Kaip rašo CNN, įsivaizduokite ją, einančia gatve. Vieną. Moteris pamato grupelę vaikinų – nėra kito kelio kaip pro juos praeiti. Ji tampa budresnė ir pasiruošia tam, kas gali įvykti, kai teks žengti pro šalį.
Gali būti, kad ji išgirs tokius žodžius kaip „Labas, gražuole“ arba „Labas, seksualioji“. Arba bus palydėta su šypsena. O gali būti ir blogiau: vaikinai gali pastoti kelią, blokuoti jį, tikėdamiesi kažkokio bendravimo. Tai gali išvirsti ir į kažką agresyvesnio, kai vaikinų rankos gali imti liesti merginos kūną, kas yra visiškai nederama.
Po tokių dalykų gali būti dar baisiau – fizinis smurtas ir prievarta.
„Išprievartavimas yra kraštutinė seksualinio priekabiavimo pasekmė“, – aiškina Rachel Jewkes, pasaulinės programos „What Works to Prevent Violence Agains Woman and Girls“ (Kuri dirba, kad apsaugotų moteris ir merginas nuo smurto – liet.) direktorė. Yra „begalė tokio elgesio modelių“, – priduria ji.
Faktas yra tai, kad seksualinis priekabiavimas yra kasdienio gyvenimo dalis, ypač viešose vietose, mano ji: „Tokiu būdu siekiama apriboti moters laisvę.“
Londono, Mumbajaus, Vašingtono ar Lagoso gatvėse, kaip neseniai moterys, naudodamos grotažymę #MeToo (aš taip pat – liet.) ir dar daugybę kitų kartų, atskleidė problemos vienodumą – ji nepriklauso nei nuo šalies, nei nuo kultūros. Ekspertai negali suteikti pakankamai informacijos apie šią problemą.
Vis dėlto, remiantis informacija, kuri prieinama, štai kaip problema atrodo globaliai:
Azija
„Egzistuoja vyrų viršenybė... ypač Pietų Azijoje“, – sako R.Jewkes, kuri šiuo metu gyvena Pietų Afrikoje, tačiau tiria vyrų smurtą Azijoje ir Ramiojo vandenyno pakrančių šalyse.
Viešąsias erdves valdo vyrai. Jie suvokia, kad jiems priklauso viešosios vietos, – teigia ji, pridurdama, kad socialinės normos įgalina vyrus jaustis būtent taip ir savo ruožtu priekabiauti prie moterų.
„Viešąsias erdves valdo vyrai. Jie suvokia, kad jiems priklauso viešosios vietos“, – teigia ji, pridurdama, kad socialinės normos įgalina vyrus jaustis būtent taip ir savo ruožtu priekabiauti prie moterų.
Kai gatvėse tampa nesaugu, tai tampa pasiteisinimu laikyti moteris ir jaunas mergaites namuose arba neleisti jų į mokyklą, atkreipia dėmesį ekspertė.
Nusikelkime į 2012 m. Naująjį Delį, Indiją. Autobuse buvo išprievartauta medicinos studentė. Šalyje buvo atkreiptas dėmesys į šią problemą. Tarptautinės labdaros organizacijos „ActionAid“ 2016-aisiais atlikta apklausa parodė, kad 44 proc. apklaustų Indijos moterų viešumoje buvo apgraibytos.
Lyčių lygybę ginanti tarptautinė organizacija „UN Women“ atskleidė, kad beveik keturios iš dešimties moterų patyrė seksualinę arba psichologinę prievartą būtent iš savo partnerio.
Panašūs skaičiai ir kaimyniniame Bangladeše, kur 84 proc. moterų „Actionaid“ apklausoje atskleidė, kad kentė menkinančius komentarus arba seksualinius priekabius viešumoje. Daugiau kaip pusė iš jų teigė, kad prie jų buvo priekabiaujama viešajame transporte. Daugiau kaip pusė iš jų patyrė fizinį arba seksualinį išnaudojimą, o jų išnaudotojais tapo jų partneriai, praneša organizacija „UN Women“.
Indijoje, Pakistane, Bangladeše „lyčių nelygybė yra labai reikšminga“, – pažymi specialistė. Ji mano, kad vyrų pranašumo problema smarkiai pastebima visuomenėje.
R.Jewkes atkreipia dėmesį į Bangladešą kaip išskirtinį pavyzdį, kai moterys, kurios dirba, dažniau tampa savo vyrų priekabiavimo aukomis nei moterys, kurios nedirba. Be to, dauguma Bangladešo moterų dirba drabužių gamyklose, kurioms vadovauja ar verslo partneriais yra vyrai. Jie esą dažnai tikisi, kad moterys jiems bus lengvai prieinamos.
Tai lemia ir įtampą tarp sutuoktinių, kai moteris šeimoje dirba. „Tai pripažįstama kaip problema, tačiau laikoma labai gėdingu dalyku“, – sako ekspertė, pridurdama, kad vyrai gyvena apimti baimės dėl to, kad jų žmonos dirba.
Pavyzdžiui, Vietname ir Kambodžoje, problema pasižymi tuo, kad trys iš keturių moterų išgyveno priekabiavimą arba seksualines replikas. Daugiau kaip 40 proc. moterų pranešė besijaučiančios nesaugiomis vietose, kur renkasi daug jaunų vyrų.
Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika
Vienas regionas, kuriame #MeToo (aš taip pat – liet.) kampanija buvo šiek tiek tylesnė, yra arabų pasaulio šalys. „Šiai tylai yra daugybė priežasčių“, – paaiškina Lina Abirafeh, Moterų studijų arabų pasaulyje instituto vadovė Libane. „Žmonės bijo“, – teigia ji.
Ji pažymėjo, kad stigma ir gėda asocijuojasi su kalbėjimu apie seksualinį priekabiavimą. Nors gėda ir stigma gali būti laikoma visuotine, L.Abirafeh sako, kad tai ypač didelė problema arabų pasaulio šalyse, kuriose moterys, žengusios į priekį, rizikuoja prarasti darbą ir šeimą. Kai kurios šeimos netgi gali nužudyti savo dukteris, jei jos nebėra skaisčios, pridūrė ji.
„Patriarchatas vis dar labai stiprus ten“, – sako ji. „Ten vyrauja įsitikinimas, kad visuomet taip buvo daroma ir kad seksualinis priekabiavimas nėra blogai“, – teigia specialistė.
Ten vyrauja įsitikinimas, kad visuomet taip buvo daroma ir kad seksualinis priekabiavimas nėra blogai, – teigia specialistė.
Viena didelės rizikos grupė yra migrantės ir namų tvarkytojos, neturinčios balsų, teigė Abirafeh. „Yra maža tikimybė teisingumo, jei jos praneša apie smurtą“, – sako L.Abirafeh.
Egipte, kaip teigiama lyčių lygybę ginančios tarptautinės organizacijos „UN Women“ ataskaitoje, nustatyta, kad 99 proc. moterų, apklaustų septyniuose šalies regionuose, patyrė tam tikrą seksualinį priekabiavimą. Ypač nesaugų moterys nurodė Kairą.
L.Abirafeh teigia, kad didelio priekabiavimo ir smurto prieš moteris paplitimo priežastys arabų pasaulio valstybėse yra įvairios. Kai kurios šalys aktyviai praktikuoja moteriškos lyties sumenkinimą, o kitos – įsitraukusios į konfliktus. Kai pranešama apie pastaruosius, skelbiama ir apie tai, kad moterys dažnai tampa seksualinės smurto arba prievartos aukos.
Vaikų santuokos taip pat aktualus klausimas kai kuriose šalyse, kaip kad Somalyje ir Jemene, skelbia CNN. Tik neseniai tokios šalys kaip Jordanija panaikino teisines spragas, įgalinančias prievartautojams likti nenubaustiems, jei vedė savo aukas. Libanas 2016-aisiais paskelbė planus padaryti tą patį, tačiau aštuonios arabų valstybės vis dar leidžia žagintojams išsisukti nuo bausmės, šiems vedus savo aukas.
Vakarų Afrika ir Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos
Priekabiavimas paveikia milijonus moterų Afrikoje, tačiau šiame regione seksualinis smurtas labiausiai paplitęs.
Daugiau kaip 50 proc. Tanzanijos moterų pranešė apie savo sutuoktinių ar partnerių smurtą, atskleidžia naujausia Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaita. Etiopijoje skaičiai išaugo iki 71 proc.
Nigerijoje vaikų santuokos sudaro daugiau kaip 43 proc. Šeši iš 10 vaikų iki 18 metų patyrė psichologinį, emocinį ir seksualinį smurtą, teigia Nigerijos Nacionalinė populiacijos komisija.
Pietų Afrikoje tik 12 proc. moterų jaučiasi saugios nuo verbalinio arba psichologinio priekabiavimo savo pačių kaimynystėje ir 80 proc. apklaustųjų teigė patyrusios kažkokią priekabiavimo formą per pastaruosius metus, atskleidė „ActionAid“ ataskaita, paskelbta 2015 m.
Seksualinio priekabiavimo mastai dideli, tačiau tai nepriverčia moterų susitelkti dėl bendro tikslo, kaip kad Azijoje, – sako R.Jewkes.
„Seksualinio priekabiavimo mastai dideli, tačiau tai nepriverčia moterų susitelkti dėl bendro tikslo, kaip kad Azijoje“, – sako R.Jewkes.
Pietinėje Afrikoje smurtas prieš moteris yra didelis. „Yra daug didesnė grėsmė būti išžagintai, palyginti su kitais regionais, – sakė ji, – daug moterų išprievartaujamos.“
Anot Pietų Afrikos organizacijos „Rape Crisis“, daugiau kaip 53 tūkst. išžaginimo atvejų buvo pranešta Pietų Afrikos policijai per 2014 metus. Vis dar blogiausia yra tai, kad daugybė atvejų lieka nepranešti. „Tai didžiulė Afrikos problema“, – sako R.Jewkes.
Zimbabvėje metų metus besitęsiantis didelis skurdas paskatino mergaites dirbti prostitutėmis arba tuoktis už pinigus jų šeimoms, atkreipia dėmesį Debbie Brennocks, „Sandra Jones“ centro įkūrėja. Šis centras yra namai našlaičiams ir vaikams krizės metu.
„Mergaitės Zimbabvėje ypač pažeidžiamos dėl seksualinės prievartos, vaikų santuokų ar prostitucijos dėl didelio skurdo. Jos negali už save pakovoti“, – teigia D.Brennocks.
Jei priekabiautojas yra šeimos maitintojas ir nuteisiamas, šeima netenka finansinės paramos, o tai reiškia, kad nebegali išgyventi. Tokiu atveju ji dažnai mušama ir su ja elgiamasi labai blogai. Jei mergaitė pastoja, ji verčiama darytis abortą, dažnai siaubingomis sąlygomis, – tęsia ji.
„Mergaitė smarkiai rizikuoja, kai praneša apie seksualinį priekabiavimą. Jei ji gyvena su giminaičiais, ji rizikuoja būti išmesta iš namų. Jei priekabiautojas yra šeimos maitintojas ir nuteisiamas, šeima netenka finansinės paramos, o tai reiškia, kad nebegali išgyventi. Tokiu atveju ji dažnai mušama ir su ja elgiamasi labai blogai. Jei mergaitė pastoja, ji verčiama darytis abortą, dažnai siaubingomis sąlygomis“, – tęsia ji.
Anot specialistės, #MeeToo Zimbabvėje nesulaukė didelio rezonanso, dauguma moterų nė nežino apie tai, o tos, kurios žino dėl galimų pasekmių pasirenka tylėjimą.
JAV ir Kanada
Seksualinio priekabiavimo tendencijos Vakaruose aiškesnės nei kada nors anksčiau ir daugybė pastarųjų kaltinimų, nukreiptų į vyrus galios pozicijose, tai įrodo. „Ir tai ne tik Holivudas. Žvelgimas į moteris kaip į daiktą, turtas ir manymas, kad moteris ne tokia vertinga kaip vyras: būtent šių dalykų mokomi net „geri vyrai“, – sako Tedas Brunchas, smurto prevencijos ir vyrų socializacijos grupės „A Call to Men“ įkūrėjas.
Anot tyrimo, kurį vykdė ne pelno siekianti organizacija „Stop Street Harassment“, 65 proc. JAV moterų patyrė kokią nors priekabiavimo formą gatvėje, 23 proc. išgyveno seksualinę prievartą ir 37 proc. jų nesijaučia saugios vaikščiodamos gatvėje tamsiu paros metu. Vis dėlto, kaip pažymi R.Jewkes, palyginti su kitais pasaulio regionais, priekabiavimo lygis Šiaurės Amerikoje mažesnis, taip pat mažiau ir prievartavimo atvejų.
Anot tinklalapio „Sex Assault Canada“, 80 proc. seksualinės prievartos atvejų įvyksta namuose ir tik 1 ar 2 proc. išprievartavimo atvejų pranešama policijai.
Europa
2012 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra atliko išsamų tyrimą apie priekabiavimą prie moterų. Buvo atskleista, kad Europoje tai vyksta dažniau. Tyrimas apėmė 28 Europos šalis.
Apie seksualinį ir fizinį smurtą iš partnerių arba ne partnerių buvo pranešta visose šalyse-narėse, Danija turėjo didžiausią procentą, kai visi faktoriai buvo susumuoti – tai buvo palietę 52 proc. moterų.
Statistika rodo, kad didesnė rizika moteriai patirti fizinį smurtą yra Skandinavijoje, o psichologinio teroro iš partnerių pavojus ypač kyla Latvijoje, Skandinavijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
2012-aisiais Londone daugiau kaip 40 proc. moterų patyrė seksualinį priekabiavimą gatvėse. Atskira ataskaita, paviešinta „Stip Stree Harassment on the UK“, parodė, kad 35 proc. moterų patyrė nenorimą kontaktą – jos buvo liečiamos per prievartą.
Lotynų Amerika
Šis regionas, kaip ir Azija, susiduria su tam tikrais iššūkiais, kai kultūra ir visuomenė linkusi normalizuoti priekabiavimą ir psichologinį smurtą. Daug kas iš to tiesiog juokiasi, tarp jų – ir policija, paliekanti moteris, negalinčias kalbėti, sako Yeliz Osman, Jungtinių Tautų Moterų saugumo miestuose programos koordinatorė Meksikui.
Moterys nepraneša apie tai, praeiviai gatvėje, tai pamatę, nesikiša, o policija į tai nereaguoja rimtai, – teigia ji.
„Tai normalizuota tiek iš moterų, tiek iš vyrų pusės, – sako ji. – Moterys nepraneša apie tai, praeiviai gatvėje, tai pamatę, nesikiša, o policija į tai nereaguoja rimtai.“ Apklausos parodo, kad apie 86 proc. moterų atskleidė, jog prie jų viešai priekabiaujama arba smurtaujama, ir, kas labiausiai gąsdina, 84 proc. jų teigė, kad seksualiai priekabiavo pareigūnai.
Kai kalbame apie Meksiką, kurioje Y.Osman įsikūrusi, reikia pažymėti, kad čia priekabiavimo lygis labai aukštas. „Maždaug aštuonios–devynios moterys iš dešimties, priklausomai nuo miesto“, – skaičiuoja ji.
Specialistė mano, kad problemą gilina nebaudžiamumas, pasitikėjimo trūkumas ir švietimo problemos.
Meksiko mieste 96 proc. moterų pareiškė išgyvenusios seksualinio smurto viešoje erdvėje formą, o 58 proc. buvo apgraibytos. „Įstatymai taip pat į tai neatkreipia dėmesio“, – teigia Y.Osman.
Australija ir Ramiojo vandenyno pakrantės šalys
Priekabiavimas ir smurtas neaplenkia visuomenių Ramiojo vandenyno pakrantėse. Nepaisant kultūrinių ir vystymosi skirtumų, Australija, Fidžis ir Papua Naujoji Gvinėja – visos turi aukštus moterų, susiduriančių su priekabiavimu kasdien, rodiklius.
Australijos duomenys rodo, kad priekabiavimas gatvėje yra itin svarbus klausimas, nes 87 proc. Australijos instituto apklaustų moterų pranešė, kad mažiausiai vieną priekabiavimo formą yra patyrusios, ir 40 proc. nesijaučia saugios, kai vaikšto tamsiu paros metu.
Papua Naujojoje Gvinėjoje 77 proc. moterų išgyveno kokią nors seksualinio smurto arba priekabiavimo formą, dažnai belaukdamos autobuso stotelėje. Fidžyje, kaip rodo Jungtinių Tautų duomenys, seksualinį smurtą iš partnerio patiria 64 proc. moterų.
Papua Naujojoje Gvinėjoje „labai aukštas rodiklis išprievartavimų, kuriuos įvykdė ne partneris... dažniausiai viešose vietose“, – atkreipia dėmesį R.Jewkes. Ji mano, kad skurdi švietimo sistema ir didelis skurdas tik gilina problemą.
„Moterų įdarbinimo galimybės ribotos, jos negali judėti pirmyn... Didžiulė rizika būti išprievartautoms miškuose“, – tęsė ji.
Ekspertės mano, jog dabar laikas, kad per pasaulį šiuo klausimu nuvilnytų banga, nes moterų realybė buvo ignoruojama dešimtmečius.
Y.Osman pažymėjo, kad per pastarąjį dešimtmetį kai kuriose šalyse buvo priimti įstatymai, kuriais siekiama užkirsti kelią priekabiavimui ir reaguoti į priekabiavimą, tačiau užtikrinti, kad jie būtų įgyvendinami, tai dar vienas iššūkis. Jos manymu, tam reikia skirti daugiau dėmesio ir daugiau investicijų.
Visus liečiantis klausimas turi būti peržiūrėtas globaliai, sutinka ekspertai. Reikia pakeisti vyrų požiūrį, kad šie turi didesnes privilegijas. Anot R.Jewkes, tai susiję su fundamentaliomis socialinėmis normomis apie lyčių santykius.
