„SkyNews“: Putinas rado dar vieną silpną Europos vietą galingam smūgiui

Nors Jungtinę Karalystę nuo Europos skiria vos 34 kilometrai vandens, jas jungia kabelių ir vamzdynų tinklas. Šiomis linijomis perduodami svarbiausi civiliniai ir kariniai ryšiai, elektra ir dujos – salų gyvybinė jėga, pažymima straipsnyje.

Deja, šimtus kilometrų povandeninių kabelių sunku nuolat stebėti, todėl jie gali būti pažeidžiami diversijomis.

Po to, kai Raudonojoje jūroje buvo sugadinti povandeniniai kabeliai, dėl kurių Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose sutriko interneto ryšys, „SkyNews“ įvertino, ką vieno ar kelių kabelių sugadinimas – atsitiktinis ar tyčinis – reikštų Jungtinei Karalystei.

Šnipų laivas šalia Didžiosios Britanijos

Kai tyrimų laivas „Yantar“ šių metų pradžioje plaukė Lamanšo sąsiauriu, jį lydėjo lėktuvnešis „HMS Somerset“.

Iš pirmojo žvilgsnio gali pasirodyti keista, kad Karališkojo karinio jūrų laivyno laivas seka civilinį laivą. Tačiau Londonas nelaiko „Yantar“ civiliniu laivu – jis mano, kad laivas naudojamas Rusijos žvalgybai.

C.Bustraano nuotr./Rusijos vandenynų tyrimų laivas „Yantar“

„Tai Rusijos šnipų laivas, naudojamas žvalgybinei informacijai rinkti ir Jungtinės Karalystės kritinei povandeninei infrastruktūrai kartografuoti“, – minėtų įvykių fone kalbėjo Gynybos sekretorius Johnas Healey.

Anot jo, laivas „Yantar“ laikėsi tarptautinių laivybos taisyklių. Tačiau jis pridūrė, kad tai ne pirmas kartas, kai jis buvo pastebėtas netoli Didžiosios Britanijos povandeninių objektų.

Povandeniniai kabeliai ir jų priežiūra

Iš Jungtinės Karalystės išsišakoja apie 60 povandeninių kabelių sistemų, žurnalistams sakė jūrų technologijų ekspertas daktaras Sidhartha Kaushalis.

Pasak jo, jie yra gana platūs ir paprastai apgaubti metaliniu apvalkalu. Arčiau kranto jie dažnai užkasami po betonu, kad būtų papildomai apsaugoti. Taip pat yra vamzdynų, kuriais dujos tiekiamos iš Europos.

Kai kurie kabeliai nutiesti palyginti sekliuose vandenyse, todėl juos lengva remontuoti – pažeidimai dažnai būna netyčiniai dėl komercinės veiklos. Tačiau kiti yra nutiesti dideliame gylyje ir jiems remontuoti reikia specialios įrangos.

Pažeistas kabelis Baltijos jūroje / HEIKKI SAUKKOMAA / AFP

„Kabeliais perduodama apie 95 proc. viso pasaulio duomenų srauto ir jais kasdien atliekama apie 10 trilijonų JAV dolerių finansinių operacijų“, – teigiama analitinio centro IISS (Tarptautinis strateginių studijų institutas) ataskaitoje.

Ekspertai mano, kad pastaraisiais metais Rusija slapta kartografavo povandeninius kabelius Vakaruose, įskaitant karinius kabelius, kurių buvimo vieta viešai neskelbiama. Žvalgybinę informaciją renka laivai, tačiau taip pat yra pranešimų, kad Rusija tam pasitelkia ir bepiločius povandeninius aparatus.

Straipsnyje vertinama, kad Rusija ilgą laiką šiame regione užsiima sisteminga veikla, todėl, tikėtina, jog Maskva turi „gana gerą žemėlapį“ su identifikuotomis silpnomis vietomis.

Kaip atrodytų smūgis

Povandeninių kabelių sugadinimas gali turėti didelį poveikį šalims, kurias jie aptarnauja.

„Atlanto vandenyne ir Jungtinę Karalystę aptarnaujančiuose tinkluose yra nemažai perteklinių tinklų. Taigi nėra lengva sugadinti kabelius tiek, kad tai tikrai turėtų pasekmių“, – pažymėjo S.Kaushalis.

Pasak jo, priešiška valstybė vis dar gali išsisukti nuo atsakomybės sugadinusi vieną ar du kabelius. Tačiau, jei tai būtų sąmoningas bandymas sutrikdyti Jungtinės Karalystės veiklą, nupjaunant kelias linijas iš karto ir taip sukeliant rimtus sutrikimus, to nuslėpti būtų beveik neįmanoma. Tai ypač pasakytina apie kabelius, nutiestus giliuose vandenyse, prie kurių prieigą turi tik kelios šalys.

AFP/ „Scanpix“/Lamanšo sąsiauris

Dėl karo Ukrainoje paaštrėjusios tarptautinės padėties fone JK parlamento Nacionalinio saugumo strategijos komitetas šių metų pradžioje pradėjo povandeninių kabelių tyrimą.

Jame nagrinėjama, kaip veiksmingai šalis geba apsaugoti savo povandeninę infrastruktūrą – ir kiek šalis būtų atspari, jei interneto ryšys sutriktų dideliu mastu ir ilgam laikui.

„Nereikia panikuoti – esame pakankamai atsparūs, o supratimas apie šią grėsmę auga. Tačiau turime aiškiai suvokti riziką ir pasekmes: tokia ataka mums būtų rimtas smūgis“, – pradėdamas tyrimą sakė komiteto pirmininkas, parlamento narys Mattas Vesternas.