Kartu valstybės vadovas sakė, kad įstatymą nusiųs Konstituciniam Teismui peržiūrėti. Šiai teisėkūros iniciatyvai priešinasi opozicija. Jos nuomone, ji prieštarauja Konstitucijai, o pati komisija bus naudojama parodomajam teismui prieš buvusį Lenkijos ministrą pirmininką Donaldą Tuską (jis vyriausybei vadovavo 2007–2014 m.) ir jo kabineto narius, kuriuos valdančioji Jungtinių dešiniųjų jėgų koalicija, vadovaujama konservatyvios „Teisės ir teisingumo“ partijos (PiS), kaltina ryšiais su Kremliumi. Vyriausybės oponentai jau pavadino įstatymą „lex Tusk“.
„Teisinė šizofrenija“
Komisija turėtų išanalizuoti Lenkijos valdžios institucijų veiksmus nuo 2007 m., kai į valdžią atėjo Donaldo Tusko „Pilietinės platformos“ partija.
Tai nurodoma ir įstatymo projekto pagrindime: „Negalima nepastebėti, kad Donaldo Tusko vyriausybė 2007–2014 m. vykdė visiškai kitokią politiką Rusijos Federacijos atžvilgiu. Ji vadinama santykių su Rusija „perkrovimu“, šios politikos koncepciją Vokietijoje suformavo Angelos Merkel vyriausybė. Tam laikotarpiui būdingi įvairaus lygio Lenkijos ir Rusijos valdžios institucijų atstovų susitikimai, ypač su Vladimiru Putinu ir Sergejumi Lavrovu.
Dujų sutarties su „Gazprom“ pasirašymas 2010 m., kurį atliko Waldemaras Pawlakas (D.Tusko vyriausybės vicepremjeras ir ekonomikos ministras), buvo tuometinio „perkrovimo“ simbolis, todėl nekyla abejonių, kad Komisijos įsteigimas yra pagrįstas“.
Populiarus Lenkijos portalas „Onet“ pažymi, kad įstatymo projekto pagrindime neminimas, pavyzdžiui, 2012 m. Rusijos bendrovės „Akron“ bandymas perimti Lenkijos chemijos bendrovę „Grupa Azoty S.A.“. D.Tusko vyriausybė šį bandymą blokavo. Tuomet rusus rėmė Lenkijos bankas „Dom Maklerski WBK“, kuriam tuo metu vadovavo dabartinis ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Komisija turi tik tris mėnesius išanalizuoti Lenkijos vyriausybės ryšius su Kremliumi per pastaruosius 15 metų. Pirmoji ataskaita turi būti paskelbta rugsėjo 17 d., likus mėnesiui iki parlamento rinkimų.
Pasak komentatorių, partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) tikisi panaudoti šį dokumentą kaip paskutinį kozirį. PiS tikisi, kad komisijos ataskaita padės patraukti į savo pusę neapsisprendusius rinkėjus, kurie vadovaujasi logika: bet kas, tik ne D.Tuskas. Rugsėjo 17 d. data svarbi ir Lenkijos dešiniųjų jėgų istorinės politikos kontekste: būtent šią dieną 1939 m. į Lenkiją įsiveržė sovietų kariuomenė.
Komisija galės uždrausti politikui ar pareigūnui „10 metų vykdyti funkcijas, susijusias su valstybės lėšų skirstymu“, t. y. nutraukti bet kokią politinę karjerą.
Įstatymą kritikavo ne tik opozicija. Žymiausi Lenkijos teisininkai nurodo, kad jis pažeidžia Konstituciją.
Labiausiai prieštaringos dokumento nuostatos buvo, pirma, komisijos veiklos ribų peržengimas, nes ji nėra parlamentinė tyrimo komisija. Antra, komisija turės itin plačius įgaliojimus – už neatvykimą į posėdį ji galės skirti iki 50 000 zlotų (beveik 12 000 JAV dolerių) baudą; ji galės prašyti prokuratūros atlikti kratą, o policijos – pateikti telefono sąskaitas ir pan.
Viena iš svarbiausių naujosios komisijos galių bus sankcijų, kurias ji gali nustatyti, spektras. Visų pirma ji galės uždrausti politikui ar pareigūnui „10 metų vykdyti funkcijas, susijusias su valstybės lėšų skirstymu“, t. y. nutraukti bet kokią politinę karjerą.
Abejonių kelia ir tai, kad nėra aiškios „Rusijos įtakos“ apibrėžties – pagal įstatymo projekte vartojamą formuluotę tokia įtaka gali būti laikomas bet koks kontaktas su Rusijos valdžios institucijomis.
Teisininkas ir Varšuvos universiteto profesorius Marcinas Matschakas nurodo, kad šis įstatymas pažeidžia bent kelias Konstitucijos nuostatas.
„Jei pats prezidentas, pasirašydamas šį įstatymą, sako, kad turi kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadinasi, įstatymas persmelktas antikonstitucingumo. Man susidaro įspūdis, kad prezidentas įstatymą pasirašė politiko ranka, o į Konstitucinį Teismą jį nusiuntė teisininko ranka, nes kaip teisininkas (Andrzejus Duda pagal išsilavinimą yra teisininkas) jis žino, kad šis įstatymas yra burbulas.
A.Duda veikia teisinės šizofrenijos sąlygomis: jis jį pasirašo ir kartu neatmeta galimybės, kad jis prieštarauja Konstitucijai, nes iš karto taip ir sako“, – Lenkijos leidiniui „Rzeczpospolita“ pateiktame komentare teigė M.Matschakas.
-
Lenkijos valdančioji partija nori sudaryti komisiją Rusijos įtakai tirti
-
Lenkijos parlamentas pritarė prieštaringai vertinamam įstatymui dėl Rusijos įtakos
-
Lenkijos prezidentas prašo ekspertų nuomonės dėl įstatymo dėl Rusijos įtakos
-
Lenkijos prezidentas A.Duda priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą dėl Rusijos įtakos
Briuselis ir Vašingtonas nepatenkinti
Galimybė demokratinėje valstybėje sudaryti komisiją, galinčią atimti iš piliečių teisę būti renkamiems į valstybines pareigas, sukėlė nerimą Briuselio ir Vašingtono politikams.
„JAV vyriausybė yra susirūpinusi dėl Lenkijos įstatymo projekto dėl Rusijos įtakos tyrimo komisijos“, – sakė JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.
Jis sakė, kad įstatymas gali būti panaudotas „siekiant trukdyti laisviems ir sąžiningiems rinkimams Lenkijoje“. „Pritariame daugelio stebėtojų išreikštam susirūpinimui, kad šis įstatymas gali būti panaudotas opozicijos politikų kandidatūroms blokuoti be tinkamo proceso“, – pridūrė jis. Anksčiau JAV ambasadorius Lenkijoje Markas Brzezinskis padarė panašius pareiškimus.
Briuselis taip pat pažadėjo įsikišti. „Galiu jus patikinti, kad nedvejodami imsimės neatidėliotinų veiksmų, kai matysime, kad yra galimybių ir poreikis imtis tokių veiksmų“, – sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Vera Jourova.
„Šiuo metu esame ypač susirūpinę dėl padėties Lenkijoje, – sakė už teisingumą ir teisinę valstybę atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas. – Negalima sutikti su tokios sistemos egzistavimu, nes tokie sprendimai (atimti iš kokio nors asmens teises) negali būti priimami nedalyvaujant nepriklausomam teismui“.
A.Duda jau atsitraukia
Lenkijos vyriausybės atstovai tvirtina, kad asmuo, kuriam komisija nuspręs taikyti kokias nors sankcijas, galės kreiptis į teismą ir užginčyti tokį sprendimą.
Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mülleris, paklaustas apie JAV ir ES reakciją, naujienų televizijai „Polsat News“ sakė: „Iš šių reakcijų aišku, kad jos, deja, grindžiamos informacija, kuri neatitinka teisinės tikrovės.“
P.Mülleris pažymėjo, kad įstatyme numatyta galimybė teismine tvarka peržiūrėti svarbiausius komisijos sprendimus, įskaitant draudimą eiti viešąsias pareigas. „Įstatymas niekaip neriboja piliečio teisės būti išrinktam į Seimą, kad ir kokių sprendimų ši komisija imtųsi“, – pabrėžė P.Mülleris.
Lenkijos vyriausybės atstovas pridūrė, kad panašios komisijos taip pat veikia Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir vienoje iš Vokietijos žemių.
Be to, prezidentas A.Duda sakė, kad reikia ištirti Rusijos įtaką ne tik Lenkijoje, bet ir visoje ES.
Prezidentas A.Duda sakė, kad reikia ištirti Rusijos įtaką ne tik Lenkijoje, bet ir visoje ES.
„Paprašiau ministro pirmininko iškelti šį klausimą Europos Vadovų Taryboje, kur renkasi aukščiausi ES vadovai, kad tokia komisija būtų paskirta bendru valstybių narių sprendimu“, – sakė prezidentas.
Tačiau penktadienį A.Duda jau žengė žingsnį atgal. Jis pareiškė, kad pasiūlys pataisą, kuri neleistų komisijai taikyti griežtų nuobaudų asmenims, kurių atžvilgiu vykdys tyrimus, ir teigė, kad „tai pašalins daug ginčų, susijusių su šiuo įstatymu“.
Penktadienį A.Duda pareiškė, kad jo pataisa nuobaudos būtų panaikintos.
Vietoj to komitetas tiesiog paskelbtų pareiškimą, kuriame nurodytų, kad asmuo pasidavė Rusijos įtakai, todėl nėra jokių garantijų, kad jis tinkamai dirbs viešojo intereso labui.
A.Duda taip pat sakė, kad siūlytų į komitetą įtraukti ekspertus, o ne įstatymų leidėjus.
„101 priežastis išeiti į gatves“
Neabejojama, kad D.Tuskas pasirodys naujojoje komisijoje, kuri netrukus bus sudaryta. Tačiau „Pilietinės platformos“ ir kitų opozicinių partijų nariai pareiškė neketinantys dalyvauti komisijos veikloje, nors tokią galimybę turi.
Tuo pat metu skandalas, kurį pakurstė naujasis įstatymo projektas, gali būti naudingas pačiai opozicijai, kuri planuoja eitynes birželio 4 d. – pirmųjų iš dalies laisvų rinkimų 1989 m., kurių rezultatai buvo svarbūs tolesnei Lenkijos demokratizacijai, metines.
„Lex Tusk“ sutelkė išsibarsčiusią opoziciją. Eitynes dar balandžio mėnesį inicijavo „Pilietinė platforma“. D.Tuskas akcijos tikslą įvardijo kaip „protestą prieš aukštas kainas, vagystes ir sukčiavimą, už laisvus rinkimus ir demokratinę, europietišką Lenkiją“.
„Geriausias atsakymas į tai, kas įvyko ir kas iš tiesų yra vienas dramatiškiausių momentų Lenkijos demokratijos istorijoje nuo 1989 m., būtų birželio 4 d. eitynės, – sakė D.Tuskas. – Buvo šimtas priežasčių išeiti į gatves ir protestuoti prieš tai, kas vyksta Lenkijoje. Tai 101-oji priežastis. Tokia pat svarbi kaip ir ankstesnės“, – sakė opozicijos politikas.
Prezidentui A.Dudai pasirašius įstatymą dėl naujos komisijos, prie eitynių nusprendė prisijungti ir kiti opozicijos lyderiai.
