Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ straipsnyje „Lietuvos mokyklinis vadovėlis heroizuoja Hitlerio talkininkus“ teigia, kad Lietuvos dešimtokams skirtame istorijos vadovėlyje Birželio sukilimo dalyviai vaizduojami pernelyg palankiai. Agentūros teigimu, vadovėlio autoriai „kaip didvyrius pristato vietinius diversantus, kovojusius fašistinės Vokietijos pusėje“.
„RIA Novosti“ taip pat kritikuoja vadovėlyje pateikiamą informaciją apie Lietuvių aktyvistų frontą. Agentūra cituoja ištrauką, kurioje teigiama, kad „Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje Kazys Škirpa įsteigė Lietuvių aktyvistų frontą, ši organizacija pradėjo rengti sukilimą. Prasidėjus karui, prasidėjo ir sukilimas.“ Rusijos valstybinės žiniasklaidos vertinimu, taip Birželio sukilimo dalyviai pristatomi kaip „aktyvistai“ ir „sukilėliai“, neva nutylint jų ryšius su nacistine Vokietija.
Straipsnyje taip pat teigiama, kad vadovėlyje aprašomi sukilėlių veiksmai prieš Raudonąją armiją, kalėjimų užėmimas ir kalinių išlaisvinimas, tačiau nepakankamai dėmesio skiriama tam, kad dalis jų dalyvavo antisemitiniuose išpuoliuose ir žydų pogromuose. Remdamasi tuo, „RIA Novosti“ daro išvadą, jog Lietuvos istorijos vadovėlis esą heroizuoja nacistinės Vokietijos talkininkus.
Kas parašyta vadovėlyje?
Kalbama apie istorijos vadovėlį 10 klasei, kurio vyriausiasis redaktorius yra humanitarinių mokslų daktaras, istorijos mokytojas ekspertas Mindaugas Tamošaitis (leidykla „Baltos lankos“, parengtas pagal 2022 m. ugdymo programą).
Vadovėlio 4 skyriuje „Antrasis pasaulinis karas: žmogiškumo išbandymas“ nuosekliai aptariamos Antrojo pasaulinio karo priežastys, pirmieji karo metai ir jo padariniai.
Jame nagrinėjama Lietuvos okupacija ir sovietizacija, karo veiksmai Rytų fronte bei Ramiajame vandenyne, Birželio sukilimas ir nacistinės okupacijos režimas Lietuvoje, taip pat buvusio Lietuvos pasiuntinio Vokietijoje Kazio Škirpos ir jo vadovauto Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) veikla.
Nemaža dėmesio dalis skiriama Holokaustui Europoje ir Lietuvos žydų tragedijai, kasdieniam gyvenimui okupuotose šalyse, kolaboravimui bei pasipriešinimui.
Vienos teisybės nėra
Istorikas socialinių mokslų daktaras, knygos „Atminties karai“ autorius Algis Bitautas, komentuodamas publikaciją pastebėjo, kad tokie bandymai iškraipyti istoriją nėra nauji.
„Manęs nestebina tradicinis Rusijos pasipiktinimas Birželio sukilimu. Tokios reakcijos kartojasi kone kasmet artėjant birželio įvykių minėjimui. Tačiau prieš kritikuojant vertėtų bent atsiversti patį vadovėlį.
Birželio sukilimas Lietuvai svarbus tiek politiniu, tiek moraliniu požiūriu. Sukilėliai ir Lietuvos laikinoji vyriausybė sugriovė sovietinį mitą, kad Lietuva 1940 m. esą savanoriškai ir džiugiai įstojo į SSRS.
Jeigu tauta po metų griebėsi ginklo prieš sovietinę valdžią, vadinasi, okupacija nebuvo nei savanoriška, nei pageidaujama. Būtent ši aplinkybė Maskvai iki šiol yra ypač nepatogi“, – komentavo A.Bitautas.
Neigia okupaciją
„RIA Novosti“ publikacijoje kritikuojama ir tai, kad vadovėlyje 1940 m. Lietuvos įtraukimas į Sovietų Sąjungos sudėtį įvardijamas kaip okupacija.
Toks vertinimas atspindi seniai Kremliaus propagandoje naudojamą naratyvą, kuriuo siekiama paneigti Baltijos šalių okupacijos faktą.
Rusijos valstybinė žiniasklaida ir pareigūnai nuolat kartoja, esą Lietuva, Latvija ir Estija prie SSRS prisijungė savanoriškai arba buvo „išvaduotos“, tačiau ši interpretacija ignoruoja istorinius faktus.
1940 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pateikė Lietuvai ultimatumą, apkaltinusi šalies vyriausybę pažeidus savitarpio pagalbos sutartį, kuri buvo pasirašyta Maskvos spaudimu 1939 m. rudenį, netrukus po Molotovo–Ribbentropo pakto.
Lietuvai ultimatumą priėmus, į šalį buvo įvesta papildoma Raudonosios armijos kariuomenė, suformuota Maskvai lojali valdžia, o netrukus panaikinta nepriklausomos valstybės politinė sistema.
Ne kartą tvirtinta ir tai, kad Lietuva, Latvija ir Estija neva nebuvo okupuotos Sovietų Sąjungos, nes tam nebuvo panaudota karinė jėga.
Portalo LRT.lt kalbinto Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docento Algirdo Jakubčionio teigimu, sovietmečiu vykusiam procesui nusakyti sąvoka „rinkimai“ apskritai netinka: „Jokių rinkimų tuo laikotarpiu nebūdavo. Geriausiu atveju tai būtų parinkimas tų asmenų, kuriuos parinkdavo atitinkamos institucijos.“
Lietuva su sovietine rinkimų sistema pirmą kartą susidūrė 1940 m. vasarą – pirmosios sovietų okupacijos metu. Naktį iš birželio 14-osios į 15-ąją Lietuvos Vyriausybei be jokio pasipriešinimo priėmus Sovietų Sąjungos ultimatumą, jau kitą dieną mūsų valstybės sieną kirto sovietinė karinė technika.
Plačiau skaitykite: Rusijos propagandos manipuliacijos: Baltijos šalių okupacijos nebuvo, nes nebuvo panaudota karinė jėga
Birželio 15 d. popietę į Kauną atvyko Vladimiras Dekanozovas – SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro Viačeslavo Molotovo pavaduotojas. Realią valdžios kontrolę okupuotoje Lietuvoje į savo rankas perėmusiam Maskvos pasiuntiniui paskirtos ypatingojo Sovietų Sąjungos vyriausybės įgaliotinio pareigos.
Dar prieš išvykdamas iš Lietuvos, prezidentas Antanas Smetona birželio 15 d. savo pavaduotoju eiti valstybės vadovo pareigas paskyrė ministrą pirmininką Antaną Merkį.
Iki rinkimų vedę įvykiai klostėsi pagal Maskvoje parengtą scenarijų. Birželio 17 d. prezidentą pavadavęs A.Merkys ministru pirmininku paskyrė tarpukariu su komunistais bendradarbiavusį žurnalistą Justą Paleckį. Tą pačią dieną patvirtinta ir marionetinė Liaudies vyriausybė.
Tos pačios birželio 17 d. vakare J.Paleckis ministro pirmininko postą perdavė Vincui Krėvei-Mickevičiui, o pats ėmėsi prezidento pareigų.
Taigi, Lietuvos inkorporavimas į SSRS tarptautinėje istoriografijoje vertinamas kaip okupacija, o jos neigimas laikomas politizuotu naratyvu, būdingu Rusijos valstybinei propagandai.
Kalbama ir nepatogiomis temomis
Pasak A.Bitauto, rusų propagandos ruporo kritikuojamame vadovėlyje nėra jokių požymių, leidžiančių daryti išvadas apie tariamą nacizmo šlovinimą.
„Priešingai nei Rusijoje, kur egzistuoja vienas „teisingas“ istorijos vadovėlis ir viena oficiali istorijos interpretacija, Lietuvoje veikia vadovėlių konkurencija.
Mokyklos gali rinktis iš kelių skirtingų leidyklų parengtų vadovėlių, o istorija pateikiama remiantis įvairiais šaltiniais ir skirtingomis istorikų interpretacijomis. Pažvelgus į kritikuojamą 10 klasės vadovėlį matyti, kad jame aiškiai įvardijamos Birželio sukilimo priežastys: sovietinė okupacija, represijos, trėmimai ir besitraukiančių sovietų įvykdytos žudynės.
Taip pat pabrėžiama, kad sukilimo tikslas buvo atkurti Lietuvos valstybingumą, pristatoma Lietuvos laikinoji vyriausybė, jos veikla ir mėginimas grąžinti iki okupacijos galiojusią teisinę tvarką. Vadovėlis taip pat nevengia kalbėti apie sudėtingesnius ir prieštaringus to laikotarpio aspektus.
Būtent toks ir yra šiuolaikinės istorijos mokymo tikslas – ne kurti mitus, o parodyti visą istorinio reiškinio sudėtingumą“, – pabrėžė istorijos mokytojas.
Pasiūlė atidžiau pažvelgti į vadovėlio temas
A.Bitautas atkreipė dėmesį į ištrauką iš vadovėlio tema „Lietuvos žydų tragedija“:
„Nereikia pamiršti, kad skyrėsi lietuvių ir žydų požiūris į sovietų bei vokiečių okupacijas. Žydai bijojo, kad vokiečių kariuomenė įžengs į Lietuvą, o lietuvių tauta to laukė kaip išganymo, ypač po 1941 m. birželio viduryje sovietų vykdytų trėmimų. Tai negalėjo nepaveikti abiejų tautų santykių.
Aistras pakurstė dar pirmosios sovietų okupacijos metais tarp lietuvių pasklidęs žydo bolševiko, Lietuvos nepriklausomybės duobkasio, mitas. Nors 1940 m. vasarą prievarta prijungus Lietuvą prie Sovietų Sąjungos daliai žydų, kaip ir lietuviams, buvo suteikta galimybė daugiau prisidėti prie valstybės valdymo, aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime, per pirmąją sovietų okupaciją žydai smarkiai nukentėjo dėl trėmimų ar nacionalizacijos. 1940 m. vasarą Liaudies vyriausybėje, Liaudies seime, represinėse struktūrose žydų skaičius procentiškai buvo nedidelis.
Be to, Holokaustui Lietuvoje didelę įtaką darė Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) skelbtas antisemitizmas. LAF programoje buvo numatyta atkurti nepriklausomą Lietuvą, taip pat galutinai išspręsti žydų klausimą. Kuriant LAF programą daugiausia prisidėjo jo vadovas Kazys Škirpa, žymus filosofas, LAF ideologijos komisijos pirmininkas Antanas Maceina, rašytojas, tautininkas Bronys Raila“, – rašoma vadovėlyje.
„Perskaičius šią ištrauką sunku suprasti, kuo ji galėtų neįtikti Rusijos propagandai. Joje aiškiai kalbama apie skirtingą lietuvių ir žydų patirtį sovietų bei nacistinės okupacijos metais, paneigiamas mitas apie tariamą kolektyvinę žydų atsakomybę už sovietinį režimą, aptariamas LAF antisemitizmas ir jo reikšmė Holokausto istorijai Lietuvoje.
Kitaip tariant, vadovėlis nevengia nė vienos sudėtingos temos. Tačiau lygiai taip pat jis kalba ir apie sovietinę okupaciją, represijas, trėmimus, Birželio sukilimą bei siekį atkurti Lietuvos valstybingumą.
Būtent toks įvairiapusis požiūris ir yra istorijos mokymo tikslas – ne nutylėti nepatogius faktus, o parodyti jų visumą ir sudėtingumą. Todėl kaltinimai, esą Lietuvos vadovėliai skleidžia vienpusišką ar „nacius reabilituojančią“ istoriją, atrodo mažų mažiausiai keistai, kai pats vadovėlio tekstas pateikia gerokai platesnį ir niuansuotesnį vaizdą“, – aiškino A.Bitautas.
15min verdiktas: trūksta konteksto. „RIA Novosti“ pateikia selektyvią Lietuvos istorijos vadovėlio interpretaciją ir nutyli reikšmingą jo turinio dalį. Vadovėlyje Birželio sukilimas pristatomas kaip antisovietinis pasipriešinimas ir siekis atkurti Lietuvos valstybingumą, tačiau kartu aptariamas Lietuvių aktyvistų fronto antisemitizmas, Holokaustas Lietuvoje ir Lietuvos žydų tragedija.
Rusijos valstybinė žiniasklaida taip pat kartoja Kremliaus naratyvą, neigiantį 1940 m. sovietinės Lietuvos okupacijos faktą, nors šis vertinimas grindžiamas istorikų pripažintais faktais. Todėl teiginiai, esą Lietuvos mokyklinis vadovėlis „heroizuoja Hitlerio talkininkus“, iškraipo vadovėlio turinį ir ignoruoja jame pateikiamą platesnį istorinį kontekstą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
