Pasak jų, tai buvo susitarimo, pagal kurį Šiaurės Korėja pasiuntė savo karius padėti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kariauti su Ukraina, dalis. Leidinio pašnekovai taip pat pažymėjo, kad Rusija nenorėjo padėti Šiaurės Korėjai kurti branduolinį ginklą, baimindamasi Jungtinių Valstijų ir Kinijos reakcijos.
Pietų Korėjos Jungtinio štabų vadų komiteto duomenimis, Šiaurės Korėja suaktyvino bepiločių orlaivių gamybą po to, kai jos vadovas Kim Jong Unas lapkričio mėn. asmeniškai patikrino bepiločio atakos orlaivio bandymus ir įsakė pradėti masinę tokių ginklų gamybą.
JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) ekspertai mano, kad Pchenjanas karą su Ukraina laiko savo karinių pajėgumų bandymų poligonu. Ir tie bandymai jau davė vaisių.
Pasak naujienų agentūros „Reuters“ šaltinių, Šiaurės Korėjai pavyko pagerinti savo trumpojo nuotolio balistinių raketų K-23, K-23A ir K-24, kurias ji perdavė Rusijos kariuomenei naudoti mūšio lauke, tikslumą. Taigi, raketos pradėjo pataikyti į numatytą taikinį su 50-100 metrų nuokrypiu, iš pradžių „paklaida“ buvo 1-3 km.
Iki sausio vidurio Šiaurės Korėjos kariai aktyviai kovojo Rusijos Kursko srityje, kurią V.Putinas bando atplėšti nuo Ukrainos prieš prasidedant deryboms su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Tuo tarpu Kyjivas užgrobtas Rusijos teritorijas ketina panaudoti kaip kozirį, kad galėtų atlikti mainus.
Pasak BBC Rusijos tarnybos, iki praeito mėnesio vidurio Pchenjanas Rusijos teritorijoje neteko apie 4 000, arba trečdalio, į Rusiją pasiųstų karių, iš jų apie tūkstantis žuvo.
Pagrindinėmis to priežastimis buvo kovinės patirties ir priedangos trūkumas. Ukrainos kariškiai teigia, kad šiaurės korėjiečiai naudojami vadinamiesiems „mėsos šturmams“, siunčiami užimti įtvirtintų pozicijų per minų laukus ir smarkiai apšaudant. Tuo tarpu pėstininkai veikia savarankiškai, be artilerijos, bepiločių lėktuvų ir tankų paramos. Kim Jong Uno kariai beveik niekada nepatenka į nelaisvę: sužeistieji dažnai patys susisprogdina granatomis, o pasiduodančius nužudo rusų bepiločiai lėktuvai.
„The New York Times“ duomenimis, būtent Šiaurės Korėja inicijavo savo kariuomenės išsiuntimą kovoti prieš Ukrainą. Grupuotę sudarė specialiųjų pajėgų kovotojai, apie 500 karininkų ir trys generolai. Pasak JAV žvalgybos šaltinių, Pchenjanas tikisi, kad Maskva ateityje jam bus dėkinga teikdama raketų, branduolines ir kitas technologijas, diplomatinę paramą konfrontuojant su Vakarais ir kitokią pagalbą krizinių situacijų atveju. Be karių ir raketų, Šiaurės Korėja Rusijai tiekia šaudmenis ir haubicas.
Pakomentavo Rusijos karą Ukrainoje
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pareiškė „besąlygiškai“ palaikantis Rusiją kare Ukrainoje ir pavadino šį karą „teisingu Rusijos armijos reikalu“. Apie tai sekmadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Šiaurės Korėjos žiniasklaida.
„Pchenjano kariuomenė ir liaudis besąlygiškai rems ir skatins teisingą Rusijos armijos ir liaudies reikalą ginti savo suverenitetą, saugumą ir teritorinį vientisumą pagal KLDR ir Rusijos visapusiškos strateginės partnerystės sutarties dvasią“, – sakė Kim Jong Unas.
Kaip pranešė agentūra „Yonhap“, Kim Jong Unas taip pat pagrasino toliau vystyti savo branduolinius ginklus, sakydamas, kad jie nėra „derybiniai žetonai“, o skirti kovai su Šiaurės Korėjos priešais.
-
Šiaurės Korėjoje užsieniečiams siūlomos ekskursijos Kim Jong Ilo garbei
-
Paaiškėjo, kuo Šiaurės Korėjai naudingas karas Ukrainoje
-
Šeši Ukrainos puolimo mėnesiai Rusijoje: „Vladimirai Putinai, kas vyksta Kurske?!“
-
Ukraina prasitarė, ką darys su sugautais Šiaurės Korėjos kariais
-
V. Zelenskis: Šiaurės Korėjos kariai sugrįžo į fronto liniją Rusijos Kursko srityje
„Mūsų branduolinės pajėgos nėra kažkas, ką galima reklamuoti siekiant pelnyti kieno nors pripažinimą, ar net derybinė priemonė, kurią galima iškeisti į paprastą pinigų sumą. Mūsų šalies branduolinės pajėgos visada yra skirtos realiam koviniam panaudojimui, siekiant greitai smogti bet kokiam priešiškų pajėgų bandymo įsiveržti šaltiniui“, – Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA citavo Kim Jong Uno žodžius.
Anksčiau Donaldas Trumpas sakė, kad ketina ir toliau palaikyti santykius su Kim Jong Unu. Tuo pat metu Japonijos ministras pirmininkas Shigeru Ishiba pažymėjo, kad Japonija ir Jungtinės Valstijos sieks Pchenjano „visiškos denuklearizacijos“.
