Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Rusijos žvalgybos reputaciją žlugdo absurdiškos klaidos

Slaptumu garsėjanti Rusijos karinės žvalgybos tarnyba atsidūrė nepageidautino dėmesio centre dėl savo akivaizdžių klaidų, atskleidusių jos agentų numanomą vaidmenį buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijime ir mėginime surengti kibernetinę ataką prieš tarptautinę cheminių ginklų priežiūros organizaciją.
Įtariami GRU agentai Amsterdamo Schipolio oro uoste
Įtariami GRU agentai Amsterdamo Schipolio oro uoste / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Riktai Solsberyje

Didžioji Britanija nustatė dviejų įtariamųjų, siejamų su kovą Anglijos mieste Solsberyje įvykdytu S.Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga, tapatybę, jiems dukart apsilankius šiame mieste dvi dienas iš eilės. Šių vyrų veidai buvo nufilmuoti daugelio apsaugos kamerų, įskaitant įtaisytas netoli S.Skripalio namų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas Solsberyje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas Solsberyje

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad kad šie vyrai yra niekuo dėti „civiliai“ ir paragino juos pasirodyti per televiziją, jiedu davė interviu Kremliaus finansuojamam kanalui RT ir patvirtino, kad jų vardai yra tokie patys, kokie buvo įrašyti Britanijoje naudotuose pasuose: Ruslanas Boširovas ir Aleksandras Petrovas.

„Scanpix“ nuotr./Ruslanas Boširovas (kairėje) ir Aleksandras Petrovas
„Scanpix“ nuotr./Ruslanas Boširovas (kairėje) ir Aleksandras Petrovas

Vyrai televizijos studijoje atrodė sutrikę ir galbūt išsigandę, ne itin įtikinamai aiškindami, kad tėra paprasti turistai, norėję pamatyti Solsberio katedros 123 metrų aukščio smailę.

Tačiau Rusijos laikraštis „Fontanka“ ir Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi žurnalistinių tyrimų grupė „Bellingcat“ išsiaiškino, kad abiejų vyrų pasai, sprendžiant iš jų numerių, buvo išduoti vienu metu. Tai būtų sunku paaiškinti, jeigu jiedu būtų kartu atostogaujantys paprasti verslininkai.

Šis faktas padėjo aptikti kitų agentų su panašiais pasų numeriais.

„Bellingcat“ patikrinta viena oficiali duomenų bazė atskleidė daugiau faktų, kad abu vyrai nėra paprasti piliečiai. A.Petrovo anketoje buvo Rusijos gynybos ministerijos telefono numeris.

Be to, „Bellingcat“ išsiaiškino, kad Ruslanas Boširovas pagal išvaizdą labai panašus į Anatolijų Čepigą – aukštų apdovanojimų pelniusį karinės žvalgybos tarnybos GRU karininką.

Netgi Kremliui ištikimas bulvarinis dienraštis „Komsomolskaja pravda“ citavo vieną veidų atpažinimo ekspertą, patvirtinusį, kad panašumo iš tikrųjų esama.

Tyrėjų tinklalapiai ir žiniasklaida rado nuotraukų, kuriose A.Čepigos portretas matomas kabantis karo akademijos, kurioje jis mokėsi, garbės lentoje. Internete taip pat aptikta duomenų apie jam neva slapta skirtą Rusijos didvyrio medalį – aukščiausią šalies apdovanojimą.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Anatolijus Čepiga
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Anatolijus Čepiga

Rusija oficialiai neigė, kad R.Boširovas ir A.Čepiga yra vienas ir tas pats asmuo, taip pat kad žmogus tokiu vardu yra apdovanotas didvyrio medaliu.

Sučiupti prie OPCW

Nyderlandai savo ruožtu ketvirtadienį paskelbė, kad balandį sučiupo diplomatinius pasus turėjusius Rusijos agentus, kai šie Hagoje mėgino mėgino įsilaužti į Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) kompiuterines sistemas, būdami šalia šios agentūros būstinės pastatytame automobilyje.

Du jų turėjo pasus, kurių numerių eiliškumas irgi labai mažai skyrėsi. Vienas įtariamųjų taip pat turėjo taksi čekį už kelionę į vieną Maskvos oro uostą iš gatvės, kurioje yra vienas GRU objektas. Čekį išrašiusi taksi bendrovė patvirtino Rusijos žiniasklaidai, kad šis fiskalinis dokumentas yra autentiškas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Išaiškintų Rusijos šnipų diplomatiniai pasai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Išaiškintų Rusijos šnipų diplomatiniai pasai

„Bellingcat“ patikrino pasų duomenis juodojoje rinkoje prieinamoje kelių policijos duomenų bazėje ir nustatė, kad vienas iš jų susijęs su automobiliu, registruotu tuo pačiu adresu, kur yra minėtas GRU objektas. Taip pat paaiškėjo, kad yra iš viso 305 tokie asmenys.

Tokios informacijos, leidžiančios nustatyti agentų tapatybę, buvimas yra „įsimintino nekompetentingumo“ ir „banalios korupcijos“ požymis, savo „Twittter“ žinutėje rašo Carnegie centro Maskvoje darbuotojas Aleksandras Gabujevas. Pasak jo, tokie duomenys tikriausiai naudojami, kad žvalgybos pareigūnai išsisuktų nuo baudų už eismo taisyklių pažeidimus mokėjimo.

Paaiškėjo, kad numanomų agentų nuotraukų galima rasti viešai prieinamuose šaltiniuose, pavyzdžiui, vienos mėgėjų futbolo lygos tinklalapyje ir viename pažinčių portale.

Maskvos dūmos deputatė Anastasija Briuchanova per „Twitter“ parašė, kad per rinkimų kampaniją valandą vaikštinėjo po vieną GRU kompleksą – tiesiog „atidariusi duris ir įėjusi“ – kol buvo sustabdyta.

Kremlius ir Rusijos kariškiai kol kas nekomentavo naujausių kaltinimų dėl kibernetinių atakų, bet Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova tikino, kad tai tėra Vakarų „šnipinėjimo manija“.

Per daug atsipalaidavę?

Iki šio Rusijos gyventojai girdėdavo tik apie herojiškus savo karinės žvalgybos pasiekimus, Kremliui kurstant patriotinį vajų. Rusijos kariuomenės reikalų analitikas Aleksandras Golcas sakė naujienų agentūrai AFP, kad dėl tokios padėties agentai tikriausiai „truputėlį per daug atsipalaidavo“.

„Toks nevykęs darbas yra tikrovė“, – sakė jis. Ekspertas kelia prielaidą, kad Vakarų žvalgybai jau seniai žinoma apie slaptas rusų operacijas, bet apie tai nebuvo viešai skelbiama – iki pastarojo meto.

„Dabar kiekviena diena mums atneša naujų paviešinimų, rodančių labai didelius (Vakarų slaptųjų tarnybų) pajėgumus rinkti ir analizuoti informaciją“, – sakė A.Golcas.

Pasak jo, GRU iš tikrųjų ir anksčiau yra padariusi didelių klaidų. Ekspertas priminė Sovietų Sąjungos laikų GRU generolą Dmitrijų Poliakovą, rengusį šios tarnybos agentus, kol paaiškėjo, kad jis ilgiau kaip 20 metų šnipinėjo Jungtinėms Valstijoms. Šis karininkas buvo nuteistas ir 1988 metais sušaudytas.

„Klaidų daroma visur, kur yra žmogiškasis veiksnys – Vakarų žvalgyba taip pat nemažai jų padaro“, – pažymėjo A.Golcas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius