Remiasi žinomu portalu
Vienas internautas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo tariamu portalo „Euronews“ vaizdo įrašu, kuriame neva atskleidžiami išaugę Serbijos, Slovakijos ir Vengrijos lyderių reitingai po jų apsilankymo Maskvos Pergalės parade.
Pasak internauto, reitingai paaugo ne tik jų šalyse, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Tačiau įraše apie ES nekalbama. Jame nurodoma, kad atitinkamose šalyse lyderių reitingai kilo apie 20-30 proc.
Šis klipas yra suklastotas. „Euronews“ neskelbė tokios naujienos nei savo puslapyje, nei socialinėse platformose. Apie tariamus išaugusius reitingus nepranešė ir jokios kitos žiniasklaidos priemonės. Ja daugiausiai dalijosi propagandos ir prorusiški kanalai socialiniuose tinkluose.
V.Orbanas į Maskvą net nevyko
Pirmiausia, kad ir kas sukūrė šį vaizdo įrašą, panašu, kad tai padarė nepakankamai atidžiai.
R.Fico ir A.Vučičius iš tiesų dalyvavo iškilmėse ir spaudė vienas kitam rankas Maskvoje. Užtat V.Orbanas parade nedalyvavo, priešingai nei nurodoma vaizdo įraše. Tai reiškia, kad jo „apsilankymas“ Pergalės parade net negalėjo daryti įtakos reitingams.
R.Fico buvo vienintelis ES šalies lyderis, dalyvavęs iškilmėse Maskvoje. Belgradas bando suderinti savo narystės ES siekius ir glaudžių ryšių su Rusija palaikymą. Serbija dar tik sieka įstoti į ES nuo 2009 m.
ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas iš anksto perspėjo Europos lyderius nedalyvauti Maskvos karinėse iškilmėse ir paragino solidarizuotis su Ukraina.
Gegužės 9 d. renginiais Rusijoje paminėtos 80-osios nacistinės Vokietijos nugalėjimo metinės. Pats Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra teigęs, kad jo karas prieš Ukrainą yra bandymas išvalyti šalį nuo „nacių“.
Likus kelioms dienoms iki parado, žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad A.Vučičius ir R.Fico gali ir neatvykti į iškilmes dėl problemų, susijusių su sveikata.
Apie savo ligą A.Vučičius pranešė prireikus nutraukti vizitą JAV, kurių gydytojai pasiūlė jam grįžti į Belgradą. Buvo pranešta, kad prezidentas patyrė krūtinės skausmą, susijusį su kraujospūdžiu.
Tuo tarpu R.Fico atmetė žiniasklaidos pranešimus, kad jis blogai jaučiasi. Slovakijos žiniasklaida pradėjo abejoti jo sveikata, kai jis atšaukė savaitės renginius ir pasirodymus. R.Fico sakė nekeičiantis savo planų gegužės 9 d. apsilankyti Maskvoje ir dalyvauti parade.
Galiausiai abu lyderiai neatsisakė V.Putino kvietimo. Tačiau ar tai išaugino jų reitingus šalyse, informacijos nėra.
R.Fico – politinės sumaišties viduryje
Rasti oficialias valstybines Slovakijos balsuotojų apklausas nėra taip paprasta. Kai prieš 16 metų valstybinis Statistikos biuras, atlikęs viešosios nuomonės apklausą, nustatė, kad parama „Smer“ (Kryptis – socialdemokratija) sumažėjo iki 6 proc. punktų, jis ne tik atsisakė paskelbti rezultatus, bet netrukus apskritai nutraukė apklausas.
Tai įvyko dirbant pirmajai R.Fico vyriausybei. Nuo to laiko Slovakijos valstybinė apklausų agentūra nustojo skelbti viešosios nuomonės apklausas, tačiau šių metų vasarį jos vėl buvo paviešintos.
Naujausios „Infostat“ apklausos, atliktos 2025 m. sausio pabaigoje, duomenimis, R.Fico partija „Smer“ užimtų antrąją vietą po „Progresyviosios Slovakijos“.
Slovakijos laikraščio „Denník N“ užsakymu atlikta „Ipsos“ apklausa 2024 m. taip pat parodė, kad „Progresyvioji Slovakija“ pirmavo su 22,6 proc. rinkėjų palaikymu, o „Smer“ šiek tiek atsiliko (21,9 proc.).
R.Fico tiesiogiai nekomentavo apklausų rezultatų, tačiau sveikindamas Donaldą Trumpą su pergale JAV prezidento rinkimuose perspėjo, kad apklausomis negalima pasitikėti.
Mažai tikėtina, kad apsilankymas Maskvoje galėtų daryti teigiamą pokytį R.Fico reitingams, nes pastaruoju metu slovakai surengė ne vieną protestą, reikšdami nepasitikėjimą prorusišku R.Fico požiūriu ir bendravimu su V.Putinu.
Dar sausio mėnesį, R.Fico valdymui buvo kilusi rimčiausia grėsmė nuo jo grįžimo į valdžią 2023 m. spalį. Tuomet visa opozicija suvienijo jėgas ir pasiūlė surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe, tačiau premjerui galiausiai pavyko jo išvengti.
Šalies opoziciją supykdė gruodį Maskvoje vykęs Slovakijos premjero susitikimas su Rusijos prezidentu.
Slovakijos opozicija piktinosi, kad R.Fico išvyko iš šalies ir, užuot likęs gimtojoje šalyje ir sprendęs žmonių problemas, „skraido po pasaulį, lenkiasi diktatoriams, mėgaujasi prabanga kažkur Vietname“.
Gruodžio vizitas į Maskvą taip pat paskatino nusisukti kai kuriuos jo paties sąjungininkus. Tuomet jis susidūrė su didėjančia koalicinės vyriausybės, pagrindinės opozicinės partijos ir nemažos dalies miestų gyventojų nepasitenkinimu. Jo kovingas atsakas į kritiką dar labiau pagilino politinę izoliaciją.
Nors „Euronews“ ir neskelbė minėto suklastoto vaizdo įrašo, jie vos dieną po R.Fico vizito Maskvoje pranešė apie tūkstančius protestuotojų, susirinkusių Bratislavoje, kurie reiškė nepasitenkinimą dėl premjero prorusiškos politikos. Mitingai Slovakijos sostinėje ir kitose šalies vietovėse parodė, kad ne visi Slovakijos piliečiai palaiko premjero suartėjimą su Rusija.
Leidinys „Euractiv“, cituodamas politologus, sociologus ir apklausas, pastebėjo, kad po pasikėsinimo į R.Fico gyvybę, jis susikoncentravo į „keršto politiką“, vietoje to, kad imtųsi lyderio pozicijos ir atkreiptų dėmesį į slovakams svarbias temas.
DEKK instituto užsakymu „Focus“ atlikta 2024 m. rudens apklausa parodė, kad Slovakija yra trečia labiausiai poliarizuota Europos šalis po Lenkijos ir Vengrijos.
R.Fico susitikimą su V.Putinu surengė kaip paskutinį žingsnį, kad Slovakijai būtų užtikrintos pigios rusiškos dujos, kai Ukraina nutraukė tranzito sutartį su „Gazprom“. Jo vizitas į Maskvą pribloškė ne tik Slovakijos opoziciją, bet ir šalies sąjungininkus Europoje, kurie per pastaruosius trejus metus kruopščiai parengė 15 atskirų sankcijų paketų, kad nubaustų Maskvą už neišprovokuotą karą prieš Ukrainą.
Kaip pastebėjo CNBC, V.Orbanas ir R.Fico susidūrė su mažėjančiu populiarumu savo šalyse, didėjant visuomenės ir parlamento nepasitenkinimui jų vadovavimu.
Pabrėžiama, kad V.Orbano populiarumas apklausose mažėja, o jo pagrindinio politinio varžovo Péterio Magyarországo populiarumas auga.
CNBC kalbinti analitikai nurodė, kad artimiausiu metu abu politikai gali patirti pralaimėjimus būsimuose rinkimuose. Kitais metais Vengrijoje, o 2027 m. – Slovakijoje vyks parlamento rinkimai.
Tiesa, R.Fico atveju balsavimas gali įvykti ir anksčiau – atsižvelgiant į gilėjančią jo vyriausybės politinę krizę.
Vučičius atsidūrė ant prarajos krašto
Viešosios nuomonės apklausos Serbijoje kovą parodė smarkiai sumažėjusią paramą prezidentui A.Vučičiui ir jo „Serbijos progresyviajai partijai“.
Nepriklausoma Serbijos nevyriausybinė organizacija paskelbė tyrimą, kuris parodė, kad protestus palaikė 60 proc. serbų. Apklausos duomenimis, 57 proc. gyventojų mano, kad Serbija eina klaidinga kryptimi, o 58 proc. pritaria protestams. Kita vertus, tik 28 proc. respondentų pasitiki prokuratūra, o 27 proc. – prezidentu.
Dar 2024 m. lapkritį Serbiją užplūdo masinių protestų banga. Juos paskatino tragedija Novi Sado geležinkelio stotyje, kur sugriuvus neseniai renovuotai betoninei stoginei žuvo 15 žmonių.
Protestuotojai teigė, kad nelaimę lėmė korupcija, aplaidumas, saugos taisyklių nepaisymas statybų metu ir nepotizmas vyriausybėje.
Netrukus po protestų pradžios atsistatydino Serbijos statybų ministras, o vėliau jis ir dar 12 su nelaimingai pasibaigusiomis statybomis susijusių asmenų buvo suimti. Tačiau tai nenumalšino visuomenės nepasitenkinimo.
2025 sausį, tęsiantis demonstracijoms, atsistatydino ir Serbijos premjeras bei Novi Sado meras, tačiau protestai tęsėsi. Vietos žiniasklaida juos įvardijo didžiausiomis demonstracijomis šalyje nuo 1996 m.
A.Vučičius, kreipdamasis į protestuotojus, pareiškė, kad yra pasirengęs per tris ar keturis mėnesius surengti naujus rinkimus, jei to reikalaus opozicija. Tačiau jis atsisakė atsistatydinti.
15min verdiktas: melas. Leidinys „Euronews“ neskelbė apie išaugusius prorusiškų valstybių lyderių reitingus, jiems apsilankius Maskvos Pergalės dienos parade. V.Orbanas apskritai jame nedalyvavo, o apie A.Vučičiaus ir R.Fico paaugusius reitingus patikimos informacijos nėra. Priešingai, ir Slovakija, ir Serbija ne pirmus mėnesius išgyvena masinius protestus, kurių dalyviai viešai reiškia nepasitenkinimą valdžia, o apklausų rezultatai rodo tik menkėjantį valdytojų populiarumą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
