Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas (Li Džemjungas) nuo birželio, kai buvo išrinktas, žada susisiekti su branduolinį ginklą turinčia Šiaurės Korėja ir tęsti dialogą be išankstinių sąlygų – tai skiriasi nuo jo pirmtako pozicijos.
Pietų Korėjos kariuomenė tą patį mėnesį pranešė, kad abi šalys sustabdė propagandos transliacijas demilitarizuotoje zonoje, o praėjusią savaitę informavo, kad pastebėjo Šiaurės Korėjos karius, išmontuojančius garsiakalbius pasienyje.
Tačiau Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) sesuo Kim Yo Jong (Kim Jo Jong) ketvirtadienį paneigė šiuos pranešimus, sakydama, kad Pchenjanas nėra suinteresuotas gerinti santykių su Seulu.
„Mes niekada nepašalinome pasienio zonoje įrengtų garsiakalbių ir nenorime jų pašalinti“, – teigė ji anglų kalba paskelbtame pareiškime, kurį išplatino oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
„Mums tai nerūpi“
„Pastaruoju metu Korėjos Respublika bandė suklaidinti visuomenės nuomonę teigdama, kad jos „geros valios priemonės“ ir „nuolaidžiavimo politika“ sulaukia atsako, taip pat siekė sukurti visuomenės nuomonę, kad Šiaurės Korėjos ir Korėjos Respublikos santykiai yra „atkuriami“, – sakė ji.
„Mes kelis kartus aiškiai pasakėme, kad neturime noro gerinti santykių su Pietų Korėja (...) ir ši galutinė pozicija bei požiūris ateityje bus įtvirtinti mūsų konstitucijoje“, – pridūrė Kim Yo Jong.
Jos pareiškimas pasirodė tuo metu, kai Pietų Korėja ir Jungtinės Valstijos ruošiasi rugpjūčio 18–28 dienomis rengti kasmetines bendras karines pratybas, kuriomis Šiaurės Korėja nuolat piktinasi.
„Nesvarbu, ar Pietų Korėja atšauks savo garsiakalbius, ar ne, nutrauks transliaciją, ar ne, atidės savo karines pratybas, ar ne, ir sumažins jų mastą, ar ne, mums tai nerūpi ir mes jais nesidomime“, – sakė Kim Yo Jong.
Tuo metu Pietų Korėjos vyriausybė išlaikė diplomatinę poziciją, ketvirtadienį pareikšdama, kad toliau „sieks normalizavimo ir stabilizavimo priemonių“ su Šiaurės Korėja.
„Per pastaruosius trejus metus abiejų Korėjų santykiai buvo įstrigę griežtoje aklavietėje. Kad tai taptų dialogo ir bendradarbiavimo laikotarpiu, turime į situaciją žiūrėti ramiai ir ilgalaikėje perspektyvoje“, – žurnalistams sakė Suvienijimo ministerijos pareigūnas.
Tūkstančiai balionų
Pietų Korėjos gynybos ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad pradėjo šalinti garsiakalbius savo pusėje sienos kaip „praktinę priemonę, skirtą padėti sušvelninti įtampą“ su Šiaurės Korėja.
Pietų Korėja transliavo K-pop muziką ir naujienas, reaguodama į Pchenjano transliuojamus keistus, nerimą keliančius garsus palei sieną, kurie tapo dideliu trukdžiu Pietų Korėjos gyventojams.
Tačiau į valdžią atėjus Lee Jae-myungui, Seulas birželio mėnesį nutraukė transliacijas, o kitą dieną Šiaurės Korėja taip pat nutraukė savąsias.
Seulas praėjusiais metais pradėjo transliacijas per garsiakalbius, reaguodamas į Pchenjano į paleistų balionų su šiukšlėmis antplūdį.
Pchenjanas į pietus paleido tūkstančius balionų, teigdamas, kad tai yra atsakas į Pietų Korėjos aktyvistų leistus propagandinius balionus.
Santykiai tarp abiejų Korėjų pasiekė žemumas, kai Pietų Korėjos prezidentu buvo dabar jau nušalintas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas), o Seulas laikėsi griežtos pozicijos Pchenjano atžvilgiu, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą suartėjo su Maskva.
Lee Jae-myungas nuo pergalės birželio pirmalaikiuose rinkimuose ėmėsi kitokio požiūrio į Šiaurės Korėją, įskaitant prašymą pilietinėms grupėms nutraukti propagandos skrajučių siuntimą.
Jis taip pat pareiškė, kad sieks derybų su Šiaurės Korėja be išankstinių sąlygų nors pirmtakas buvo iš esmės įšaldęs santykius.
Techniniu požiūriu abi šalys tebėra karo būsenoje, nes 1950–1953 metų Korėjos karas baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi.
