Neseniai paskelbtoje analitinio centro Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) ataskaitoje detaliau panagrinėjamos realios Rusijos galimybės vykdyti naują agresiją. Ataskaitoje imituojamas galimas Rusijos puolimas prieš Estiją, o autoriai daro išvadą, kad tokia operacija dabar Rusijai būtų katastrofa.
ECFR ekspertai Jennifer Cavanagh ir Jeremy Shapiro išanalizavo du Rusijos puolimo prieš Estiją scenarijus: konvencinę invaziją ir hibridinę operaciją, panašią į 2014 m. veiksmus Kryme.
Ataskaitoje teigiama, kad invazijos tikslai greičiausiai būtų riboti – greitai užimti Narvą, galbūt pasistūmėti Talino link – siekiant šokiruoti NATO ir priversti pradėti derybas dėl „pauzės“.
„Ant popieriaus“ Rusija prie Baltijos valstybių sienų turi apie 40 000 sausumos karių. Tačiau mažai tikėtina, kad Maskva rizikuotų įsitraukti į maždaug 10 000 karių, dislokuotų prie Kaliningrado, o iš likusių 30 000 karių, remiantis liudininkų pasakojimais ir palydovinėmis nuotraukomis, ne daugiau kaip pusė yra prie Estijos sienos.
Faktiniai Rusijos pajėgumai regione yra dar kuklesni. Žvalgybos vertinimais, 2025 m. pabaigoje Rusija prie Estijos turės tik dvi brigados-taktines grupes (BTG), kurios abi bus nepakankamai sukomplektuotos, ECFR analitikams sakė neįvardytas Vakarų pareigūnas. Remiantis šiuo vertinimu, tikrasis Rusijos karių, kurie galėtų dalyvauti invazijoje, skaičius galėtų būti artimesnis 5 000. Juos iš oro galėtų palaikyti 40 ar 50 naikintuvų.
Estijos ginkluotosios pajėgos turėtų kiekybinį pranašumą, mano ekspertai. Skaičiuojama, kad Estijos sausumos pajėgų skaičius karo metu yra apie 43 000. Konservatyviais skaičiavimais, pusė šių pajėgų būtų dislokuota per pirmąsias 12-24 valandas.
Invazija Maskvai pasibaigtų strategine katastrofa
Per dvi dienas į Estiją atvyktų pastiprinimas iš kaimyninių NATO šalių, o per kelias valandas Estijos sąjungininkų aviacija, remiama priešlėktuvinės gynybos, užtikrintų pranašumą ore.
Todėl invazija Maskvai pasibaigtų strategine katastrofa. „Per kelias dienas Rusijai teks rinktis: atsitraukimas, sunaikinimas arba visiško karo su NATO eskalavimas“, – teigiama ataskaitoje.
Ekspertų nuomone, labiau tikėtina hibridinė ataka. Prieš ją būtų vykdoma informacinė kampanija ir pareiškimai apie rusakalbių gyventojų diskriminaciją, kibernetines atakas ir riaušes Narvoje. Po to mieste galėtų pasirodyti nedideli specialiųjų pajėgų arba oro desanto kariuomenės daliniai.
Operacijos sėkmė priklausytų nuo spartos, Rusijos gebėjimo paneigti savo dalyvavimą ir vietos gyventojų paramos. Dabartinėmis sąlygomis nė viena iš šių sąlygų nėra reali. NATO žvalgybai prireiktų ne daugiau kaip kelių valandų, kad nustatytų, jog Maskva yra susijusi su tuo, kas vyksta, dauguma vietos gyventojų nepalaiko Rusijos, o Estijos policijos ir kariuomenės pajėgumai leidžia per kelias valandas izoliuoti ir neutralizuoti vietos grėsmes net ir be sąjungininkų paramos.
Nuo 5 iki 10 metų pasirengti Rusijos agresijai
Ekspertų nuomone, kol Rusija kariauja Ukrainoje, ji negalės išbandyti NATO jėgų. Po to Maskvai reikės laiko atsigauti. Kaip rašo J.Cavanagh ir J.Shapiro, Estijai ir jos sąjungininkėms po karo Ukrainoje pabaigos būtų nuo 5 iki 10 metų pasirengti Rusijos agresijai.
J.Cavanagh yra politologė, besispecializuojanti JAV nacionalinio saugumo ir gynybos politikos srityje. J.Shapiro yra buvęs Valstybės departamento pareigūnas, 2009-2013 m. dirbęs ECFR tyrimų direktoriumi.
15min primena, kad savaitgalį Jungtinių Valstijų nacionalinės žvalgybos vadovė Tulsi Gabbard skelbė, kad „Rusija siekia išvengti didesnio karo su NATO“, nes „neturi galimybių užkariauti ir okupuoti visos Ukrainos, jau nekalbant apie Europą“.
