-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Rusų milijardierius Olegas Deripaska nusipirko ES pilietybę

Garsus Rusijos pramonės magnatas Olegas Deripaska apsipirko iš peties. Jo pirkinys – ne „Ferrari“, jachta ar koks prabangus žaisliukas. Rusijos oligarchas pasinaudojo prieštaringai vertinama galimybe į pirkinių sąrašą įsidėti kitos šalies pilietybę.
Olegas Deripaska
Olegas Deripaska / „Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr.

15min partneriai, žurnalistinių tyrimų centras „Organized Crime and Corruption Reporting project“ (OCCRP) bei „The Guardian“ atskleidžia, kad O.Deripaska – vienas iš daugybės trečiųjų šalių turtuolių, už pinigus įsigijusių teisę be vargo keliauti ir veikti bet kurioje ES šalyje.

Šis tyrimas - dalis tarptautinės OCCRP ir partnerių komandos darbo, kelis mėnesius nagrinėjant trečiųjų šalių piliečių srautus į ES ir kitas šalis.

Kokia padėtis Lietuvoje, sužinosite perskaitę 15min publikaciją.

Apie padėtį kitose ES valstybėse, kur taip pat netrūksta abejotinų sprendimų suteikti pilietybes ar leidimus gyventi šalyje, skaitykite čia.

Visus OCCRP partnerių tyrimus apie „auksines vizas“ (anglų k.) rasite specialiame polapyje.

OCCRP ir „The Guardian“ duomenimis, O.Deripaska ES piliečio pasą įsigijo po ilgos nesėkmingų bandymų ir problemų keliaujant po Vakarų šalis istorijos. Dabar Rusijos milijardieriui visa ES yra atvira – mainais į didelius pinigus. Tiesa, galbūt ne tokius ir didelius pačiam O.Deripaskai – jo turtas vertinamas 6,6 mlrd. dolerių (apie 5,3 mlrd. eurų).

O.Deripaska ne vienas. Galimybe „nusipirkti“ ES pilietybę pasinaudojo šimtai trečiųjų šalių piliečių.

Oligarcho bėdas Maskva sprendė diplomatiniu pasu

O.Deripaska turi nemenką nesėkmingų bandymų patekti į Vakarų valstybes istoriją. Kaip skelbė „The Guardian“, dar 1998 m. jam atsisakyta išduoti JAV vizą. Dvejais metais vėliau jis vis dėlto pateko į Jungtines Valstijas, padedamas JAV senatoriaus Bobo Dole'o. Vis dėlto O.Deripaskos vizitas paženklintas ir pokalbiu su FTB agentais, po kurio milijardieriui vėl uždrausta patekti į JAV.

Nepaisant to, O.Deripaska Jungtinėse valstijose po to lankėsi sąlyginai sėkmingai. Kaip skelbė „The New York Times“, 2011–2014 m. Rusijos milijardierius Jungtinėse Valstijose lankėsi aštuonis kartus – tada jis keliavo kaip Rusijos diplomatas, su oficialiu Maskvos leidimu.

O.Deripaska taip pat atsidūrė neseniai JAV paskelbtame Vladimirui Putinui artimų asmenų sąraše, kartu su Ramūno Karbauskio prekybos partneriu Viačeslavu Kantoru ir kitais gerai žinomais Rusijos turtuoliais.

Kodėl O.Deripaska yra taip atsargiai vertinamas Vakarų šalių tarnybose? Ne tik dėl turtų ar ryšių Kremliuje. Milijardierių taip pat slegia informacija apie galimas pinigų plovimo schemas ir ryšius su nusikalstamu pasauliu. Bet O.Deripaskos problemos išspręstos bent jau Europos Sąjungos mastu. O sprendimą davė (tiksliau – pardavė) viena nedidukė ES valstybė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olegas Deripaska
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olegas Deripaska

Pilietybė už pinigus

Daugiau nei 20 valstybių visame pasaulyje taiko vadinamąją „auksinių vizų“ politiką. Tai mechanizmas, kuris leidžia turtingiems kitų šalių piliečiams įgyti valstybės pilietybę, šalyje investavus tam tikrą sumą pinigų. Tarp tų dvidešimties šalių – ir ES priklausantis Kipras, kurio pilietybė atveria duris į bet kurią ES šalį.

Galimybė gauti Kipro pilietybę atsiveria tokiu atveju, jei prašytojas yra investavęs mažiausiai 2 mln. eurų į turtą Kipre. Kitas variantas – investuoti bent 2,5 mln. eurų į verslą ar vyriausybės vertybinius popierius.

4,5 mlrd. eurų: tiek, Kipro valdžios skaičiavimais, šalis uždirbo iš „parduotų“ pilietybių.

Kipro parlamento neseniai paskelbtais duomenimis, taip šalies pasus nuo 2008 m. nusipirko 1 685 užsienio investuotojai. Dar beveik antra tiek pasų išduota „auksinių vizų“ savininkų šeimos nariams. Pilietybės pirkėjai – tai turtuoliai iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių, o taip pat Kinijos bei turtingų arabų šalių piliečiai.

Kipro valdžios skaičiavimais, tokia prekyba pilietybėmis šaliai atnešė daugiau nei 4,5 mlrd. eurų pajamų. Tiesa, O.Deripaskai taip apsipirkti pavyko tik antruoju bandymu.

Dėmės ant munduro nesukliudė

OCCRP ir „The Guardian“ duomenimis, O.Deripaska Kipro pilietybės pasiprašė dar 2016, su grupe kitų investuotojų. Būtent O.Deripaskos prašymas buvo atmestas.

Kremliui artimas milijardierius Kipro paso tada negavo dėl problemų vienoje iš ES šalių. Belgijos pareigūnai tyrė galimą pinigų plovimą savo šalyje, jie įtarė, kad su nešvariais pinigais tiesiogiai susijęs O.Deripaska.

Milijardierius ginčijo sprendimą atmesti jo prašymą „auksinei vizai“, pateikdamas oficialų raštą, liudijantį, jog belgų tyrimas nebetęsiamas dėl įrodymų trūkumo. Pernai kovą O.Deripaska pateikė naują prašymą Kipro pilietybei gauti. Tąsyk apsipirkimas pavyko – Rusijos milijardierius jau yra ES pilietis.

Gali užsukti ir į Lietuvą

Įsigijęs Kipro pasą, O.Deripaska gali nevaržomai keliauti po visą ES. Tiesa, jo problemų Amerikoje tai neišsprendė – bent jau kol kas. Mat Kipras dar neįtrauktas tarp šalių, kurių piliečiai į JAV gali keliauti be vizų. Viduržemio jūros sala laukia JAV sprendimo šiuo klausimu.

Tuo tarpu O.Deripaskos atstovai Rusijos žiniasklaidai patvirtino, jog milijardierius įgijo Kipro pilietybę. Be to, atvirai deklaruojama, kad tai padaryta siekiant palengvinti Kremliui artimo veikėjo keliones.

„Platūs O.Deripaskos verslo interesai sąlygoja būtinybę nuolat keliauti po pasaulį. Tai ir tapo papildomo paso gavimo priežastimi“, - teigia O.Deripaskos atstovai, pažymėdami, esą Kipro pilietybę milijardieriaus mokamiems mokesčiams niekaip neatsilieps.

Beje, jei manote, kad Lietuva O.Deripaskos nedomina – klystate. Rusijos oligarchui priklausanti kompanija „Strabag“ 2014 m. pretendavo tapti naujos Vilniaus gatvių apšvietimo sistemos valdytoja. Tada „Strabag“ iš konkurso pašalinta dėl keistos priežasties – O.Deripaskos verslas parengė pasiūlymą, tačiau dėl „techninių priežasčių“ jis nebuvo priimtas elektroninėje sistemoje. Taigi formaliai įvertinta, jog „Strabag“ pasiūlymo laiku nepateikė.

Dabar O.Deripaska galėtų be vargo atskristi į Vilnių ir pasiaiškinti su Remigijumi Šimašiumi ar jo pirmtaku Artūru Zuoku, kuriam valdant ir įvyko kurioziškas „Strabag“ pašalinimas iš konkurso.

Kitas milijardierius atsisakė dovanotos pilietybės?

Ne prastesnis, o gal net įdomesnis atvejis – kito Rusijos milijardieriaus Viktoro Vekselbergo meilė Kiprui. Tiksliau, Kipro meilė jam.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos verslininkas Viktoras Vekselbergas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos verslininkas Viktoras Vekselbergas

Kipro paso V.Vekselbergui net nereikėjo prašyti. Kipro vidaus reikalų ministras pasiūlė jam suteikti šalies pilietybę per procedūrą, pavadintą „garbės natūralizacija“. Pernai kovą ši iniciatyva patvirtinta – V.Vekselbergui pačios Kipro vyriausybės iniciatyva suteikta pilietybė, atverianti visas ES šalių sienas. Natūralizacija – puikiai žinomas procesas. Tiesa, turbūt daugeliui labiau girdėtas iš sporto naujienų ar tarptautinių krepšinio turnyrų, kuriuose Lietuvos rinktinė ne kartą grūmėsi su kitų šalių pilietybes įgijusiais amerikiečiais.

Suprantama, V.Vekselbergas nebuvo natūralizuotas kaip Kipro viltis žiemos olimpinėse žaidynėse. Kipro vyriausybės meilę oligarchas užsitarnavo investuodamas į šalies bankininkystės sektorių.

Tiesa, čia situacija kiek kurioziška. V.Vekselbergo atstovai žurnalistams oficialiai nurodė, kad jis turi tik Rusijos pilietybę, o „jokia kita pilietybė jam niekada nebuvo suteikta“.

Ryšiai su D.Trumpo komanda

Tiek O.Deripaska, tiek V.Vekselbergas turi ryšių su žmonėmis, artimais JAV prezidentui Donaldui Trumpui.

O.Deripaska JAV įgijo naują šlovę po to, kai paaiškėjo, kad jis samdė D.Trumpo rinkimų kampanijos vadovą Paulą Manafortą.

Savo ruožtu, V.Vekselbergas – vienas pagrindinių investuotojų banke „Bank of Cyprus“. Jo viceprezidentu 2014 m. paskirtas Wilburas Rossas – dabartinis JAV prekybos sekretorius. W.Rossas V.Vekselbergo banko vadovybėje darbavosi kartu su Vladimiru Stržalkovskiu – buvusiu KGB karininku ir V.Putino aplinkai priskiriamu žmogumi.

Visą OCCRP ir „The Guardian“ tyrimą (anglų k.) rasite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius