Rusijos politikos ekspertas, portalo DW apžvalgininkas Konstantinas Egertas, komentuodamas situaciją 15min akcentavo, kad šioje situacijoje svarbiausias tampa ne vien protestų mastas, o jų pobūdis. Jei dominuos pavieniai, tarpusavyje nesusiję reikalavimai, sistema, tikėtina, išliks stabili. Tačiau jei skirtingos nepasitenkinimo linijos ims jungtis į vieną naratyvą, Rusija gali atsidurti prieš kur kas rimtesnį iššūkį, nei iki šiol.
Mitais ir gandais apipinti įvykiai
Pastaruoju metu Rusiją krečia keistų įvykių virtinė, kuri, dėl patikimos informacijos trūkumo, vis labiau apauga gandais ir spėlionėmis.
Kol kas aišku tik keli dalykai – dėl visoje šalyje atjungiamo mobiliojo interneto jau kovo 29 dieną ketinama rengti nesuderintus protestus visoje Rusijoje.
Prie šio judėjimo gali prisidėti itin nepatenkinti net kelių regionų ūkininkai, kurių galvijus valdžia pastaruoju metu ėmė skersti be jokių paaiškinimų.
Šias aplinkybes lydi nepaaiškinamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino dingimas. Jis nesirodė viešumoje jau nuo kovo pradžios.
Vieni politikos ekspertai optimistiškai prognozuoja, kad šie įvykiai gali tapti mažu akmeniu, išverčiančiu didelį vežimą, – sukelsiančiu režimo griūtį Rusijoje.
Tačiau kiti politikos žinovai įsitikinę, jog tai gali baigtis geriausiu atveju niekuo, o realiau – dar labiau sustiprėjusiomis represijomis Rusijos viduje.
Internetą atjungė net Maskvos grietinėlei
Nuo 2025 m. vasaros kai kuriuose Rusijos regionuose mobilusis internetas beveik neveikia. Įvestas vadinamasis „baltasis sąrašas“ – vartotojams prieinami tik valstybės leidžiami interneto ištekliai. Žmonės masiškai verčiami instaliuotis pokalbių programėlę „Max“, tačiau to daryti vengiama dėl šnipinėjimo, kuriuo net neabejojama.
Regionuose, esančiuose arčiau Ukrainos, vietos valdžia ryšio atjungimus teisina saugumo priemonėmis, tačiau gyventojai nenustoja piktintis, kad be interneto jie net negali gauti pranešimų apie oro pavojus, todėl nežino, kada slėptis.
Kovo pradžioje su masiniais ryšio sutrikimais susidūrė ir Maskva, iki šiol didesnių problemų su internetu nepatyrusi. Mobiliojo ryšio ir interneto sutrikimai prasidėjo kovo 6 dieną.
Valdžios institucijos atjungimus aiškino „saugumo užtikrinimu“. Žiniasklaidos šaltiniai teigė, kad tai buvo vadinamųjų „baltųjų sąrašų“ testavimas, kurie galutinai pradėjo veikti kovo 13 dieną.
Leidinys „The Bell“, remdamasis šaltiniu teisėsaugoje, pranešė, kad internetas Rusijos sostinėje buvo išjungtas Federalinės saugumo tarnybos (FSB) nurodymu.
Vado dingimas
Portalas „Agentstvo“ atkreipė dėmesį, kad masinių interneto atjungimų Maskvos centre metu Vladimiras Putinas nustojo lankytis Kremliuje.
Pastarasis viešas renginys, kurį prezidentas surengė Kremliuje, buvo kovo 9 dieną vykęs pasitarimas dėl padėties pasaulinėje naftos ir dujų rinkoje.
Rusijos opozicionieriaus Dmitrijaus Gudkovo teigimu, sklando įkyrūs, nors ir nepatvirtinti gandai, kad Kremlius sunerimo po to, kai vasario 28 d. nužudytas Ali Khamenei esą buvo susektas JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) ir Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“, pasitelkus gatvių vaizdo stebėjimo kameras (kurių Maskvoje yra net daugiau).
Tuo metu Rusijos propagandininkai taip pat kelia savo versijas – prokremliškame portale „Cargrad“ svarstoma, kad internetas galėjo būti atjungtas ne dėl V.Putino baimių, bet dėl to, kad Maskvoje esą gydomas Irano vairą po tėvo žūties perėmęs, nepatvirtintais duomenimis sužeistas Ali Khamenei sūnus Mojtaba Khamenei.
