Sekite 15min Google
Socialiniuose tinkluose plinta nepatvirtintas pasakojimas, esą netoli Kyjivo veikė slaptas kalėjimas, kuriame Ukrainos nacionalinės gvardijos ir „Azovo“ kariai rūsyje laikė bei mušė mobilizuotus vyrus ir iš kariuomenės pasišalinusius asmenis.
Įrašuose teigiama, neva vienas iš laikomų vyrų paslėptu telefonu susisiekė su artimaisiais ir paprašė medikų pagalbos, tačiau atvykusi medikė iš pradžių nebuvo įleista.
Kas nutiko iš tiesų?
Kyjivo srities Petropavlivska Borščahivkos gyvenvietėje prie namo, kuriame buvo Ukrainos nacionalinės gvardijos karių, kilo susirėmimai, teko įsikišti policijai.
Oficialiame pranešime policija nurodė, kad ją iškvietė privačios greitosios pagalbos darbuotojai, pranešę, jog jiems trukdoma patekti prie žmogaus.
Atvykę pareigūnai nustatė, kad privačiame name buvo vieno Ukrainos nacionalinės gvardijos padalinio kariai, o netoliese rinkosi vietos gyventojai.
Tada ir kilo susirėmimai. Socialiniuose tinkluose taip pat teigta, esą susirinkusieji bandė apversti autobusą, akmenimis daužė jo langus, girdėjosi šūviai, tačiau šios detalės nebuvo patvirtintos.
Policijos atstovo Boryso Breuso teigimu, žmonės ėmė rinktis po to, kai gydytoja prisistačiusi moteris paskleidė informaciją, esą pastate neteisėtai laikomi vyrai, kuriems būtina skubi medicinos pagalba.
Portalo „Slidstvo.Info“ žurnalistai nustatė, kad ši moteris – Valentyna Moloda, prisistačiusi privačios klinikos „Med-Prestige“ savininke. Tačiau tikrasis bendrovės savininkas Michailas Furmanas teigė, kad klinika veiklą nutraukė 2023 m., o į įvykio vietą atvykęs automobilis buvo parduotas 2024 m.
Pasak jo, pirkėjai turėjo pašalinti bendrovės logotipus, o V.Moloda neturėjo teisės prisistatyti jos savininke.
Nacionalinės gvardijos vadas Oleksandras Pivnenka nurodė, kad pastate veikė laikinas dalinio dislokacijos punktas, kuriame kariams buvo tvarkomi dokumentai ir atliekamos patikros prieš siunčiant juos į mokymo centrus.
Jo teigimu, ten buvo 18 karių. Keturi savavališkai iš tarnybos pasišalinę vyrai, surasti ir atgabenti į šį punktą, vėliau buvo pervežti į Nacionalinės gvardijos medicinos centrą. Informaciją apie jų sveikatos būklę žadėta paskelbti po apžiūros.
Kodėl dezertyrams prireikė medikų pagalbos?
Nacionalinės gvardijos vadas O.Pivnenka paaiškino, kad pastatas buvo naudojamas kaip laikinas mobilizuotųjų apgyvendinimo punktas, o keturi hospitalizuoti asmenys buvo užregistruoti kaip savavališkai pasitraukę iš dalinio.
„Azov“ korpusas, kuriam priklauso šis padalinys, patvirtino, kad šie keturi asmenys turi traumų, ir pažadėjo nubausti kaltuosius, jei pasitvirtins neteisėto smurto naudojimo faktas.
Nacionalinė gvardija paskelbė apie tarnybinio tyrimo pradžią, į aplinkybių aiškinimąsi įsitraukė Valstybinis tyrimų biuras (DBR) ir karinio ombudsmeno biuras.
Įvykio vietoje lankėsi ir Prezidento administracijos vadovas Kyrylo Budanovas, o žmonės iš pastato buvo išvesti. DBR pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Kai kurie susirinkusieji prie pastato prisistatė viduje esančiųjų artimaisiais. Jie teigė, kad laikomieji yra mobilizuotieji, kad jie kankinami, iš artimųjų reikalaujama pinigų, o medikai neįleidžiami.
Viena moteris teigė, kad už pasimatymą su vyru iš jos reikalauta 100 tūkst. grivinų, tačiau šeima nepateikė jokių nuotraukų, vaizdo įrašų ar susirašinėjimo, patvirtinančių turto prievartavimą.
Tariama paramedikė buvo suimta
Ukrainos teisėsaugos pareigūnai sulaikė greitosios pagalbos automobiliu į incidento vietą atvykusią moterį, pranešė TSN, remdamasis Ukrainos prezidento biuro vadovu K.Budanovu.
Jo teigimu, moteris iš anksto įsigijo greitosios pagalbos automobilį, vilkėjo medicinos personalo uniformą, o kartu su vairuotoju vietą žvalgė likus mažiausiai trims paroms iki susirėmimų.
K.Budanovas teigė, kad moters telefone rasta nuotraukų ir susirašinėjimų, rodančių ryšius su „Telegram“ kanalais, kurie pradėjo masiškai platinti informaciją apie įvykius.
Pasak jo, moters motyvai dar buvo tikslinami: svarstytas tiek galimas populiarumo ar finansinės naudos siekis, tiek galimi antivalstybiniai tikslai.
Vis dėlto K.Budanovas pabrėžė, kad visų įvykio aplinkybių negalima paaiškinti vien provokatorių veiksmais. „Ši situacija parodė įtampą visuomenėje ir problemas, kurias būtina spręsti“, – sakė jis.
Ukrainos žurnalistai, pasidomėję V.Molodos veikla, nustatė, kad ji buvo susijusi ne tik su medicinos verslu, bet ir su visuomeninėmis organizacijomis. Į incidento vietą medicinine apranga ir greitosios pagalbos automobiliu atvykusi moteris turėjo „tyrimų žurnalistės“ pažymėjimą, pranešė „Slidstvo.Info“.
Pažymėjimą išdavė visuomeninė organizacija „Plič-o-plič“ („Petys į petį“), kurios steigėja ir atstovė buvo pati V.Moloda. „YouControl“ duomenimis, ši organizacija įregistruota 2018 m. gruodį.
„YouControl“ duomenys taip pat rodė, kad V.Moloda buvo Tarptautinės estetinės medicinos injekcijų gydytojų asociacijos, Kyjivo Sviatošyno rajono dziudo ir kovos menų federacijos bei medicinos centro „Praim“ steigėja ir vadovė. Pastarojo veiklų sąraše buvo nurodytos gerontologijos, rekonstrukcinės, plastinės ir estetinės chirurgijos bei skubiosios medicinos sritys.
Savo „Instagram“ paskyroje moteris skelbė dirbanti plastinės ir estetinės chirurgijos klinikoje.
Žurnalistai taip pat aptiko duomenų apie jos ankstesnius susidūrimus su teisėsauga. „Slidstvo.Info“ duomenimis, 2020 m. V.Molodai buvo pradėtas baudžiamasis procesas dėl tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo, šioje byloje buvo paskelbta jos paieška. Tačiau 2026 m. birželį ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės suėjus senaties terminui.
Mįslinga paauglio istorija
Socialiniuose tinkluose teigta, esą pastate buvo įkalintas karius erzinęs keturiolikmetis. Tačiau šios versijos nepatvirtino nei įvykį aprašiusi žiniasklaida, nei oficialūs pranešimai.
Portalas „Hromadske“ skelbė, kad lapkričio 2-osios vakarą iš pastato buvo išvestas į termoantklodę įvyniotas berniukas. Kalbėdamas su K.Budanovu, jis sakė esantis keturiolikos ir atėjęs su draugais. Prezidento biuro vadovas paskambino paauglio seseriai ir paprašė atvykti jo pasiimti. „Radio Svoboda“ duomenimis, skambinta iš berniuko telefono.
Aplinkybės, kaip paauglys pateko į teritoriją, buvo aiškinamos skirtingai. Nacionalinės gvardijos vadas O.Pivnenka teigė, kad berniukas įlipo į medį ir nukrito į kiemą. Pasak jo, kariai paauglį įvedė į pastatą, kad apsaugotų nuo susirėmimų dalyvių svaidomų akmenų.
Regioninis portalas „Kyjivščyna24“ rašė, kad berniukas, pasinaudodamas medžiu, pats perlipo tvorą jau prasidėjus incidentui. Nė viena iš šių versijų nebuvo nepriklausomai patvirtinta.
„Hromadske“ pažymėjo, kad nebuvo aišku, kas vyko iki paviešintų kadrų, kuriuose paauglys matomas įvyniotas į antklodę. Kiek laiko jis praleido pastate ir ar patyrė smurtą, taip pat liko neaišku. „Ukrainski novyny“ skelbė, kad K.Budanovas pažadėjo išsiaiškinti, ar berniukas buvo sumuštas. Taigi paauglio buvimas pastate savaime nepatvirtino teiginių, kad jis buvo įkalintas ar kankintas.
15min verdiktas: iš dalies melas. Susirėmimai netoli Kyjivo ir keturių karių sužalojimai buvo patvirtinti, tačiau tai savaime neįrodė, kad pastate veikė „slaptas kankinimų kalėjimas“.
Nacionalinės gvardijos teigimu, ten buvo laikinas dalinio dislokacijos punktas, o karių sužalojimų aplinkybes aiškinosi tyrėjai.
Teiginiai apie keturiolikmečio kankinimą taip pat liko nepatvirtinti.
Žurnalistai nustatė, kad medike prisistačiusi moteris nebuvo klinikos, kurios vardu veikė, savininkė, tačiau šis klaidinantis prisistatymas nepaneigė būtinybės ištirti galimą smurtą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
