampanija, kuri palietė 9 iš 10 didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, taip pat gynybos pramones įmones Voroneže, Volgograde ir Tulos srityje, tik sustiprina Rusijos pareigūnų paniką, kurie jau ir taip laužo galvas, kaip išlaikyti ekonomiką ir subalansuoti biudžetą, kurio deficitas sausio–gegužės mėnesiais viršijo 6 trilijonus rublių (67,7 mlrd. eurų).
„Akivaizdu, kad nėra pakankamai oro gynybos sistemų, kad apsaugotume mūsų infrastruktūrą, – vienas Maskvos verslininkas pripažino laikraščiui „The Washinton Post“ . – Niekas nežino, ką daryti, kad padidintume gamybą. Tai siaubinga situacija, kurios Putinas ir jo artimiausias ratas, atrodo, nesitikėjo. Jie nesiruošė ilgam karui ir nėra pasirengę dronų karui.“
Straipsnyje pažymima, kad Ukrainos smūgių kampanijos plėtra, kelianti grėsmę dėl Krymo blokados ir iššaukusi didžiausią šalies istorijoje degalų krizę, sutampa su blogėjančia geopolitine situacija.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Rusijai naujomis sankcijomis, pagyrė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, taip pat pirmą kartą pasirašė Didžiojo septyneto (G-7) deklaraciją, kurioje buvo kalbama apie paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui. Visi šie žingsniai yra akivaizdūs „pavojaus signalai“, mano kitas leidinio šaltinis, artimas Rusijos diplomatiniam ratui.
Ekonomines problemas dar labiau padidins krentančios naftos kainos: po JAV ir Irano susitarimo vieno barelio rusiškos „Urals“ naftos kaina nukrito iki 50 JAV dolerių, tuo tarpu Finansų ministerijai gyvybiškai svarbu rasti lėšų karinėms išlaidoms padidinti, kurioms pirmąjį ketvirtį buvo skirta kas antras iš biudžeto išleistas rublis ir du trečdaliai į jį surinktų mokesčių.
Atsižvelgiant į milžinišką deficitą ir beveik išeikvotą Nacionalinį gerovės fondą, vyriausybė ims daugiau skolintis – o tai, savo ruožtu, paskatins infliaciją, „The Washinton Post“ sakė buvęs aukšto rango finansų sektoriaus pareigūnas.
Vis dėlto V.Putinas vargu ar pasiduos spaudimui ir, greičiausiai, ieškos būdų sustiprinti atsakomuosius smūgius Ukrainai, pastebima straipsnyje.
„Atrodo, kad mus laukia naujas eskalacijos ciklas“, – pridūrė pašnekovas, artimas Rusijos diplomatams.
Verslo bendruomenėje auga nuogąstavimai, kad valstybė ieškos būdų pasinaudoti privačių asmenų santaupomis, kad apmokėtų karą. Gandai apie indėlių konfiskavimą, sklandantys nuo 2024 m. pabaigos, birželį įgavo netikėtą tęsinį, kai Rusijos komunistų partijos pirmininkas Genadijus Ziuganovas staiga pasiūlė „mobilizuoti“ bankuose esančius gyventojų ir įmonių pinigus.
Ir nors vėliau jis atsiribojo nuo savo pareiškimų, tai nepadėjo numaldyti baimės.
„Vyriausybė gali bandyti gauti pinigų bet kokiomis priemonėmis. Kiekvienas galvoja, kaip išsiimti pinigus ir išvykti“, – žurnalistams teigė vienas Rusijos sostinės verslininkas.
Pasirengimo trūkumas yra būdingas V.Putino sistemai, kurioje viskas grindžiama jo dominuojančiu vaidmeniu, o valdžios šakų tarpusavio koordinavimas yra menkas, atkreipė dėmesį Tatjana Stanovaja, „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos studijų centro vyresnioji mokslo darbuotoja.
„Tai amžina Rusijos valdžios problema“ ir „rimtas išbandymas Rusijos ekonomikai bei gyventojams“, pabrėžė ekspertė.
„Lieka neaišku, ar jie turi veiksmų planą ar supratimą, kaip elgtis šioje situacijoje“, – pridūrė ji.
Iš Kinijos – griežtas raginimas Putinui dėl Ukrainos
10:48
Pekinas primygtinai ragina Maskvą ir Kyjivą atnaujinti derybas dėl karo pabaigos, pareiškė Kinijos nuolatinio atstovo Jungtinėms Tautoms pavaduotojas Sun Lei.
„Primygtinai raginame kuo greičiau užbaigti konfliktą. Taip pat primygtinai raginame atnaujinti derybas, parodyti tikrą politinę valią ir padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų pašalintos šio konflikto priežastys, visiškai ir besąlygiškai laikantis JT Statuto principų“, – dėstė Sun Lei per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.
Kinijos atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad šis karas daro vis didesnę įtaką civilių gyvenimui: „Dėl to kenčia niekuo nekalti taikūs gyventojai“.
Anot jo, Kinija laikosi „objektyvios ir nešališkos“ pozicijos Ukrainos klausimu, palaiko ryšius su visomis šalimis ir nepertraukiamai remia taikos derybas.
„Kartu su tarptautine bendruomene Kinija yra pasirengusi ir toliau atlikti konstruktyvų vaidmenį siekiant politinio krizės sprendimo“, – apibendrino Sun Lei.
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas per paskutinę savaitę du kartus pareiškė esąs pasirengęs grįžti prie derybų stalo dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Birželio 23 d. jis pasiūlė atnaujinti dialogą remiantis Stambulo susitarimais, taip pat atsižvelgiant į Ankoridže su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptartas sąlygas ir „realią padėtį vietoje“.
Birželio 28 d. interviu su Kremliaus propagandininku Pavelu Zarubinu Kremliaus vadovas pabrėžė esąs pasirengęs su JAV atstovais aptarti „visas detales, visus sąlygų aspektus“, susijusius su konflikto sprendimu.
Tuo pat metu V.Putinas papasakojo apie tariamą Kyjivo pasiūlymą atsisakyti smūgių vienas kito teritorijai ir apriboti karinius veiksmus Chersono ir Zaporižios srityse, taip pat vadinamosiose Donecko liaudies respublikoje ir Luhansko liaudies respublikoje.
V.Putinas leido suprasti, kad su tuo nesutinka, nes, jo žodžiais tariant, tokie žingsniai suteiktų pranašumą Ukrainos kariuomenei. Jis pridūrė, kad pagrindinis Rusijos kariuomenės ir jo paties uždavinys – „galutinis Donbaso ir Novorosijos išvadavimas“.
Estija išbandė šnipinėjimo droną, medžiojantį priešo elektroninius įrenginius
10:26
Estija per didžiausias šalies karines pratybas „Spring Storm“ sėkmingai išbandė naują elektroninės žvalgybos sistemą, sumontuotą ant lengvo FPV drono. Ji leidžia aptikti priešo elektroninius signalus (radarus, trukdymo sistemas, dronų valdymo stotis) iš didesnio atstumo nei antžeminiai jutikliai, skelbia „Defence Blog“.
Sistema sujungia bendrovės „Sky Spy“ sukurtą „SkyAgent 001“ pasyvų radijo dažnių jutiklį ir Orqa MRM2-10 FPV droną. Kadangi jutiklis pats neskleidžia signalų, jį sunku aptikti, o autonominė programinė įranga automatiškai atpažįsta elektroninių signalų šaltinius.
Plačiau skaitykite ČIA.
2 scenarijai: Kremlius sprendžia klausimą dėl Baltarusijos
09:41
Rusija stiprina politinį ir diplomatinį spaudimą Baltarusijai. Teigiama, kad Kremlius svarsto du scenarijus, susijusius su Minsku ir pradėtu karu Ukrainoje.
Apie tai paskelbė leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis Rusijos bei Europos pareigūnais, kurie dirba arba anksčiau dirbo vykdant politinius procesus.
„Rusija didina spaudimą Baltarusijai. Maskvos reikalavimai apima Baltarusijos teritorijos panaudojimą dronų atakoms prieš Ukrainą, taip pat fronto linijos išplėtimą į vakarus“, – rašo leidinys.
Teigiama, kad Maskva svarsto du pagrindinius scenarijus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainai – naujas grasinimas iš Lenkijos: „Su Bandera į Europos Sąjungą neįstos“
09:25
Ukraina susidurs su didele problema dėl savo prisijungimo prie Europos Sąjungos, jei jos vėliavose bus pavaizduoti Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) ir Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) simboliai, pareiškė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, kurį cituoja „Polsat News“.
„ES negalima ant pjedestalo kelti tų, kurie griauna europinį bendradarbiavimą. Su Bandera Ukraina į Europos Sąjungą neįstos. Niekas mums nesakys, kaip turime balsuoti dėl vienos ar kitos valstybės įstojimo į Europos Sąjungą“, – rėžė ministras.
Be to, jis pridūrė, kad Ukraina iš Lenkijos negaus pažadėtų „MiG“ naikintuvų, nes Varšuva iš Kyjivo nesulaukė dronų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis pasišaipė iš Putino svajonės gauti Donbasą: „Nė vienos pergalės“
08:47
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pašiepė Rusijos karinę kampaniją, teigdamas, kad per daugiau nei ketverius metus Kremlius nustatė ir atidėjo 15 terminų, iki kurių ketinta užimti rytinį Donbaso regioną.
Prezidento komentarai – atsakas į Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino dieną anksčiau išsakytą atmetimą to, ką Kremliaus lyderis pavadino Ukrainos pasiūlymu atsisakyti tolimojo nuotolio smūgių ir sumažinti karo veiksmų mastą.
V.Zelenskis pažymėjo, kad V.Putino pastabos parodo, jog jis neatsižvelgia į rusų, susiduriančių su eilėmis degalinėse, jausmus.
„Net naftą gaminanti valstybė, „degalinė“, kaip dažnai vadinama Rusija, dabar susiduria su degalų trūkumu“, – savo vakariniame kreipimesi Ukrainos lyderis traukė per dantį V.Putiną.
Anot jo, rusai, kurie dar nebuvo mobilizuoti „ir šiuo metu ginčijasi degalų eilėse, turėtų gerai apgalvoti, kas jų laukia“.
„Tai yra tiesioginė karo pasekmė. Viena iš daugelio pasekmių. Tai taip pat yra vienas pavyzdžių, kaip Ukraina reaguoja – tiksliai, o ne teroro aktais“, – pridūrė jis.
Nė vienos pergalės
V.Zelenskis tai pat prakalbo apie Kremliaus skelbiamus terminus, kuriuos Ukraina esą turėtų priimti kaip ultimatumus. Ukrainos lyderis priminė, kad per ketverius metus Maskva numatė ir vėliau atidėjo 15 terminų, iki kurių ketino užimti keturis Rytų Ukrainos regionus: Donecko ir Luhansko sritis Donbase, taip pat Zaporižios ir Chersono sritis.
„Rusijos politinė vadovybė tebėra apsėsta Donbaso, – pažymėjo jis. – Jei Rusija nebaigs karo, jai teks dar kartą atidėti tą terminą.“
Per kelias savaites po 2022 m. vasario mėn. invazijos į Ukrainą Rusijos pajėgos iš pradžių bandė veržtis į sostinę Kyjivą, tačiau, nepavykus užbaigti to žygio, jos pasitraukė ir sutelkė savo jėgas Donbaso užėmimui.
Rusija užėmė visą Luhansko sritį ir dideles Donecko bei Zaporižios sričių dalis.
Nors Maskvos pajėgos lėtai juda į vakarus per Donecko sritį, Ukrainos pareigūnai teigia, kad jų proveržis gerokai sulėtėjo, o Ukraina tuo tarpu intensyvina vidutinio ir ilgojo nuotolio dronų smūgių kampaniją.
Sekmadienį duodamas interviu V.Putinas pareiškė, kad Rusijos pajėgos toliau sieks savo karinio tikslo – visiškai užimti keturias Ukrainos sritis.
Jis pripažino, kad rusai susiduria su degalų trūkumu, tačiau atmetė, jo žodžiais tariant, naują Ukrainos pasiūlymą apriboti karo veiksmus, pavadindamas jį gudrybe, kuria siekiama sumažinti spaudimą Kyjivo ginkluotosioms pajėgoms.
Rusija skelbia numušusi 419 ukrainiečių dronų
08:33
Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad per naktį visoje šalies teritorijoje buvo numušti 419 ukrainiečių dronų.
Kyjivas pastaraisiais mėnesiais suintensyvino tolimojo nuotolio dronų smūgių kampaniją prieš Rusiją. Taip siekiama smogti energetikos infrastruktūrai, kuri yra gyvybiškai svarbus Kremliaus pajamų šaltinis karui finansuoti, šiuo metu tęsiamam jau penktuosius metus.
Oro gynybos sistemos „perėmė ir sunaikino 419 ukrainiečių fiksuoto sparno nepilotuojamų orlaivių“ įvairiuose šalies regionuose, socialiniame tinkle „Max“ paskelbė Gynybos ministerija.
Apie žuvusiuosius ar sužeistuosius nepranešama.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas anksčiau teigė, kad oro gynybos pajėgos per naktį numušė 50 „priešo dronų“, skridusių sostinės link.
Ši dronų ataka įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusija tarp ketvirtadienio ir penktadienio numušė 660 ukrainiečių dronų – tai vienas didžiausių skaičių nuo konflikto pradžios.
Praėjusią savaitę per ukrainiečių ataką taip pat kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje į pietryčius nuo Maskvos.
Monake – dar neregėtas tyčinis sprogimas: nukentėjo Ukrainos oligarchas
08:28
Monake pirmadienį per sprogstamojo įtaiso sukeltą sprogimą buvo sužeistas Ukrainos oligarchas Vadymas Jermolajevas ir dar du asmenys – tyčinis aktas, kokių šioje kunigaikštystėje iki šiol nėra buvę, pranešė institucijos.
Per sprogimą, įvykusį apie 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku gyvenamajame pastate gatvėje palei sieną su Prancūzija, buvo sužeisti trys žmonės, įskaitant paauglį.
Su tyrimu susipažinęs šaltinis, pageidavęs likti anonimišku, naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad vienas iš sužeistųjų yra V.Jermolajevas.
Monako valstybės ministras Christophe'as Mirmandas iš pradžių AFP sakė, kad sprogimas atrodo kaip „išpuolis“, tačiau vėliau šio termino atsisakė ir apibūdino jį kaip „tyčinį sprogimą“.
Monako princas Albertas II pavadino šį incidentą „baisiu nusikaltimu“ ir „šoku visai Monako bendruomenei“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prie Danijos krantų – Rusijos karo laivai ir superjachta, kuri, tikėtina, priklauso Putinui
08:22
Pirmadienį pro Daniją praplaukė trijų Rusijos laivų konvojus. Tarp jų, pasak pranešimų, ir laivas „Graceful“, kuris laikomas asmenine Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino superjachta. Laivas pirmą kartą nuo 2022 m. įjungė atsakiklį, rašo danų žiniasklaida.
DR teigimu, prieš vidurnaktį laivai buvo pastebėti plaukiantys per Didžiojo Belto sąsiaurį, o ryte – palei Anholto salą. Jachtos pasirodymą Danijos teritoriniuose vandenyse užfiksavo laivybos stebėjimo projektai. Žurnalistai tai patvirtino nuotraukomis, kurias nuo kranto padarė keli žmonės.
Nurodoma, kad konvojui be jachtos priklauso eskadrinis minininkas ir patrulinis kateris.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos dronai vėl pasiekė Maskvą: Rusija praneša apie dešimtis numuštų orlaivių
06:44
Rusijos oro gynybos sistemos per naktį numušė dešimtis į Maskvą skriejusių Ukrainos dronų, antradienį pranešė sostinės meras Sergejus Sobianinas.
Kyjivas pastaraisiais mėnesiais suintensyvino tolimojo nuotolio dronų smūgių kampaniją prieš Rusiją. Taikytasi ypač į energetikos infrastruktūrą, siekiant pakenkti svarbiam Kremliaus pajamų šaltiniui, finansuojančiam karą, kuris tęsiasi jau penktus metus.
„Rusijos gynybos ministerijos oro gynybos pajėgos numušė šešis priešo dronus, skridusius Maskvos link“, – platformoje „Telegram“ rašė S.Sobianinas, nurodydamas, kad bendras perimtų dronų skaičius pasiekė 46.
„Įvykio vietoje, kur nukrito nuolaužos, dirba specialiosios tarnybos“, – pridūrė jis.
Anksčiau S.Sobianinas skelbė, kad Rusijos oro gynyba dirba perimdama „priešo dronus“, skriejančius sostinės link.
Ši dronų ataka įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija tarp ketvirtadienio ir penktadienio numušė 660 Ukrainos dronų – tai vienas didžiausių skaičių nuo konflikto pradžios.
Praėjusią savaitę per Ukrainos ataką taip pat kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje Maskvos pietryčiuose.
Po kruvinų Rusijos smūgių – griežtas Zelenskio pažadas
06:27
Ukraina tinkamai atsakys į Rusijos smūgius civiliams taikiniams ir silpnins Rusijos valstybės aparatą bei jos galimybes tęsti karą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kaip praneša „Ukrinform“, tokią žinią prezidentas paskelbė vaizdo kreipimesi platformoje „Telegram“.
„Rusija surengė itin ciniškus smūgius Zaporižiai ir Dniprui. Zaporižioje iš esmės buvo medžiojama civilinė infrastruktūra ir paprasti automobiliai. Rusai dronais FPV ir kitų tipų bepiločiais atakuoja patį gyvenimą.
Buvo smogta į įprastą mikroautobusą, vienas smūgis pataikė netoli miesto autobuso. Deja, yra žuvusiųjų. Daug žmonių buvo sužeista. Taip pat įvykdytas žiaurus ir visiškai beprasmis smūgis Dniprui. Taikiniu tapo paprasta civilinė gamykla. Žuvo žmonės, daugiau kaip dvi dešimtys buvo sužeisti“, – sakė jis.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad Rusijos smūgiai buvo suduoti Chersono, Charkivo, Donecko ir Sumų sritims bei pareiškė užuojautą visiems, kurie per šias atakas neteko artimųjų.
„Rusija tęsia savo teroristinį karą prieš Ukrainą ir ukrainiečius. Žinoma, į visus šiuos smūgius atsakysime visiškai pagrįstai. Ir tai darome taip, kad pirmiausia padarytume žalą Rusijos valstybės aparatui ir susilpnintume Rusijos galimybes tęsti šį karą“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariuomenė smogė Dniprui, pataikydama į pramonės objektą. Per Rusijos raketų ataką žuvo šeši žmonės, dar 29 buvo sužeisti.
