Pasak šturmo padalinių karininkų ir karių, kalbėjusių su leidiniu „The Times“, operacija Kupjanske buvo sėkmingiausia Ukrainai nuo tada, kai jos kariuomenė 2024 m. įžengė į Rusijos Kursko sritį.
Žurnalistai praneša, kad praėjusiais metais, kai Rusijos kariai pralaužė gynybines linijas Kupjansko kryptimi, slapta buvo suformuota speciali operatyvinė grupė.
Jai vadovauja 38 metų pulkininkas Serhijus Sidorinas. Pasak jo, vien ši grupė nukovė arba sužeidė mažiausiai 1 500 Rusijos karių. Kiekvienam žuvusiam Ukrainos kariui teko dešimt sunaikintų priešų.
S.Sidorino vertinimu, dabar mieste yra likę tik apie 50 rusų karių. Jie yra užsibarikadavę izoliuotose vietose aplink miestą.
Situacija tapo kritinė – kilo grėsmė prarasti Kupjanską
Rusijos pajėgos pasinaudojo apleistu dujotiekiu, kad pasirodytų Ukrainos pajėgų užnugaryje Kupjansko kryptimi. Iki rugsėjo vidurio šis manevras išsklaidė kelis šimtus okupantų po visą miestą, o situacija tapo kritinė.
Pasak S.Sidorino, iškilo reali grėsmė prarasti Kupjanską. Tai būtų suteikę priešui galimybę sukurti naują tiekimo liniją savo pajėgoms Donbase, aiškina leidinys.
Naujo dalinio formavimas ir klastinga taktika
Rugsėjo 21 d. pulkininkui S.Sidorinui buvo duotos vos trys dienos suformuoti kovinį dalinį iš naujojo 2-ojo Chartijos korpuso padalinių, kurie dar nebuvo dalyvavę kovinėse operacijose.
„Jie visi buvo visiškai nepažįstami vieni kitiems. Tai buvo tikras chaosas“, – prisimena jis.
Jiems priešinosi Rusijos mechanizuota brigada ir du motorizuotųjų šaulių pulkai. Neturėdami skaitinės persvaros, Ukrainos kariai nusprendė prisitaikyti ir perimti priešo infiltravimosi taktiką.
Šturmo pajėgos buvo suskirstytos į mažus aštuonių pėstininkų būrius, kurie judėjo skirtingomis kryptimis, siekdami suklaidinti rusus.
„Nusprendėme vienu metu vykdyti puolamąsias operacijas visomis kryptimis. Ne atvirai, o slapta. O ten, kur mums pasisekdavo, mes stiprindavome spaudimą“, – aiškino S.Sidorinas. Pasak jo, rusai iki pat paskutinės akimirkos nesuprato tikrojo operacijos tikslo.
„Grupės nuolat judėjo pirmyn, pirmyn, pirmyn, nesiveldamos į didelius, rimtus mūšius. Pastebėję priešą, dažniausiai stengdavomės jį sunaikinti dronais, o pėstininkai tuo metu judėjo toliau ir nutraukdavo priešo logistikos kelius“, – pasakojo karys.
Gynybos pajėgų puolimą sustiprino ir prastėjančios oro sąlygos – krintanti temperatūra, lietus bei ilgalaikis rūkas, apsunkinę Rusijos žvalgybą.
Straipsnio autoriai primena, kad dar spalio 29 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pašaipiai kvietė Vakarų žurnalistus atvykti į tariamai okupuotą Kupjanską ir savo akimis pamatyti, kas ten vyksta.
Iki lapkričio 20 d. Rusijos vadovybė, regis, visiškai nesuvokė, kiek smarkiai jų pozicijos buvo pažeistos. Gruodžio 2 d. Putinas paskelbė, kad Rusija visiškai kontroliuoja miestą, akivaizdžiai nežinodamas, jog ten buvusios jo pajėgos jau buvo pasmerktos.
