Filmai prilyginti narkotikams
JT žmogaus teisių biuras nustatė, kad per pastarąjį dešimtmetį Šiaurės Korėja sugriežtino visų gyvenimo aspektų kontrolę, rašoma BBC portale.
„Jokia kita gyventojų grupė šiandienos pasaulyje nėra taip ribojama“, – padaryta išvada. Stebėjimas tapo „labiau paplitęs“, iš dalies dėl technologijų pažangos.
JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türkas įspėjo, kad, šiai situacijai tęsiantis, Šiaurės Korėjos gyventojai „patirs daugiau kančių, žiaurių represijų ir baimės, kurią jie taip ilgai kentė“.
Analizė, pagrįsta daugiau nei 300 interviu su žmonėmis, kurie per pastaruosius 10 metų pabėgo iš šios šalies, atskleidė, kad vis dažniau taikoma mirties bausmė.
Nuo 2015 m. priimti bent šeši nauji įstatymai, leidžiantys skirti mirties bausmę, skaičiuoja BBC. Vienas iš nusikaltimų, už kuriuos dabar gali būti baudžiama mirtimi, yra užsienio žiniasklaidos turinio, pavyzdžiui, filmų ir televizijos laidų, žiūrėjimas bei platinimas. Diktatorius Kim Jong Unas sėkmingai riboja žmonių prieigą prie informacijos.
Vienas iš nusikaltimų, už kuriuos dabar gali būti baudžiama mirtimi, yra užsienio žiniasklaidos turinio, pavyzdžiui, filmų ir laidų, žiūrėjimas bei platinimas.
Pabėgėliai JT tyrėjams pasakojo, kad nuo 2020 m. buvo įvykdyta daugiau mirties bausmių už užsienio turinio platinimą. Jie apibūdino, kaip šios mirties bausmės vykdomos sušaudant viešumoje, siekiant įbauginti žmones ir atgrasyti juos nuo įstatymų pažeidimo.
2023 m. pabėgusi Kang Gyuri BBC pasakojo, kad trys jos draugai buvo sušaudyti, kai buvo pagauti su Pietų Korėjoje sukurtu turiniu. Mergina dalyvavo 23-ejų draugo, kuriam buvo skirta mirties bausmė, teisme.
„Jis buvo teisiamas kartu su narkotikų nusikaltėliais. Dabar šie nusikaltimai traktuojami taip pat“, – tvirtino ji ir pridėjo, kad nuo 2020-ųjų žmonės dar labiau bijo.
Kim Jong Uno sukeltos viltys žlugo
Ši patirtis prieštarauja tam, ko Šiaurės Korėjos žmonės tikėjosi iš pastarojo dešimtmečio. Kai 2011 m. į valdžią atėjo Kim Jong Unas, apklausti pabėgėliai teigė vylęsi, kad jų gyvenimas pagerės, nes jis buvo pažadėjęs, kad nebereikės veržtis diržų, kitaip tariant, kad jie turės pakankamai maisto. Kim Jong Unas pažadėjo auginti ekonomiką ir kartu apsaugoti šalį toliau tobulindamas jos branduolinius ginklus.
Bet nuo 2019 m., kai Kim Jong Unas ėmė vengti diplomatijos su Vakarais ir sutelkė dėmesį į savo ginklų programą, žmonių gyvenimo sąlygos bei žmogaus teisių padėti pablogėjo.
Didžiuma apklaustųjų pasakojo, kad jiems neužteko maisto, valgyti tris kartus per dieną buvo laikoma prabanga. COVID-19 pandemijos metu, anot pabėgėlių, labai trūko maisto ir žmonės visoje šalyje mirė iš bado, cituoja BBC.
Tuo pačiu metu vyriausybė ėmėsi griežtų veiksmų prieš neoficialias prekyvietes, kuriose šeimos prekiaudavo, todėl buvo sunkiau pragyventi. Valdžia beveik neįmanomą padarė pabėgimą iš šalies, sugriežtindama kontrolę pasienyje su Kinija ir įsakydama kariuomenei šaudyti į tuos, kurie bando kirsti sieną.
Mirties bausmės vykdomos sušaudant viešumoje, siekiant įbauginti žmones ir atgrasyti juos nuo įstatymų pažeidimo.
„Kim Jong Uno valdymo pradžioje turėjome šiokios tokios vilties, bet ta viltis truko neilgai, – sakė jauna moteris, pabėgusi 2018 m., būdama vos 17-os. – Vyriausybė palaipsniui užkirto kelią žmonėms savarankiškai užsidirbti pragyvenimui, ir pats gyvenimo faktas tapo kasdiene kančia.“
Rusija ir Kinija saugo
JT ataskaitoje teigiama, kad „per pastaruosius 10 metų vyriausybė beveik visiškai kontroliavo žmones, neleisdama jiems priimti savo sprendimų“ – ekonominių, socialinių ar politinių. Tai tapo įmanoma dėl stebėjimo technologijų patobulinimų. Anot vieno pabėgėlio, šia kontrolės forma siekiama pašalinti net ir mažiausius nepasitenkinimo požymius.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad vyriausybė naudoja daugiau priverstinio darbo nei prieš dešimtmetį. Žmonės iš neturtingų šeimų verbuojami į „šoko brigadas“, kad atliktų fiziškai sunkias užduotis, pavyzdžiui, statybos ar kasybos projektuose.
Darbininkai tikisi, kad tai pagerins jų socialinę padėtį, tačiau darbas yra pavojingas, o mirtys dažnos. Užuot gerinusi darbuotojų saugumą, vyriausybė šlovina mirtį, vadindama ją auka Kim Jong Unui.
Tyrimas atliktas po JT tyrimo komisijos 2014 m. ataskaitos, kurioje pirmą kartą buvo atskleista, kad Šiaurės Korėjos vyriausybė daro nusikaltimus žmoniškumui. Kai kurie sunkiausi žmogaus teisių pažeidimai buvo nustatyti liūdnai pagarsėjusiose šalies politinių kalėjimų stovyklose, kur žmonės gali būti įkalinti iki gyvos galvos ir „dingti“.
JT ragina perduoti šią informaciją Tarptautiniam baudžiamajam teismui Hagoje. Nuo 2019 m. nuolatinės Saugumo Tarybos narės Kinija ir Rusija ne kartą blokavo bandymus įvesti naujas sankcijas Šiaurės Korėjai.
2025 m. ataskaitoje nustatyta, kad mažiausiai keturios iš šių stovyklų tebeveikia, o įprastuose kalėjimuose laikomi kaliniai vis dar kankinami ir išnaudojami. Daugelis pabėgėlių teigė matę kalinių mirtį nuo netinkamo elgesio, pervargimo ir prastos mitybos, nors JT girdėjo apie „tam tikrus ribotus pagerėjimus“ įstaigose, įskaitant „nedidelį prižiūrėtojų smurto sumažėjimą“.
JT ragina perduoti šią informaciją Tarptautiniam baudžiamajam teismui Hagoje. Bet ją turėtų perduoti Saugumo Taryba. Nuo 2019 m. dvi nuolatinės jos narės, Kinija ir Rusija, ne kartą blokavo bandymus įvesti naujas sankcijas Šiaurės Korėjai.
