Sekite 15min Google
Pasak jo, „Vakarų šalys pastatė ant konflikto tęsimo“ ir „visiško taikaus sureguliavimo būdų neigimo“, todėl neva „visi bandymai vesti dialogą atsitrenkia į nesutaikomą europiečių norą sužlugdyti bet kokias galimybes pasiekti susitarimų“.
„Pakeisti šią tendenciją artimiausiu metu vargu ar pavyks. Europa toliau finansuos Ukrainą. Ir iš mūsų pusės turi būti pasiruošimas pakankamai ilgalaikiams kariniams veiksmams, tačiau su apgalvota strategija“, – propagandos pranešimus kartojo Rusijos diplomatas.
Anksčiau, liepos 9 d., Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva ketina tęsti karą tol, kol bus pasiekti tikslai, kuriuos Vladimiras Putinas nurodė per kalbą Rusijos užsienio reikalų ministerijoje 2024 metų birželį.
Tos kalbos metu V.Putinas reikalavo Ukrainos kapituliacijos: Ukrainos kariuomenės išvedimo iš visos Donbaso teritorijos, taip pat iš Zaporižios ir Chersono sričių, šių regionų ir Krymo pripažinimo rusiškais, Ukrainos atsisakymo stoti į NATO, taip pat Ukrainos „demilitarizacijos“ ir „denacifikacijos“ įvykdymo.
Putinas kalba apie tolimesnį karą
Liepos mėnesį V.Putinas vėl davė suprasti, kad karas tęsis. Susitikime su Valstybės Dūmos deputatais jis pareiškė, kad karinės išlaidos išliks vienu iš prioritetų rengiant federalinį biudžetą 2027–2029 metams. Kartu V.Putinas apkaltino, kad Vakarų šalys neva paleido „rusofobijos mašiną“ ir patikino, kad Rusijos valdžia yra pasiruošusi „ryžtingai atremti bet kokius priešiškus žingsnius“.
Tuo tarpu Rusijoje toliau diskutuojama apie galimos naujos mobilizacijos bangos galimybę. Kaip rašė „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais, Kremlius gali ją paskelbti po rugsėjo mėnesio Valstybės Dūmos rinkimų – visa tai dėl mažėjančio savanorių srauto, kuris trukdo įgyvendinti V.Putino planus užgrobti visą Donbasą. Apie tikėtiną mobilizaciją po rinkimų pranešė ir vadinamieji „Z“ kanalai, vertindami galimą jos mastą — 1,2 mln. žmonių.
