„Šimtai tūkstančių Rusijos piliečių dalyvavo ir tebedalyvauja kare prieš Ukrainą, o iš ten atvykę karinės patirties turintys asmenys gali papildyti ir sustiprinti Rusijos organizuoto nusikalstamumo grupuotes ir taip kelti didelę kriminalinę grėsmę Europos Sąjungai“, - sakoma bendrame pareiškime.
Atsižvelgdami į tai, ministrai pabrėžė būtinybę atsisakyti išduoti vizas ir leidimus gyventi Rusijos agresijos prieš Ukrainą dalyviams ne tik kol vyksta karas, bet ir jam pasibaigus.
-
Šiaurės Europos valstybės susitarė stiprinti bendradarbiavimą kovojant su Rusijos šešėliniu laivynu
-
Karas Ukrainoje. Putinas rėžė apie Rusijos teritorines ambicijas: „Visa Ukraina yra mūsų“
-
Volodymyras Zelenskis paskyrė naują Ukrainos sausumos pajėgų vadą
-
Kas nelaimės atveju nutiktų mūsų augintiniams? Filmas apie gyvūnus Ukrainoje atskleidžia skaudžią realybę
-
Prokuratūra: Odesoje per rusų dronų smūgį žuvo žmogus, dar keliolika – sužeisti
Pasak ERR, Taline vykusiame susitikime, kuriame buvo aptartas šis klausimas, taip pat dalyvavo Europos Komisijos vidaus reikalų ir migracijos komisaras Magnusas Brunneris ir ES išorės sienų saugumo agentūros (Frontex) atstovas Hansas Leitensas.
Rusijos kariuomenei pradėjus invaziją į Ukrainą, Baltijos šalys, Lenkija ir Suomija uždarė Šengeno erdvę rusams, jei jie keliauja turizmo, kultūros, sporto ir verslo tikslais.
Europos Komisija anksčiau priminė, kad Šengeno sienų kodeksas leidžia neleisti atvykti karo dalyviams, tačiau sprendimą, ar asmuo gali atvykti į ES valstybę narę, kiekvienu konkrečiu atveju priima nacionalinės institucijos.
Tuo pat metu Rusijos ambasados Vokietijoje ir Nyderlanduose įspėjo, kad buvę agresijos prieš Ukrainą dalyviai gali būti sulaikyti ir areštuoti ES šalyse. Briuselis pažymėjo, kad sprendimai dėl karo dalyvių sulaikymo, suėmimo ar baudžiamosios bylos iškėlimo bus priimami vadovaujantis ES valstybių narių teisės aktais.
Šiuo metu Šengeno zonai priklauso 29 šalys, iš kurių 25 yra ES narės.
