Sekite 15min Google
Maskvoje vykusio forumo „Dialogas apie melagienas 4.0“ tribūną Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas panaudojo kaltinimams Vakarų žiniasklaidai.
Pranešimus apie Rusijos inicijuotus dronų incidentus Europoje jis mėgino diskredituoti kaip melagienas, tačiau pateiktoje kalbos ištraukoje savo teiginių įrodymais nepagrindė.
„Visa Vakarų informacinės politikos esmė – paskubomis sukurpti melagieną, per dieną, dvi ar tris išpūsti ją iki visuotinio masto katastrofos (...) ir užkirsti kelią susipažinti su alternatyvia (...) informacija apie konkretų įvykį“, – tvirtino S.Lavrovas.
Ministras aiškino, esą po kelių dienų tokie pranešimai nustumiami į mažiau pastebimas žiniasklaidos skiltis. Taip jis kūrė įspūdį, kad kaltinimai Rusijai sąmoningai išpučiami, o juos neva paneigiančios aplinkybės nutylimos.
„Kaskart paaiškėja, kad tai arba Ukrainos bepilotis orlaivis, arba sunku nustatyti, ar jis rusiškas, arba tai apskritai ne dronas. Tačiau detalės jau nieko nebedomina“, – teigė Rusijos diplomatijos vadovas.
Šiuo apibendrinimu S.Lavrovas suplakė skirtingus incidentus ir mėgino atmesti Rusijai tenkančią atsakomybę. Tačiau nenustatyta drono kilmė savaime nepaneigia galimo ryšio su Rusija, o teiginiui, kad „kaskart“ paaiškėja kita įvykių versija, nebuvo pateikta jokių įrodymų.
-
Lavrovas grasina Vakarams: ką iš tiesų padarė Vokietija
-
150 rusų diplomatų su šeimomis išsiuntė atgal į Rusiją: ambasada peikia Vokietiją
-
Lavrovas atvirai pagrasino Europos sostinėms: tai bus labai trumpas karas
-
Paaiškėjo nežinomi faktai, kaip Lavrovas susijęs su Putino šeima
-
Ar Putinui ir Lavrovui bus taikomos sankcijos: ES nepavyksta susitarti
Patvirtinta ne vieną kartą
Patvirtintų atvejų, kai ES valstybių teritorijoje nukritę dronai buvo identifikuoti kaip Rusijos, yra ne vienas.
Pavyzdžiui, 2024 m. rugsėjo 7 d. Latvijoje, Rėzeknės savivaldybės Gaigalavos valsčiuje, nukrito „Shahed“ tipo bepilotis orlaivis. Dėl šio incidento Latvijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą.
„Rusijos „Shahed“ tipo drono įskridimas į Latviją yra rimtas incidentas, aiškiai rodantis, kad karas Ukrainoje vyksta visai šalia. Tai realybė, su kuria turime susitaikyti – privalome būti nuolat pasirengę.
Ukrainą atakuojantys „Shahed“ dronai neretai įskrenda į Baltarusijos teritoriją. Dėl šio incidento glaudžiai bendraujame su sąjungininkais, nes panašių atvejų būta ir jų teritorijose.
Turime stiprinti NATO oro gynybą ir didinti sąjungininkų pajėgų buvimą Latvijoje, aktyviai įgyvendindami NATO rotacinį oro gynybos modelį“, – teigė tuometinis Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas.
2024 m. rugsėjo 9 d. į Latvijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis. Jam pareikštas griežtas Latvijos protestas.
Rusijos dronų nuolaužų ne kartą rasta ir Rumunijoje. Šalies gynybos ministerija 2024 m. liepos 25 d. pranešė, kad „Geran“ tipo bepiločio orlaivio nuolaužos aptiktos netoli Plauru kaimo Tulčos apskrityje, prie sienos su Ukraina.
Tų pačių metų rugsėjo 10 d. ministerija paskelbė, kad rusiškos kilmės drono fragmentų rasta ir netoli Peripravos gyvenvietės toje pačioje apskrityje.
2025 m. vasario 13 d. pasienyje aptiktos dar dviejų „Geran“ dronų, kuriuos Rusija naudojo Ukrainos uostų infrastruktūros atakoms, nuolaužos.
2025 m. kovo 2–3 d. Rumunijos specialistai nustatė, kad šalia Džurdžuleščių pasienio kontrolės punkto rastos nuolaužos taip pat priklausė rusiškos kilmės bepiločiam orlaiviui. Aptikta ir nesprogusi kovinė galvutė.
Didžiausias Rusijos bepiločių orlaivių įsiveržimas į Europos Sąjungos oro erdvę įvyko Lenkijoje naktį iš 2025 m. rugsėjo 9-osios į 10-ąją. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pranešė apie 19 šalies teritorijoje nukritusių Rusijos dronų. Vėliau šią informaciją patvirtino NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Buvo ir Lietuvoje
Lietuvoje užfiksuoti mažiausiai trys Rusijos bepiločių orlaivių įskridimai. Du 2025 m. liepą nukritusius dronus Lietuvos žvalgybos institucijos identifikavo kaip rusiškus „Gerbera“. Trečiojo, 2026 m. rugsėjo 15-osios naktį Kaišiadorių rajone numušto bepiločio, rusišką kilmę rugsėjo 16 d. patvirtino prezidentas Gitanas Nausėda.
Pirmasis „Gerbera“ į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido 2025 m. liepos 10 d. ir nukrito netoli Šumsko pasienio kontrolės punkto, maždaug už kilometro nuo sienos. Kariuomenės duomenimis, sprogmenų jame nebuvo.
Dėl incidento Užsienio reikalų ministerija iškvietė Baltarusijos laikinąjį reikalų patikėtinį ir įteikė protesto notą. Minsko pareikalauta paaiškinti aplinkybes ir imtis priemonių, kad tokie oro erdvės pažeidimai nepasikartotų.
Antrasis dronas iš Baltarusijos įskrido liepos 28 d., tačiau buvo rastas tik rugpjūčio 1 d. Gaižiūnų poligone, Jonavos rajone. Karinių oro pajėgų štabo viršininkas pulkininkas Dainius Paškevičius pranešė, kad drone rasti 2 kilogramai sprogstamosios medžiagos. Užtaisą kariuomenės specialistai neutralizavo. Po šio incidento Lietuva kreipėsi į NATO generalinį sekretorių, prašydama papildomų oro gynybos priemonių.
Abiejų dronų kilmę patvirtina Lietuvos žvalgybos institucijų paskelbtas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. Jame aiškiai nurodyta, kad Lietuvos teritorijoje nukrito du Rusijos „Gerbera“ dronai. Aprašyta ir antrojo įranga – fugasinis skeveldrinis užtaisas bei trikdžiams atsparesnė navigacijos sistema. Žvalgybos vertinimu, abu bepiločiai į Lietuvos oro erdvę pateko atsitiktinai.
Trečiasis incidentas įvyko naktį iš 2026 m. rugsėjo 14-osios į 15-ąją. Iš Baltarusijos įskridusį droną ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė Šiauliuose dislokuoti Italijos naikintuvai. Tai buvo pirmas kartas, kai toks dronas sunaikintas Lietuvos oro erdvėje. R.Kaunas patvirtino, kad bepilotis gabeno sprogmenį.
Rugsėjo 16 d. prezidentas G.Nauseda patvirtino drono kilmę – tai buvo Rusijos bepilotis, paleistas atakuoti taikinių Ukrainoje. Taigi Lietuvos atvejai taip pat paneigia S.Lavrovo teiginį, esą Europoje aptinkami dronai kaskart pasirodo nesantys rusiški. Vertinimas, kad bepilotis nukrypo nuo kurso ir nebuvo sąmoningai nukreiptas į Lietuvą, nepaneigia jo priklausomybės Rusijai.
15min verdiktas: melas. S.Lavrovo teiginį, esą Europoje užfiksuoti dronai kaskart pasirodo esantys ukrainietiški, neatpažinti ar apskritai ne dronai, paneigia patvirtinti incidentai Latvijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje.
Net kelių šalių institucijos identifikavo Rusijos bepiločius orlaivius ar jų nuolaužas, dalyje jų aptikta sprogmenų. Tai, kad dronas galėjo nukrypti nuo kurso ir įskristi netyčia, nekeičia jo kilmės.
S.Lavrovas nutyli šiuos faktus ir nepagrįstai pateikia pranešimus apie Rusijos dronus kaip Vakarų žiniasklaidos kuriamas melagienas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
