Patvirtinimas pateiktas po to, kai prezidentas Lee Jae-myungas (Li Džemjungas) bendraudamas su užsienio žurnalistais nieko negalėjo pasakyti apie tų žmonių padėtį.
Trečiadienį paklaustas apie Šiaurės Korėjoje laikomus Pietų Korėjos piliečius, Lee Jae-myungas atsakė: „Apie tai girdžiu pirmą kartą.“
Vėliau prezidentūros paskelbtame pareiškime sakoma, kad šeši piliečiai, įskaitant krikščionių misionierius ir iš Šiaurės Korėjos kažkada pabėgusius asmenis, yra laikomi Šiaurės Korėjoje nuo pat jų sulaikymo 2013–2016 metais, apkaltinus juos, be kitų dalykų, šnipinėjimu.
Keturių iš šių žmonių pavardes Pchenjanas yra paskelbęs. Šiaurės Korėja juos kaltina šnipinėjimu, o už tai autoritariškoje šalyje skiriamos griežtos bausmės, galima net mirties bausmė.
„Esant dabartinei padėčiai, kai dialogas ir mainai tarp Pietų Korėjos ir Šiaurės Korėjos ilgam sustabdyti, mūsų žmonių kančios, kurias nulėmė padalijimas, tęsiasi, – sakoma Pietų Korėjos prezidentūros pareiškime. – Vyriausybė dirbs, kad išspręstų šį klausimą pastangomis greitai atnaujinti dialogą tarp Pietų Korėjos ir Šiaurės Korėjos.“
Trumpoje trečiadienio spaudos konferencijoje Lee Jae-myungas kreipėsi į savo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Wi Sung-lacą (Vi Sunglaką) prašydamas padėti atsakyti į klausimą.
Wi Sung-lacas sakė, jog buvo atvejų, kai Pietų Korėjos piliečiai, nuvykę į Šiaurės Korėją, nebegalėjo sugrįžti, taip pat „kitų nežinomų atvejų“. Tačiau jis negalėjo patvirtinti, kada tie žmonės buvo sulaikyti.
Numanomas Lee Jae-myungo žinių trūkumas atkreipė Pietų Korėjos žiniasklaidos dėmesį. Viena konservatyvaus laikraščio „Chosun Ilbo“ antraštė skelbė, kad prezidentas yra neišmanėlis.
„Tai buvo simboliška scena, parodanti Šiaurės Korėjoje laikomų Pietų Korėjos piliečių klausimo statusą“, – rašė dienraštis.
Pietų Korėjos Susivienijimo ministerija, kuri yra atsakinga už ryšius su Šiaurės Korėja, ketvirtadienį pranešė, kad praėjusį kartą šį klausimą Pchenjanui iškėlė 2018 metais.
Šiaurės Korėja atsakiusi, kad „atitinkamos vidaus institucijos nuodugniai tikrina šį reikalą“.
Nuo to laiko Pchenjanas šio klausimo nekomentavo ir dėl jo nesiėmė jokių veiksmų, nurodė Pietų Korėjos ministerija.
Birželį prezidentu tapęs Lee Jae-myungas siūlo derybas su Pchenjanu be jokių išankstinių sąlygų. Tai visai kitokia pozicija nei ta, kurios laikėsi jo pirmtakas, kuris buvo nušalintas nuo pareigų dėl pernai paskelbtos ir trumpai galiojusios, bet didelę sumaištį sukėlusios karo padėties.
Pchenjanas į Lee Jae-myungo bandymus megzti ryšį kol kas nesureagavo.
