„Nieko asmeniško“, – tokiu nekaltu sakinuku savo grasinimą NATO, esą Rusija imsis visų reikalingų karinių ir techninių priemonių, jei prie šalies sienos atsidurs daugiau NATO infrastruktūros, papuošė S.Lavrovas.
„Sakyti, kad Rusija kelia pavojų NATO, yra šiurkštus bandymas apversti situaciją aukštyn kojomis. Juk būtent Aljansas artėja prie mūsų sienos“, – aiškino Rusijos diplomatijos vadovas.
Ypatingą dėmesį interviu S.Lavrovas skyrė Baltijos šalims. Lietuva, Latvija ir Estija į NATO įstojo 2004 metais.
„Klausėme savo kolegų NATO, kodėl jiems reikia Baltijos šalių, ir mums sakė, kad jos nuo sovietmečio ir dar nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų, kai viskas prasidėjo, kamuojamos visokiausių fobijų.
Aljanso atstovai sakė suprantantys, kad Rusija joms (Baltijos šalims, – red.) jokios grėsmės nekelia, tačiau tose valstybėse, suprask, tokia psichologija – jos įstos į NATO, nusiramins, viskas bus taiku ir konstruktyvu. Jas priėmė į NATO, bet niekas nenusiramino, ypač mūsų kaimynė Lietuva“, – svarstė S.Lavrovas.
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro, būtent lietuviai esą dabar skleidžia agresyviausią rusofobiją ir verčia NATO rinktis antirusišką kursą.
Esą Maskva planavo aktyviai bendradarbiauti ir vystyti ekonominius projektus, pavyzdžiui, Kaliningrade.
„Tačiau Lietuva kažkodėl pasirodė esanti labiausiai rusofobiška Baltijos valstybė“, – stebėjosi S.Lavrovas.
„NATO sienos šliaužia Rusijos link“
„Mes visada perspėdavome, kad brėžiant liniją nesibaigiančiai Aljanso plėtrai į rytus turime suprasti, kad artėjant NATO karinei infrastruktūrai mes, savaime suprantama, imsimės būtinų karinių techninių priemonių“, – S.Lavrovas taip pat sakė Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“.
„Mums visą laiką sakydavo, kad NATO neketina imtis jokių priemonių, kurios kenktų Rusijos saugumui. Vis dėlto, jeigu tokių ketinimų nėra, o infrastruktūra – prie pat mūsų slenksčio, tuomet veikiausiai reikės vadovautis ne ketinimais, o tuo, ką matome savomis akimis“, – pabrėžė S.Lavrovas.
Pasak jo, NATO karinė infrastruktūra, nepaisant prisiimtų įsipareigojimų, „artėja prie mūsų sienų, o kai mes imamės priemonių, kad būtume labiau užtikrinti savo saugumu, mums sako, kad Rusija pavojingai veikia prie Aljanso sienų. Juk tai NATO sienos šliaužia prie mūsų“.
Jis taip pat pareiškė, kad Maskva gerbtų Švedijos potencialų sprendimą įstoti į NATO, bet būtų priversta imtis atsakomųjų priemonių dėl Aljanso priartėjimo prie savo sienų.
„Jeigu Švedija nuspręs įstoti į NATO, mums nekils minčių, kad švedai nuspręs mus pulti. Tai galiu pasakyti iš karto“, – nurodė diplomatijos vadovas.
„Tačiau tokiu atveju Švedijos karinė infrastruktūra taptų pavaldi NATO vyriausiajam vadui, todėl mes, be abejo, dėl šios priežasties turėtume imtis būtinų karinių techninių priemonių, remdamiesi prielaida, kad kitapus sienos yra karinis politinis blokas, laikantis Rusiją grėsme ir nori ją visokeriopai suvaržyti“, – pridūrė jis.
