Amerikos lyderio išsakyta pozicija, kad Lenkijos erdvės pažeidimas galėjo būti klaida ir išreikšta viltis greitai užbaigti krizę, paskatino Lenkijos diplomatijos vadovą į tai sureaguoti ir jis viešai atmetė tokį D.Trumpo vertinimą: „Ne, tai nebuvo klaida“.
R.Sikorskis atkreipė dėmesį, kad Rusijos išpuolis užsitęsė net septynias valandas, per jas užfiksuota devyniolika pažeidimų, numušti dronai, o kai kurie iš jų nukrito daugiau nei už 482 km nuo Lenkijos sienos. Todėl, pasak R.Sirkorskio, visa tai rodo, kad ataka buvo sąmoninga.
Be to, Lenkijos užsienio reikalų ministras komentare amerikiečių televizijai pareiškė, kad tikisi, jog D.Trumpas pakeis savo strategiją Rusijos atžvilgiu, nes bandymai geruoju derėtis su V.Putinu žlugo, o pats Rusijos diktatorius tyčiojasi iš D.Trumpo.
R.Sikorskis taip pat sakė, kad vietoje taikos derybų V.Putinas tęsia bepiločių lėktuvų atakas prieš Ukrainą ir NATO, todėl tik ryžtingi tarptautiniai žingsniai gali priversti jį atsisakyti savo imperinių planų.
Trečiadienį įvykęs incidentas sukėlė plataus masto reakciją tarp Europos sąjungininkų. Vokietija pažadėjo padidinti savo karinį buvimą rytiniame NATO flange, o Rusijos ambasadoriai buvo iškviesti į kelias Europos sostines.
Švedijos užsienio reikalų ministras pažeidimus pavadino „nepriimtinais ir keliančiais grėsmę Europos saugumui“. Berlynas paskelbė ketinantis padvigubinti savo naikintuvų, dalyvaujančių NATO oro misijoje, skaičių.
Kartu su Ukrainos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrais R.Sikorskis paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame incidentą pavadino „koordinuota ataka“ ir „precedento neturinčia provokacija“.
Aljanso vyriausiasis sąjungininkų pajėgų vadas Alexusas Grynkewiczius pripažino, kad neaišku, ar Rusijos veiksmai buvo tyčiniai, ir netgi suabejojo Lenkijos nurodytu dronų skaičiumi.
Maskva savo ruožtu neigia, kad dronai buvo nukreipti į Lenkiją, tačiau savo dalyvavimo nei patvirtino, nei paneigė. Rusijos vadovo V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija daugiau komentarų neteiks.

