Tačiau projektas lėtai juda į priekį dėl Pekino dvejonių.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atvykus derybų su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), štai kas žinoma apie siūlomą dujotiekį:
50 milijardų kubinių metrų
2600 kilometrų ilgio dujotiekis driektųsi nuo Jamalo pusiasalio šiaurės Sibire per Mongoliją į Kiniją. Juo per metus buvo transportuojama apie 50 mlrd. kubinių metrų dujų, kas sudarytų apie 12 proc. Kinijos pernai bendrai suvartotų dujų.
Rusijai ypač svarbu, kad dujos būtų tiekiamos iš telkinių, iš kurių dujos anksčiau buvo tiekiamos Europai, nes Rusijos dujų eksportas dujotiekiu į Europą smarkiai sumažėjo nuo tada, kai 2022 metais Rusija užpuolė Ukrainą.
Naujojo dujotiekio pajėgumai būtų didesni už esamo „Sibiro galios“ dujotiekio, paleisto 2019 metais. Juo per metus iš Rytų Sibiro į šiaurės rytų Kiniją transportuojama apie 38 mlrd. kubinių metrų dujų.
„Rusijai tai yra strateginis gelbėjimosi ratas, praradus didžiąją dalį Europos dujų rinkos, – sakė Naujojo Pietų Velso universiteto (UNSW Sidney) politikos mokslų daktaras Aleksandras Koroliovas. – Kinijai šis dujotiekis yra susijęs su energetiniu saugumu ir įtaka, o ne su priklausomybe. Jis padeda diversifikuoti tiekimą, išvengiant jūrinių transporto koridorių.“
Sustojęs projektas
Tiesti antrą dujotiekį V. Putinas pasiūlė dar 2006 metais, kai buvo įgyvendinamas „Sibiro galios“ projektas. Pekinas apie antrąjį dujotiekį beveik nekalba, statybos dar nepradėtos.
Rusijos valstybinė dujų milžinė „Gazprom“ praėjusiais metais pranešė, kad pasirašė teisiškai įpareigojančią 30 metų tiekimo sutartį su Kinijos nacionaline naftos korporacija (CNPC), kuri turėtų užtikrinti dujotiekio veiklą. Tačiau detalių pateikta nedaug, įskaitant ir svarbų kainos klausimą.
Tuometiniame pareiškime Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė tik tai, kad Xi Jinpingas ir V. Putinas pasirašė „daugiau nei 20 dvišalių bendradarbiavimo dokumentų“ tokiose srityse, kaip energetika, kosmosas, dirbtinis intelektas ir žemės ūkis, neminėdama „Sibiro galios 2“.
„Kinijos požiūris į šį projektą daugelį metų buvo toks: „jei pavyks – puiku, jei ne – susitvarkysime“, – sakė Rusijoje įsikūrusio Energetikos ir finansų instituto vadovas Aleksejus Gromovas.
Naujas postūmis
Dabar viskas gali pasikeisti, nes Rusija tikisi pasinaudoti energetikos rinkos svyravimais, kuriuos sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose ir Hormuzo sąsiaurio uždarymas, kad pradėtų įgyvendinti šį projektą.
„Dabartinė krizė galėtų padidinti „Sibiro galios 2“ dujotiekio statybos galimybes“, – sakė Londono karališkojo koledžo tarptautinės taikos ir saugumo lektorė Natasha Kuhrt (Nataša Kurt). – Pirmojo „Sibiro galios“ dujotiekio statyba truko apie 20 metų ar daugiau, o kinai derasi dėl kainos labai griežtai. Dėl šio antrojo dujotiekio situacija nebus kitokia – visos kortos bus Kinijos rankose.“
Prieš V. Putino vizitą Kremliaus užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad su Kinijos vadovu vyks „labai išsamios“ diskusijos dėl dujotiekio.
Analitikai nesutaria, ar per šį vizitą gali būti pasiektas susitarimas.
A. Gromovas teigia matąs „gana dideles“ galimybes, jog bus sudarytas visapusiškas komercinis susitarimas, o A. Koroliovas yra atsargesnis ir tikisi tik „politinės paramos patvirtinimo, o ne galutinių susitarimų“.
Gilėjantys energetiniai ryšiai
Analitikai dalį Kinijos atsargumo priskiria Pekino norui subalansuoti energijos importą iš skirtingų tiekėjų ir neturėti pernelyg didelės priklausomybės nuo vieno šaltinio.
Tačiau nuo tada, kai Vakarai įvedė sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir sumažino Rusijos energijos importą, Kinija su malonumu perka pigesnę naftą iš savo pagrindinės sąjungininkės.
Kalbant apie gamtines dujas, Kinija per pirmuosius tris šių metų mėnesius iš Rusijos importavo dujų už 2,3 mlrd. JAV dolerių, o tai, remiantis Kinijos muitinės duomenimis, yra tris kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais.
Rusijos energijos išteklių pardavimai yra stabiliausia politinių, karinių ir ekonominių santykių, kurie pastaraisiais metais suklestėjo tarp šių dviejų šalių, dalis, pažymėjo A. Koroliovas.
Jei projektas bus užbaigtas, „Sibiro galia 2“ „sustiprintų tą tarpusavio priklausomybę“, o kartu parodytų, kad Rusija „nėra izoliuota ir vis dar gali įgyvendinti didelius infrastruktūros projektus“, pridūrė jis.
