Kai šio mėnesio pradžioje pasklido žinia apie B.Metreweli paskyrimą vadovauti MI6, britų žiniasklaida susidūrė su neįprasta tyla. Nei pažįstamų, nei bendramokslių ar buvusių kolegų istorijų. Vienintelė detalė, kurią apie ją sugebėta ištraukti – jai vis dar patinka irkluoti, rašo „Daily Mail“.
Atrodė, kad MI6 savo darbą atliko nepriekaištingai. Legendinės žvalgybos patikrinimo tarnybos sugebėjo apsaugoti viską, kas susiję su naujosios vadovės, be abejo, neeilinės figūros, gyvenimu. Tačiau yra vienas dalykas, kurio nesuvaldysi — šeimos istorija.
Vokietijos archyvuose aptikti dokumentai atskleidė nemalonią tiesą: moteris, kuri nuo rudens perims Jungtinės Karalystės žvalgybos vairą, yra liūdnai pagarsėjusio nacių kolaboranto anūkė. Paaiškėjo, kad B.Metreweli senelis buvo Konstantinas Dobrowolskis — ukrainietis, karo metu perbėgęs į Vermachto pusę ir tapęs pagrindiniu informatoriumi Černihivo regione. Vietiniai jį vadino „skerdiku“.
Nors B.Metreweli niekada nesutiko savo senelio, kuris liko nacių okupuotoje Ukrainoje, šeimos šešėlis iš praeities dabar krinta ant nepriekaištingos jos karjeros britų žvalgybos tarnybose. Kaip skelbia „Daily Mail“, Freiburgo archyvuose rasti šimtai puslapių dokumentų, pasakojančių apie kruviną K.Dobrowolskio gyvenimą.
Dovana Kremliaus dezinformacijai
Anuomet Vermachto vadovų vadintas „agentu Nr. 30“, jis puoselėjo asmeninį kerštą sovietams, kurie po bolševikų revoliucijos sunaikino jo kilmingą šeimą. Archyvuose aprašoma, kad sovietų saugumas už jo galvą buvo paskyręs 50 tūkstančių rublių premiją — šiandien tai būtų apie 200 tūkstančių svaro sterlingų.
Dar daugiau: bylose išlikę ranka rašyti laiškai nacių viršininkams su parašais „Heil Hitler“. Juose Dobrowolskis atvirai gyrėsi „asmeniškai“ dalyvavęs žydų naikinime ir šimtų ukrainiečių pasipriešinimo kovotojų žudymuose. Archyvai liudija ir apie plėšikavimus, seksualinį smurtą bei cinišką elgesį su Holokausto aukomis.
Žinoma, B.Metreweli negali būti teisiama už savo senelio nusikaltimus, pažymi „Daily Mail“. Ji — viena iš ryškiausių britų žvalgybos pareigūnių, per du dešimtmečius vykdžiusi slaptas MI6 operacijas Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, vėliau vadovavusi kontržvalgybos skyriui MI5. Specialistai jau seniai spėliojo, kada ji perims MI6 vairą.
Tačiau šis šeimos faktas neišvengiamai taps geopolitinių manipuliacijų įrankiu. Kremlius nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios siekia vaizduoti ukrainiečius kaip „nacius“ ir diskredituoti Vakarų šalis. Tai, kad naujosios britų žvalgybos vadovės šaknys — ukrainietiškos, o ne gruziniškos, kaip rodytų jos pavardė, jau pastebėjo Kremliaus propagandos kanalai, pažymi „Daily Mail“.
„Kaip istorikas ir tyrėjas iš šalies, kuri kasdien kovoja su Rusijos propaganda, galiu drąsiai teigti, kad tai taps mėgstamiausiu Kremliaus propagandininkų pokalbių objektu ateinančiais metais“, – sakė Gruzijos Ilijos universiteto šiuolaikinės istorijos profesorius Beka Kobachidzė, padėjęs britų spaudai atkurti Metreweli šeimos genealogiją.
Anot jo, „žinoma, vaikai neturėtų atsakyti už savo tėvų ar senelių nuodėmes. Tačiau man keista, kodėl Jungtinė Karalystė noriai perduoda tokią amuniciją rusams. Rusai, be abejonės, iškraipys kiekvieną žodį pagal savo grėsmingus planus.“
Istorikų varžytuvės
Vis dėlto britų žvalgybos veteranai neabejoja, kad jei kas nors sugebės atlaikyti tokius spaudimus, tai B.Metreweli. Istorija apie tai, kaip nacių šnipo anūkė tapo britų slaptojo agentų tinklo vadove, pati savaime pranoksta ne vieną šnipų trilerį.
Kai B.Metreweli buvo paskirta naująja žvalgybos vadove, Jungtinėje Karalystėje šios žinios buvo sutiktos džiaugsmingai. Beveik 30 metų po to, kai Judi Dench patapo pirmąja moterimi, užėmusia agentūros vadovės „M“ poziciją Jameso Bondo filmuose, gyvenimas fantastiškai atkartojo meną ir tikroji MI6 išties įgijo pirmąją šnipų vadovę moterį, slapyvardžiu „C“.
Tai sukėlė džiaugsmo ir tolimajame Sakartvele, iš kur ir kilusi moters pavardė. Pačioje Jungtinėje Karalystėje naujosios šnipų vadės pavardė taip pat sukėlė susidomėjimą, tačiau ilgai netruko sužinoti, kad tiesioginio ryšio su Kaukazo valstybe nėra.
B.Metreweli tėvas, Constantine’as Metreweli, yra britų karo veteranas ir gerai žinomas radiologas, užauginęs savo dukrą Honkonge. Dėl to, kad šis gimė užsienyje, Jungtinėje Karalystėje jo pėdsakų nėra daug, išskyrus tai, kad, jam atvykus į šalį, valstybinė metrikaciją jį pažymėjo kaip Constantine’ą Dobrowolskį. Šią istoriją susekti nedaug truko ir Vladimiro Putino agentams, kurių motyvai atkapstyti Metreweli šeimos istoriją daug tamsesni.
Rusijos žvalgybai ši visa situacija itin aiškiai atskleidė, kad naujoji MI6 vadovė yra ukrainiečių kilmės, nepaisant to, kad pavardė „Dobrowolski“ buvo itin dažna ir Lenkijoje. Dar daugiau – vienam rusų propagandininkui tai buvo nenuginčijami įrodymai, kad B.Metreweli senelis buvo nacis.
„Pokario ukrainiečių emigraciją į Britaniją daugiausia sudarė SS „Galicijos“ divizijos nariai, pasidavę britams Italijoje“, – savo gerbėjams rašė jis ne viename socialinių tinklų kanale vos kelios dienos po B.Metreweli paskyrimo.
Neužilgo šias melagienas pradėjo karksėti ir Rusijos žiniasklaida.
Rusijos, Sakartvelo ir Ukrainos istorikai ėmė varžytis tarpusavyje, kas greičiausiai atskleis tiesą.
Posovietinių valstybių akademikams bandant atkapstyti savąsias metrikacijas ir keliant įvairias teorijas, „Daily Mail“ paprašė, kad imigracijos dokumentais pasidalintu Britanijos valstybinės institucijos.
Juose buvo matyti, kad B.Metreweli tėvas gimė 1943-ųjų sausio 1 dieną, Snovske, Ukrainoje. Jo tėvai – Constantine’as Dobrowolskis ir Barbara Metreweli, anksčiau – Barbara Dobrowolska. Tolesnės paieškos parodė, kad Metreweli buvo ne slapyvardis, o jaunesniojo Constantine’o patėvio (vedusio Barbarą 1947-aisiais Jorkšire) pavardė.
Susidomėjimą keitė siaubas
Mums pavyko susipažinti su Dobrowolskių gyvenimu Snovske, Ukrainoje, ir tai, ką radome, mus pribloškė, rašo „Daily Mail“.
Dr. Giorgis Astamadzė iš Karlsrūhės universiteto Vokietijoje buvo dar vienas Gruzijos istorikas, kuris pradėjo paieškas tikėdamasis atrasti ponios Metreweli šaknis. Atskleisdamas jos praeitį, jis netrukus suprato, kokios politinės pasekmės gali kilti, jei su šia informacija nebus elgiamasi atsargiai ir jautriai, todėl sutiko prisidėti prie tyrimo.
Kai pradėjome gilintis, iš pradžių jaudulį pakeitė vis didėjantis siaubas, – sakė jis. – Iš grėsmingos Konstantino Dobrowolskio praeities ėmė aiškėti vis daugiau nerimą keliančių detalių.
Vokietijoje yra visas archyvas – trys tomai, daugiau nei 500 puslapių – ir kartu jie pasakoja išties sukrečiančią istoriją.
Konstantinas turėjo žmoną vardu Varvara, ir kažkuriuo metu 1943 m. pradžioje Snovske – mieste, kuriame tuo metu gyveno tik apie 6000 žmonių – jie kartu susilaukė vaiko.
Konstantinas vyresnysis liko kovoti su sovietais, kurie „laisvino“ Ukrainą iš Rytų, tačiau jo autoritetas buvo toks didelis, kad jis gavo saugų leidimą iš nacių savo žmonai ir naujagimiui, kuriam tuo metu buvo vos du mėnesiai, bėgti į Vakarus, į Vokietiją.
Iš ten Varvara su vaiku kažkokiu būdu atsidūrė Didžiojoje Britanijoje, kur po karo ji persivadino Barbara ir Jorkšyre ištekėjo už naujo partnerio, gruzinų kilmės Davido Metrewelio. Savo vestuvių liudijime ji pažymėjo, kad yra našlė. Taigi jos sūnus Konstantinas jaunesnysis užaugo su Metreweli pavarde – galbūt todėl, kad niekada nepažinojo savo tikrojo tėvo, su kuriuo išsiskyrė būdamas vos kelių mėnesių, o galbūt todėl, kad Barbara norėjo nuslėpti tamsią šeimos istoriją.
Ilgainiui Metreweli vardas perėjo jo vaikams, įskaitant ir dukrą, kuri nuo rugsėjo mėnesio vadovaus tai pačiai žvalgybos tarnybai, kuri Antrojo pasaulinio karo metais kovojo prieš jos senelį.
Gyrėsi nusikaltimais
Taigi, kas tiksliai buvo Konstantinas Dobrowolskis vyresnysis ir kokie buvo jo nusikaltimai? Išsamūs 1941-1943 m. laiškai nacių vadams pateikia išsamią jo biografiją jo paties žodžiais, kuriuos skaityti nepatogu.
Jis gimė 1906 m. Ukrainos Černihivo regione vokiečių ir lenkų kilmės tėvo ir ukrainietės motinos šeimoje, turėjusioje nedidelę žemės valdą. Kai jam buvo vos 11 metų, į jo namus įsiveržė bolševikai, juos sugriovė ir „išžudė“ beveik visus jo giminaičius. Daugelį metų jis slapstėsi, įsigijo suklastotą asmens tapatybės kortelę ir keliavo į Maskvą, tačiau 1926 m. buvo sugautas ir nuteistas dešimčiai metų Sibire už antisovietinę agitaciją, antisemitizmą ir savo kilmės slėpimą.
1937 m. grįžęs iš tremties, Vladivostoke studijavo ekonomikos inžineriją, o 1941 m. balandį, kai vokiečiai įsiveržė į Ukrainą, buvo paskirtas į Dniepropetrovską (Ukraina) rūpintis mašinų detalėmis.
Dobrowolskis nedelsdamas prisistatė į karo komisariatą ir paprašė jį išsiųsti į frontą, kur 1941 m. rugpjūčio 4 d. pasitaikius pirmai progai perbėgo pas nacius.
Naciai jam mokėjo tik 81 reichsmarkę per mėnesį – maždaug 250 svaro sterlingų šiandien, o tai buvo žemiausia Vokietijos darbo jėgos pakopa – Dobrowolskio motyvacija akivaizdžiai nebuvo pinigai.
Iš pradžių jis tarnavo SS tankų dalinyje, o vėliau nacių pareigūnams pasakojo: „Ten prižiūrėjau pagrobtas rusų transporto priemones ir asmeniškai dalyvavau fronto veiksmuose netoli Kyjivo bei žydų naikinime“.
Kai kurie istorikai teigia, kad jis galėjo dalyvauti Babyn Jaro žudynėse, per kurias Kijeve per dvi dienas buvo nužudyta daugiau kaip 30 000 žydų, tačiau „Daily Mail“ ir mokslininkų tyrimai rodo, kad tai netiesa.
Laiškuose jis rašo, kad 1941 m. rugsėjo 22 d. – likus septynioms dienoms iki žudynių – išvyko iš Kyjivo į savo gimtąjį Sozinčios rajoną.
Tačiau istorija čia tokia pat niūri: nacių okupacijos metais buvo sunaikinta vietos žydų bendruomenė ir sušaudyta daugiau kaip 300 žydų. Konstantinas vyresnysis savo vadams pasakojo, kad suorganizavo 300 vyrų ukrainiečių policijos dalinį, kuris 1941 m. spalio-gruodžio mėn. „išvalė“ 12 apylinkių. Tuo metu ukrainiečių policija talkino vokiečių žudikų būriams ir vengrų kareiviams, šaudžiusiems žydų kilmės gyventojus. Viename sukrečiančiame pasakojime teigiama, kad Dobrowolskis priklausė policijos būriui, kuris esą prievartavo, šaudė ir plėšė žydų moteris Černihivo mieste, nors manoma, kad jis nedalyvavo žudynėse ir seksualinėje prievartoje.
Daugiau nei po metų vokiečių apklaustas liudytojas teigė, kad Konstantino vyresniojo pavaldinys jam perdavė vienos iš aukų „auksinį laikrodį“.
„Man teko lankytis [Konstantino vyresniojo] rezidencijoje Sozinčioje ir mačiau ten daug vertingų daiktų, tokių kaip kilimai, staltiesės, šilkiniai šalikai ir prabangūs kailiniai, gauti iš žydų egzekucijų“, – sakė liudytojas.
Tas pats liudytojas teigė, kad „girdėjo“ pokalbį, kuriame Konstantinas vyresnysis tiesiog ‚juokėsi‘, kai jam buvo pasakyta, kad „kalinės kalėjime buvo seksualiai išnaudojamos naudojant smurtą“. Jis esą sakė, kad „neprieštaraudamas toleravo šiuos veiksmus“. Konstantinas vyresnysis pasakojo, kad jis „išvalė“ įvairius rajonus nuo „nepageidaujamų elementų“. Už „puikią žvalgybą“ vykdant šią užduotį 1941 m. gruodžio mėn. jį pagyrė vengrų pulkininkas. Po to sovietai už jo galvą paskyrė 50 000 rublių premiją.
Raudonosios armijos pulkininkas leitenantas savo vyrams sakė: „Su vokiečiais grįžęs fašistuojantis žmogėdra Dobrowolskis, kurį visi pažįstate, keršija už prarastą turtą ir namus, žudydamas ir šaudydamas geriausius mūsų žmones, padedančius Raudonajai armijai...
Kad kuo greičiau jį, kaip didžiausią ukrainiečių tautos priešą, pašalintume, siūlau 50 000 rublių atlygį tam, kuris mums pristatys šį fašistą Dobrowolskį gyvą ar negyvą, ir jis bus pasiūlytas vyriausybės apdovanojimui“.
Konstantinas vyresnysis tapo vietinės žvalgybos vadovu, iš pradžių dirbo Hiwi – Rytų Europos nacių kolaborantų – inspektoriumi, o 1942 m. liepą prisijungė prie liūdnai pagarsėjusios nacių slaptosios karinės policijos Geheime Feldpolizei (GFP).
GFP veikė vadovaudamasi komisaro įsakymu, kuris nurodė „valymo operacijose“ suimtus vietos politinius lyderius, partizanus ir žydų tautybės asmenis sušaudyti.
Sovietų propaganda teigė, kad Konstantinas vyresnysis patikindavo ukrainiečius, jog kovoja su partizanais prieš nacius. Tada, nustatęs vietos pasipriešinimo dalyvius, jis liepdavo jiems įvykdyti mirties bausmę.
Vokiečių vertinime apie jį rašoma: „Kapitonas Dobrowolskis yra įsitikinęs bolševizmo priešininkas ir atitinkamai labiausiai nekenčiamas žmogus tarp bolševikų. Jo politiniai įsitikinimai tvirtai sieja jį su vokiečių vermachtu, kuriam jis tapo absoliučiai patikimu ir vertingu pagalbininku“.
Jame daroma išvada: „Apibendrinant galima teigti, kad kapitonas Dobrowolskis yra patikimas bendražygis ir talentingas kovotojas su gaujomis“.
Nors nedetalizuojama, kaip Konstantinas vyresnysis susipažino su Varvara, ji vis dažniau minima jo ir vadovaujančių nacių susirašinėjime nuo 1942 m., kol 1943 m., artėjant sovietų persikėlimui, pateikiamas prašymas išvežti ją ir jo sūnų iš Snovsko.
Jam suteikiamas leidimas „konfidencialiai misijai“ išvežti „žmoną ir vaiką“ iš Snovsko į Umanę, pietvakarių Ukrainoje, iš kur jie turi būti „aprūpinti reikiamais kelionės geležinkeliu dokumentais“. Sovietams pavyko užimti Černihivą iki 1943 m. rugsėjo mėn., o paskutinis įrašas apie Konstantiną vyresnįjį archyvuose yra iš praėjusio mėnesio.
Barbara teigė, kad 1947 m. ištekėdama buvo našlė, todėl reikia manyti, kad jos ankstesnis partneris buvo nužudytas nacistinei Vokietijai žlugus.
Būsima žvalgybos vadovė nieko nežinojo
Didžiosios Britanijos Užsienio reikalų, sandraugos ir plėtros biuro atstovas spaudai sakė: „Blaise Metreweli nepažinojo ir nebuvo susitikusi su savo seneliu iš tėvo pusės“.
„Būtent šis sudėtingas paveldas prisidėjo prie to, kad ji, būdama kita MI6 vadove, įsipareigojo užkirsti kelią konfliktams ir apsaugoti Didžiosios Britanijos visuomenę nuo šiuolaikinių grėsmių, kylančių iš šiuolaikinių priešiškų valstybių“, – priduriame pranešime.
