Opozicinės partijos nuo kairiųjų iki kraštutinių dešiniųjų aiškiai pareiškė, kad balsuos prieš 74 metų centristą, o tai reiškia, kad jis ir jo mažumos vyriausybė žlugs vos po devynių mėnesių darbo.
Tokiu atveju centristų prezidentui Emmanueliui Macronui greičiausiai teks paskirti trečiąjį ministrą pirmininką per metus ir penktąjį nuo 2022 m., kai jis pradėjo savo antrąją kadenciją.
Kaip valstybės vadovas, turintis įgaliojimus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo srityse, prezidentas tiesiogiai skiria ministrą pirmininką vidaus reikalams tvarkyti.
Tačiau po to, kai E.Macronas praėjusiais metais sušaukė pirmalaikius parlamento rinkimus, Nacionalinė asamblėja susiskaldė į tris blokus – kairiųjų, centro ir kraštutinių dešiniųjų – neturinčius absoliučios daugumos, todėl susidarė tam tikra politinė aklavietė ir įsiplieskė nesutarimai dėl biudžeto. Tai reiškia, kad nėra jokio tikrumo, jog naujasis ministras pirmininkas bus apsaugotas nuo panašaus greito nušalinimo.
E.Macronas taip pat galėtų nuspręsti paskelbti naujus pirmalaikius parlamento rinkimus, nors yra sakęs, kad to daryti nenori.
F.Bayrou šokiravo net savo sąjungininkus centristus, surengdamas netikėtą balsavimą dėl pasitikėjimo, sakydamas, kad jam reikia parlamento paramos taupymo priemonėms, kuriomis siekiama sumažinti valstybės skolą.
Ilgametis E.Macrono sąjungininkas F.Bayrou stengėsi gauti paramą savo nepopuliariam 44 mlrd. eurų biudžeto apkarpymo planui ir griežto taupymo programai, kuria siekiama sumažinti Prancūzijos valstybės skolą. Jo biudžeto pasiūlymai, įskaitant dviejų valstybinių švenčių panaikinimą ir daugumos socialinių išlaidų įšaldymą, sukėlė ginčus visame politiniame spektre.
Pirmadienio popietę F.Bayrou sakys kalbą parlamente, prašydamas paramos ir pateikdamas savo požiūrį į šalies padėtį ir Prancūzijos valstybės skolą. Po to kalbas sakys visų parlamentinių frakcijų vadovai, galiausiai vyks įstatymų leidėjų balsavimas.
Marine Le Pen, kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis ralis“, kuri planuoja balsuoti prieš F.Bayrou, parlamentinės frakcijos vadovė, sekmadienį sakė: „Šią krizę išprovokavo ir pakurstė prezidentas Emmanuelis Macronas ir visi, kurie jam tarnavo. Šiandien dėl jų kaltės Prancūzija yra Europos ligonis.“
M.Le Pen, kuri kovo mėnesį buvo pripažinta kalta dėl Europos Parlamento lėšų pasisavinimo sukčiaudiama ir kurdama fiktyvias darbo vietas ir kuriai penkerius metus buvo uždrausta kandidatuoti, pirmadienį sužinos, kada kitais metais vyks jos apeliacinis teismas.
Kairiųjų įstatymų leidėjai, kurie per praėjusių metų parlamento rinkimus laimėjo daugiausia vietų, bet toli gražu neturėjo absoliučios daugumos, teigė, kad E.Macronas turėtų paskirti kairiosios pakraipos ministrą pirmininką.
F.Bayrou būtų antrasis ministras pirmininkas, atstatydintas po pirmalaikių rinkimų: gruodį po trijų mėnesių buvo nušalintas dešiniųjų pažiūrų Michelis Barnier.
„[E. Makronas] negali trečią kartą prieštarauti apklausų rezultatams“, – šeštadienį transliuotojui BFM sakė Žaliųjų partijos vadovė Marine Tondelier, sakydama, kad vienintelė išeitis yra kairiųjų paskyrimas.
-
Europos lyderiai surengė bendrą pokalbį su Donaldu Trumpu
-
Kyjivo sąjungininkės surėmė pečius: davė Ukrainai nesulaužomą pažadą
-
Emmanuelis Macronas: 26 šalys siūlo dalyvauti po karo užtikrinant Ukrainos saugumą
-
Atskleidė, kaip Europa sutarė ginti Ukrainą: trūksta tik vieno, kad Maskva pažiūrėtų rimtai
Tačiau dešiniųjų vidaus reikalų ministras Bruno Retailleau – „Les Républicains“, kuri palaikė Bayrou vyriausybę, vadovas – sekmadienį partijos posėdyje sakė „Mes jokiu būdu nesutiksime su socialistų premjeru“.
